Veidai

2020.11.13 07:07

Juozas Statkevičius apie jį lydinčius skandalus: šiais laikais be reklamos ir skandalų toli neisi

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2020.11.13 07:07

„Jis yra baisiai pavojingas režisieriams. Jo, kaip dailininko, darbai dažnai nukonkuruoja ir užmuša režisūrą, atlikimą“, – įsitikinęs LRT TELEVIZIJOS laidos „Vakaras su Edita“ pašnekovas, režisierius Vytenis Pauliukaitis. Jam antrina ir kiti dizainerio Juozo Statkevičiaus kolegos – kolekciją jis gali sukurti ir iš maišo. Pats J. Statkevičius, kartais kaltinamas kopijavimu, moja ranka: žmonės randa tai, ką jau matė.

J. Statkevičiaus dėka Lietuvos vardas atsirado pasaulio mados žemėlapyje. Pats dizaineris sako niekada negalvojęs apie tai, kad nori būti „kažkas tokio“ – jam terūpėjo kurti drabužius. Supratimas, kad nėra eilinis menininkas, radosi jau studijuojant vos 2–3 kurse Dailės akademijoje.

Dizaineriui geriausių žodžių negaili visai Lietuvai gerai pažįstamas režisierius, įvairių konkursų komisijos narys ir vedėjas V. Pauliukaitis, kuris teigia J. Statkevičiaus talentą pastebėjęs net gerokai anksčiau.

„Kai jis mokėsi Kauno Stepo Žuko technikume, ten mokėsi ir mano brolis, tik kitos specialybės. Aš ten kartais per egzaminus ateidavau pažiūrėti. Jau tada apie Juozą buvo kalbama, kad tai labai gabus žmogus, talentingas, netgi genialus, kuris iš nieko gali padaryti įdomiausius dalykus.

Iš tikrųjų apie Juozą negaliu pasakyti nieko gero. Jis yra darboholikas. Matant puikias kolekcijas, šou, spektaklius ir visą jo veiklą mums atrodo – tai taip lengva. O iš tikrųjų tai yra kruvinas prakaitas. Tai yra toks darbininkas, kad jeigu dirbtų kitoje srityje, manau, pastatytų atominę elektrinę“, – mintimis dalijasi V. Pauliukaitis.

Vakaras su Edita. Žmogus, išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulio mados žemėlapyje: Juozas Statkevičius

Nepaisant pripažinimo, J. Statkevičius prisipažįsta jaučiąs gailestį – ne dėl to, kad yra neįvertintas, o dėl to, kad dėl jo atsivėrusiais keliais niekas taip ir nenuėjo.

Jau ką nors kai įsikals... Sakau, gi galima tą padaryti rytoj. Ne, nors iki 7 val. ryto ieškos kokios nors smulkmenos, išvers viską.

„Man labai gaila, kad atvėriau didelius kelius Prancūzijoje, o niekas nepasinaudojo. Ir taip 30 metų. Tos mados, atrodo, kažkas labai privataus, sijonų lygyje, o iš tikrųjų galima žymiai toliau nueiti“, – įsitikinęs jis.

Be žmonių tu niekas, sako maestro, tereikia juos mokėti uždegti, kad jie padėtų įgyvendinti idėjas. O tai jis tikrai mokėjo ir iki šiol puikiai moka padaryti – sugebėjo įdomiais kostiumais sudominti net režisierių Gintarą Varną. „Sakau, aš tau darysiu kostiumus, o tu man šou. Atsiranda toks barteris“, – pasakoja J. Statkevičius.

Anot G. Varno, kartais teatre kostiumai yra be galo svarbūs – jie sukuria personažą, o aktoriui belieka jį suvaidinti. J. Statkevičiaus kūrybos konstanta režisierius vadina skonį – būtent ant to pastatytas visas jo menas.

„Labai geras skonis. Reikia pasakyti, kad skonį turi ne visi. Tiksliau – turi nedaug žmonių. Čia yra skonio turėjimas ir labai išreikštas kūrybiškumas. Kūrybinė idėja – Verdžio „Rigolete“. Buvo užduotis išskirti tą Rigoletą, pagrindinį personažą, kažkokiu ypatingu būdu. Mes nenorėjome daryti tradiciškai – kad jis yra geras, o Hercogas blogas. Atvirkščiai – jis yra šiknius.

Ir Juozas jį aprengė citrinos geltonumo balerinos sijonėliu. Visos dekoracijos ir visa kita buvo juoda, balta, o jis vaidino visas geltonas. Tai buvo genialu. Aišku, buvo problemų su solistais, kol jie sutiko taip rengtis, bet šiaip ne taip. Suprato, kodėl to reikia. Tai buvo idėja, kuri faktiškai įcentrino visą spektaklio idėją. Tai, sakote, kostiumas nereikšmingas? Kostiumas labai reikšmingas“, – kalba G. Varnas.

