Veidai

2020.11.01 07:00

Šiemet su jais atsisveikinome: iškilios asmenybės, kurių darbai lieka neužmirštami

LRT.lt2020.11.01 07:00

Šiais metais netekome iškilių asmenybių, kurių darbai neišdyla iš atminties. Klausytojai vis dar niūniuoja jų dainas, archyvuose žiūri laidas, skaito tekstus ar dėkoja už tai, kad ištiesė pagalbos ranką tada, kai visi nusisuko. LRT.lt kviečia prisiminti žmones, kurių šiemet netekome.

Vasario 29-ąją netekome scenos primadonos Nelly Paltinienės. Nors tikslių savo gimimo metų ji neprisiminė, legendinė atlikėja tiksliai žinojo, kad jos gimtadienis – visai šaliai svarbi diena, Vasario 16-oji. Prieš pat savo gimtadienį N. Paltinienė davė ir paskutinį savo interviu portalui LRT.lt.

„Lietuva visuomet mano širdyje. Tai mano tėvynė, kurios man visada labai reikia, o dabar ir labai trūksta“, – kalbėjo dainininkė, paskutinius kelerius metus gyvenusi Vokietijos mieste Manheime, ten persikėlė užklupus plaučių uždegimui, ligos komplikacijas jautė ir vėliau.

Vakaras su Edita. Vyro apibūdinama kaip gražiausioji, moterų – kaip jausmingiausioji: vakaras Nelly Paltinienei atminti

„Man dovanotos ir labai didelės patirtys. Nors iš pradžių jos gali atrodyti blogos ir negatyvios, ypač vaikystės patirtys. Neturėjau vaikystės, neturėjau tikros šeimos patirties. Tai, ką padarė Holokaustas, – mano patirtis. Nors mano patirtys buvo ir sunkios, esu Dievui už jas dėkinga“, – sakė N. Paltinienė.

Dėl pasaulį supurčiusios pandemijos urna su scenos legendos pelenais palaidota tik birželio mėnesį, kai į Lietuvą atvykti galėjo Nelly vyras Arvydas Paltinas. Pora šių metų pradžioje dar spėjo paminėti 57-ąsias vestuvių metines. A. Paltinas pasakojo, kad jo atmintyje žmona visuomet išliks besišypsanti: „Mes vienas kitą labai mylėjome, vienas kitu gyvenom tiek metų, tai tas antspaudą paliko mūsų buvime.“

Amžinojo poilsio N. Paltinienė atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Per savo nepaprastai turiningą kūrybinį kelią Nelly įrašė dešimtis dainų LRT radijo studijoje, kartu su įvairiais režisieriais sukūrė šimtus klipų LRT televizijoje. Kaip solistė ir kartu su ansambliu „Kopų balsai“ įrašė devynias vinilo plokšteles, viena ir kartu su savo ilgamečiu scenos partneriu Eugenijumi Ivanausku išleido 22 garsajuostes bei 15 kompaktinių plokštelių.

Gegužės 4-ąją, eidama 57-uosius, Anapilin iškeliavo žinoma romansų atlikėja Liuba Nazarenko. „Man visada patiko, kaip ji bendrauja su publika, patiko jos humoro jausmas, nuoširdumas. Mano galva, ji dainavo išties puikiai“, – prisiminimais apie L. Nazarenko dalijosi aktorė Larisa Kalpokaitė.

Kaip labai mielą, šiltą, gražų, darbštų, kultūringą, paprastą, jaukų, mielą žmogų L. Nazarenko prisiminė ir aktorius Gediminas Storpirštis. „Gyvenime su ja bendrauti miela. Taip pat ne kartą stebėjau jos pasirodymus, mane žavėjo jos glaudus ryšys su publika, kurį ji labai greitai užmegzdavo. Tai, matyt, rodo, kad klausytojas jaučia nuoširdumą ir žmogiškąsias jos savybes. Tai buvo akivaizdu stebint jos pasirodymus“, – kalbėjo G. Storpirštis.

Nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ 2014. Dalyvauja L.Nazarenko ir A.Dubaka

L. Nazarenko buvo puikiai žinoma romansų atlikėja, išsiskyrusi ypatingu balso tembru, Lietuvoje daugelį metų tituluojama romansų primadona. Amžinojo poilsio ji atgulė sostinės Kairėnų kapinėse.

Vilniečiai. Nuo vaikystės Vilnių pamilusi Liuba Nazarenko: man svarbu žinoti, kad esu Vilniuje – ilgam išvykti negaliu

Eidamas 87-uosius metus, liepos 22-ąją mirė Lietuvos kino ir teatro aktorius Karolis Dapkus. Aktorius žinomas ir kaip legendinės televizijos laidos „Gerbkime žodį“ bei LRT RADIJO laidos „Dėdės Karolio valandėlė“ vedėjas.

„Jis buvo išsilavinęs, smetoniškos inteligencijos žmogus, kuris net į turgų eidavo pasitempęs – apsirengęs liemenę, ryšėdamas kaklaraištį, mėgo dėvėti švarką.

Beje, eiti į turgų jam labai patikdavo, kai kurie ten jį jau gerai pažinodavo ir juokaudavo bijantys suklysti kalbėdami, nes tėvas daugeliui buvo įsiminęs kaip pasakotojas ar kalbos taisytojas. Kadangi iš Jaunimo teatro jis ganėtinai seniai buvo išėjęs, kai kas ir primiršo, kad jis taip pat buvo ir aktorius“, – apie savo tėvą kalbėjo žurnalistas Liudas Dapkus.