Tačiau kartu kuriant meną režisieriui teko susidurti ir su blogosiomis dizainerio savybėmis. G. Varnas J. Statkevičių vadina „neįmanomu zanūda“. „Jau ką nors kai įsikals... Sakau, gi galima tą padaryti rytoj. Ne, nors iki 7 val. ryto ieškos kokios nors smulkmenos, išvers viską“, – sako jis.

Dizainerio entuziazmas galėjo uždegti bet ką

O pats J. Statkevičius save vadina tikru avantiūristu. Laidoje jis prisiminė keletą įstrigusių nutikimų, kuriuos iki šiol smagu atsiminti. Vienas jų – kaip teatro scenoje atsidūrė paties dizainerio rankos.

„Pirmą kartą su Varnu dariau „Jei praeitų penkeri metai“. Ten kažkoks fantastinis spektaklis, Lorkos poezija, nieko nesuprantu... Nebuvo medžiagų, Rimantės Valiukaitės figūrą aptempiau tokia medžiaga, kuri nesitempia. Ji išeina, pradeda tekstą, aš stoviu visai prie užkulisių ir galvoju: ne, negali būti. Suknelė pasikėlė, tokios raukšlelės. Aš tyliai atsiklaupiau ant žemės, iškišau į sceną rankas ir patraukiau suknelę.

Kad jūs žinotumėte, kaip Varnas lakstė paskui mane teatre, rėkė, aš maniau, kad dramos teatre vyks remontas – koks buvo skandalas, kaip aš galėjau. O žiūrovams tai buvo super, nes visi teatre sėdėdami laukia, kada nukris balerina ar dekoracija, o čia išlenda rankelės. Ir visi, aišku, tas rankas pažino. Aš pataisiau suknelę, jas patraukiau ir Rimantė tęsė spektaklį toliau. Čia anekdotų anekdotas“, – juokiasi kostiumų dizaineris.

Jis prisiminė ir tai, kaip Paryžiuje pravesdavo draugus į madų demonstracijas. Beje, ir ne tik draugus.

„Sabaliauskaitę – lygiai taip pat. Buvo žurnalistė, parašė, kad aš toks ir anoks, galvoju: ak, tu, virta kate, net dažytis nemoki! Turėjau du pakvietimus, einu Luvro Karusele ir matau – stovi Sabaliauskaitė su pilku kostiumėliu. Galvoju, pasielgti kaip lietuviui? Bet galvoju: na, ką ji kalta, parašė nesąmonę, gal kaip nors – duosiu aš jai tą pakvietimą. Ir mes iki šiol mirtini draugai. Nemėgstu saldžių pradžių“, – pasakoja J. Statkevičius.

Vėliau jiedviem visai be pakvietimų pavyko prasmukti netgi į Christiano Dioro priėmimą Versalyje – teko apsimesti, kad pametė auskarą. Su žavesiu apie J. Statkevičių kalba ir tarptautinių ryšių specialistė, projektų ir renginių vadovė Giedrė Kabašinskienė, padėjusi surengti didįjį dizainerio šou Paryžiuje.

Jis yra baisiai pavojingas režisieriams. Jo, kaip dailininko, darbai dažnai nukonkuruoja ir užmuša režisūrą, atlikimą. Su juo dirbti yra labai pavojinga.

„Paryžiuje, galiu pasakyti, Juozas mane išmokė gyventi. Pirmiausia jis atėjo ir pacitavo labai žymią pianistę: svarbiausia Paryžiuje – pažintys. Šitas iš tikrųjų labai svarbu. Antra, man labai patiko Juozo entuziazmas, jis tikrai gali uždegti bet ką.

Turėkime galvoje, kad tais metais visas kultūros atašė biudžetas buvo 10 tūkst. litų. Ir jokios institucijos, į kurią galėtume kreiptis, gauti paramą dideliam renginiui. Tai yra nuogas entuziazmas ir tikėjimas, kad pavyks.

Jis taip mokėjo užkrėsti, kad užsidegė ir ambasadorė. Bet didžiausia avantiūra buvo, kai nuėjome pas tokį Prancūzijos pramonininkų konfederacijos prezidentą. Mūsų entuziazmas ir naivumas jiems pakuždėjo, kad reikia išklausyti, ko gi jie čia nori“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Papasakoję, kaip J. Statkevičius kuria Lietuvoje madą, gerokai pamirksėję akimis jie gavo pasiūlymą surengti pasirodymą viename geriausių viešbučių, buvo pasiūlyta net apmokėti šampaną.