Gerbkime žodį

Anot sūnaus, šilta kertelė K. Dapkaus širdyje priklausė pasakoms vaikams – Lietuvos radijuje jis vedė „Dėdės Karolio valandėlę“, su šioje laidoje skambėjusiomis pasakomis užaugo nepriklausomos Lietuvos vaikų karta. Jo pasakų klausėsi abi anūkės, žinoma, ne per radiją, o iš jo paties.

Gerbkime žodį

„Tėvas buvo žmogus, kuris suprato žodžio svarbą ir mokėjo jį ištarti. Kai kurie mūsų moka ištarti žodžius, bet nebežinome, kur daryti logines pauzes, intonuoti. Deja, nebemoka ir dalis dirbančiųjų ekrane. Tikiuosi, ateis laikai, kai iškils panašių asmenybių kaip Karolis Dapkus“, – sakė L. Dapkus.

Gerbkime žodį

Rugpjūčio 12-ąją, eidamas 58-uosius, po ligos mirė žinomas šalies žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Žinomas šalies žurnalistas buvo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene specialistų Lietuvoje. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos.

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, kartu su A. Katkevičiumi kūręs populiarias „KATukų“ tinklalaides, sakė, kad iškeliavęs bičiulis buvo „etalonas, intelektualinio sparingo didmeistris, bičiulis, atskaitos taškas“.


„Jis vienas retų žmonių, kurie niekada nesustingo, visada domėjosi naujom idėjom, visada ten, kur ugnis dar tik pradeda rusenti, visada palaikantis jaunas idėjas, net jei – arba ypač kai joms nepritaria“, – savo socialiniame tinkle po netekties rašė M. Katkus.

Ženklai. Aurelijus Katkevičius: savo gyvenimo dažnai nesuvokiame kaip įvykių grandinės, veikiau – kaip tąsų buvimą

Komunikacijos ekspertas bei artimas A. Katkevičiaus bičiulis Arijus Katauskas sakė, kad iš Aurelijaus buvo galima itin daug pasisemti visko, ko reikia paties tobulėjimui, tereikėdavo dėti į save tuos žodžius, kuriuos tau jis sakydavo.

„Tai buvo žmogus, žinojęs, ką žino, žmogus, žinojęs, ko nežino, žmogus, kuris tiesiog su kiekviena minute tau atiduodavo tiek, kiek tik tu gali sugerti. Aurelijus buvo tas, kurio žodžius imdavai ir dėdavai į save“, – prisiminė A. Katauskas.


„Atsiranda labai daug laiko. Labai daug laiko atsiranda, visas laikas – tavo, nes tu bet kada gali išeiti. Ir tiesiog esi tame laike“, – viename iš paskutinių savo interviu, duotame Ignui Staškevičiui (tinklaraščiui „Maratono laukas“), sakė A. Katkevičius.

Po sunkios ligos birželio 5-ąją Anapilin iškeliavo Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkė, visuomenininkė Milda Bliumenzonienė. 30 m. moteris dirbo Lietuvos kalinių draugijoje ir padėjo atgal į visuomenę integruotis iš kalėjimo išėjusiems asmenims. Už nuopelnus ji buvo apdovanota šv. Kristoforo statulėle.

Kalinius į visuomenę integruojanti specialistė: tikiu, kad net keturiolika kartų teistas gali pasikeisti

M. Bliumenzonienę kunigas Benas Lyris prisiminė kaip žmogų, į kurį visada buvo galima kreiptis: „Iš tikrųjų labai sunku kalbėti apie tokį šventą žmogų, kuris savo gyvenime ir kasdienybėje buvo regimas Dievo veidas. Pas ją visada galėdavau ateiti, būti suprastas, priimtas ir patvirtintas. <…> Ji tapo mama ne tik man, kai iš tikrųjų reikėdavo mamos patarimo, žmogiško ryšio, bet ir daugumai iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių. Patikėdavo žmonėmis, kurie jau buvo nurašyti visuomenės ir tarsi neverti pasitikėjimo“, – M. Bliumenzonienę prisiminė B. Lyris.

Spalio 29 dieną, eidamas 84-uosius mirė vienas žymiausių visų laikų Lietuvos operos solistų – bosas Vaclovas Daunoras. Jis laikomas vienu labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų.

V. Daunoras 1960 m. debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje.

Teatro elitas. Vaclovas Daunoras atviras: prisikenčiau, stambiai prisikenčiau

V. Daunoras 1962 metais baigė Lietuvos konservatoriją, kelis dešimtmečius dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, buvo Dainavimo katedros vedėjas, profesorius. Jo mokinės – operos solistės Jolanta Čiurilaitė, Sofija Jonaitytė. 1966 m. tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo „Grand Prix“.

Gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, VDR, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose. V. Daunoras ilgus metus dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre. Vėliau tuo metu sukauptą artistinę ir vokalinę patirtį dainininkas vaizdingai išdėstė savo memuaruose, kuriuose atskleidė menininko ir totalitarinės sistemos konfliktą, dramatiškus ir kurioziškus savo biografijos puslapius.

Prisiminkime. Liaudies dainas atlieka Vaclovas Daunoras

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Daunoras išvyko gyventi į JAV. V. Daunoras 1994–2017 gyveno JAV, privačiai mokė dainuoti. 1995 m., būdamas 58-erių, sugebėjo debiutuoti prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. 2005 m. solistas baigė karjerą dėl jam diagnozuotos Parkinsono ligos.

Operos legenda Vaclovas Daunoras per 25 m. nuomonės nepakeitė: dainavimas – ne mano charakteriui

2018 m. pasirodė muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V. Daunorą „Karalių kuria aplinka“ (Raimondo Paknio leidykla). Pristatant šią knygą legendiniam solistui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.