Tačiau gauti vietą tokiam madų šou – viena. Neužtenka tik atvežti drabužių – reikia suvežti modelius, surasti jiems nakvynę, išsiųsti visiems pakvietimus ir padaryti daugybę kitų darbų. Pusvalandžio trukmės pasirodymas atsieina milžiniškus pinigus.

„Aš norėjau, kad būtų kas nors iš Lietuvos. Mes jau buvome normali šalis Europoje. Mados iš Europos, tai normalioj šaly turi būti normalūs dalykai, ne vien tik krepšinis“, – pažymi J. Statkevičius.

Skandalas – būdas atkreipti į save dėmesį

„Jis yra baisiai pavojingas režisieriams. Ypač muzikinėje scenoje. Todėl, kad jo, kaip dailininko, darbai dažnai nukonkuruoja ir užmuša režisūrą, atlikimą. Su juo dirbti yra labai pavojinga“, – juokiasi V. Pauliukaitis.

O užkulisiuose, pasak G. Kabašinskienės, tik įėjus J. Statkevičiui rengti aktorių ar modelių įvyksta tikras sujudimas. Visi atkunta, nes dizaineris moka kiekvienam parodyti individualaus dėmesio. V. Pauliukaitis įsitikinęs – tai J. Statkevičiaus talento ypatingas bruožas – gebėjimas suprasti, kaip kiekvienam atrodyti geriau.

Visgi kone po kiekvieno J. Statkevičiaus pasirodymo kyla skandalas, kad jis ką nors nukopijavo. Pats dizaineris sako, kad važinėdami po madų šou dizaineriai tiesiog mato, kas dar nepadaryta, ir tik žmonės randa tai, ką jau matė. „Aš matau kitus dalykus, ne kopijavimą“, – teigia jis.

Dizainerį lydi ir kitokie skandalai, tačiau ir apie juos jis turi savotišką nuomonę: „Aš moku padaryti skandalą dėl to, kad skandalas yra labai geras dalykas atkreipti į save dėmesį. Tam turiu nuostabią advokatę. Ji man pasako, ką daryti ir kaip daryti. Šiais laikais be reklamos ir skandalų toli neisi.“

Jis kalba iš meilės. Manau, kad viskas, ką jis daro, yra iš meilės gyvenimui, žmonėms. Ir ta jo šiluma užburia.

Minėtoji J. Statkevičiaus advokatė – Liudvika Meškauskaitė. Ji ne tik kūrėjo gera draugė, bet ir kūrybos partnerė. Sykiu su J. Statkevičiumi ji pristatė ir savo tapybos ant šilko kolekciją „Šilko kodas“.

„Juozas yra tiesiog vulkanas. Sako, nesikeičia – aš pasakyčiau priešingai: jis keičiasi tiesiog neišpasakytai greitai ir nenumanomai. Tai yra žmogus, kuris tave gali įkvėpti. Nesvarbu, kokios tu profesijos“, – pagyrų draugui negaili L. Meškauskaitė.

Dar viena labai svarbi J. Statkevičiaus savybė, anot jos, yra gebėjimas matyti visą horizontą, o jo horizontas – visas pasaulis.

„Sėdime prie stalo, geriame kavą, jis paima servetėlę ir tau skrybėlaitę padaro. Skonis yra viena, bet mokėjimas susigaudyti situacijoje – kita. Aš piešimo ant šilko tikrai nesureikšminu, tai tiesiog atsipalaidavimas. Nemanau, kad esu kažkokia dailininkė, bet Juozas kolekciją surengtų ir iš maišo“, – tikina advokatė.

O labiausiai L. Meškauskaitė vertina ne savo gero draugo milžinišką talentą, o šiltumą ir gebėjimą mylėti kitus. Jis myli ne tik savo mamą, kuriai už viską yra be galo dėkingas, bet apskritai žmones ir visą Lietuvą.

„Juozas myli žmones ir yra labai šiltas. Ir jis labai myli Lietuvą. Man kartais pyktis ima, kai ant jo žmonės: oi, jis ten kažką pasakė ant Lietuvos. Juozas, kai kalba, yra labai paveikus, kalba su emocija, taip, kad, atrodo, čia kažkas tokio. Suprantate, žmonės jo nesupranta. Iš tikrųjų jis kalba iš meilės. Manau, kad viskas, ką jis daro, yra iš meilės gyvenimui, žmonėms. Ir ta jo šiluma užburia“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Plačiau – spalio 24 d. laidos „Vakaras su Edita“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Vakaras su Edita. Žmogus, išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulio mados žemėlapyje: Juozas Statkevičius