Veidai

2020.10.22 20:07

44 dienas COVID-19 sirgusi Justina Ragauskaitė: absoliučiai visi esame rizikos grupėje

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.22 20:07

Kovo viduryje kino prodiuserė Justina Ragauskaitė tapo dešimtąja lietuve, kuriai buvo diagnozuotas koronavirusas. Naujuoju virusu ji sirgo net 44 dienas, tačiau net ir pilnai pasveikusi sako tebejaučianti klastingos ligos pasekmes. „Pasveikus nuo koronos prasidėjo antras maratonas“, – kalbėjo prodiuserė.

Viena pirmųjų Lietuvoje COVID-19 infekcija užsikrėtusi J. Ragauskaitė tiek sirgdama, tiek pasveikusi pasirinko atvirai kalbėti apie ligą ir dalytis savo išgyvenimais, kuriuos patyrė susidūrusi su kovo mėnesį dar mažai pažįstamu virusu. Prodiuserė atviravo, kad sužinojus diagnozę ją ištiko smarkus psichologinis smūgis, tačiau ji nutarė netylėti.

„Kiti stebėjosi, ir, manyčiau, nepelnytai gyrė mane už drąsą kalbėti. Jeigu, neduok Dieve, sirgčiau vėžiu, galbūt apie tai ir nekalbėčiau, kadangi tai yra asmeninė liga. Šiuo atveju tai yra pandemija, tai – mūsų visų reikalas, kadangi vieni nuo kitų esame priklausomi oro lašeliniu būdu“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“ viešėjusi J. Ragauskaitė.

Nors nejautė pagrindinių koronavirusui būdingų simptomų – kosulio ir dusulio – prodiuserė skundėsi prislopusia uosle ir siaubingu kaulų laužymu. „Labai gerai atsimenu dieną, kai atvažiavo greitoji pagalba. Iš esmės nežinojau, kaip nusileisti laiptais ir nueiti iki mašinos“, – prisiminė prodiuserė.

Ją taip pat kamavo ilgą laiką besilaikiusi pakilusi temperatūra, o vėliau prasidėjo pykinimas, vėmimas, žarnyno problemos. „Kadangi virusu sirgau ilgai, 44 dienas, neturėjau galimybės tirtis, kas darosi mano viduje. Žinoma, suprantu ir tai pateisinu, juk niekas netampys sergančiojo po kitus skyrius. Tačiau pasveikus nuo koronos prasidėjo antras maratonas“, – patikino J. Ragauskaitė.

Viešai pranešusi apie ligą, J. Ragauskaitė sulaukė krūvos žinučių. Kai kuriose žmonės rašė apie savo sveikatą, teiravosi, ar jų jaučiami simptomai panašūs į koronaviruso. Vis dėlto diagnozes prodiuserė paliko medikams, tačiau, remdamasi asmenine patirtimi, ji turi vieną žinutę: negalvokite, kad jauniems žmonėms koronavirusas nepavojingas.

„Neturiu nei profesinės, nei moralinės licencijos aiškinti, kokia liga yra koronavirusas – sunki ar lengva. Kalbėdama iš savo patirties, manau, kad tai yra savotiška loterija ir nėra vienos taisyklės, kad jeigu esi jaunas žmogus, neturintis šalutinių ligų, liga tiesiog eis ir praeis, ir kad ji pavojinga tik tam tikrai kategorijai žmonių“, – kalbėjo J. Ragauskaitė.

Pačios koronavirusu susirgusios prodiuserės liga buvo įvardyta kaip vidutinė. „Sulaukusi teigiamo testo atsakymo, nebuvau išleista namo. 10 dienų gulėjau ligoninėje, man lašino lašelines. Zyziau gydytojoms, kad greičiau mane paleistų, tačiau jos sakė, kad mano ligos rodikliai labai nestabilūs, todėl nerizikuos“, – pasakojo J. Ragauskaitė.

Vis dėlto po kurio laiko sveikti pacientė buvo išleista į namus. Tiesa, netrukus jai vėl teko sugrįžti į ligoninę. „Dabar jau girdime, kad dešimta, vienuolikta, dvylikta dienos būna kertinės, per kurias daugiau mažiau gali matyti, kur link krypsta tavo būklė. Tuo metu apie koronavirusą buvo dar mažai žinoma. Būtent tomis dienomis buvau išleista namo, o po dviejų dienų vėl grįžau į ligoninę“, – sakė J. Ragauskaitė ir pripažino, kad koronavirusas jai baisiausias ne dėl paties viruso, o dėl jo komplikacijų.

Todėl, jos nuomone, net ir jauni žmonės neturėtų atsainiai žiūrėti į koronavirusą, o į pandemiją visiems derėtų žvelgti globaliau. „Man atrodo, reikėtų į viską žiūrėti plačiau ir neskirstyti žmonių į jaunų ir senų grupes. Vertėtų apskritai žiūrėti į sveikatos sistemą, kurią virusas griauna“, – kalbėjo J. Ragauskaitė.

Pasak jos, galbūt jaunimas ir galvoja, kad lengvai prasisuks su koronavirusu, tačiau jie serga kitomis ligomis – širdies ir kraujagyslių susirgimais, diabetu ir kt. Sergamumas koronavirusu gali apsunkinti kitų ligų gydymą, mat pakanka vos vieno užsikrėtusiojo, kad visas skyrius būtų priverstas užsidaryti. Dėl to stoja efektyvus kitų ligų gydymas, ir net praėjus pirmajai viruso bangai, gydymo įstaigos negrįžo prie tvarkos, kokios laikėsi iki pandemijos.

„Kiti man susirgus kalbėjo, kad esu dėmesio centre, kad ligoninėje esu popinama. Ne, esu toje pačioje valtyje, nuo birželio mėnesio nesu patekusi pas kardiologus. Man sakė, kad gruodžio 9 d., ir tai nėra aišku. Žodžiu, į viską reikia žiūrėti kaip į bendrą sistemą. Absoliučiai visi esame rizikos grupėje“, – kalbėjo nuo koronaviruso pasveikusi J. Ragauskaitė.

Kad koronavirusas pavojingas ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms, patikino ir toje pačioje konferencijoje viešėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė. Pasak jos, nors jaunimas gali lengviau persirgti koronavirusu, jie ilgai jaučia ligos padarinius.

„Kalbant apie šią infekciją ir jaunus žmones, svarbūs du aspektai. Pirma, nors ir neturime pakankamai asmeninės patirties, kadangi praėjo per mažai laiko, iš kitų šalių – Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų – literatūros žinome, kad net jaunų žmonių kohortoje, kurie sirgo lengva viruso forma ir kuriems nereikėjo stacionarizavimo, nusiskundimai išlieka mažiausiai 3 savaites po ligos. Jie jaučia nuovargį, dusulį, kosulį, todėl negrįžta į normalų gyvenimą, nesijaučia pasveikę, jiems tęsiasi nedarbingumas“, – kalbėjo prof. dr. A. Mickienė.

Ji taip pat pridūrė, kad vienoje JAV išspausdintoje publikacijoje teigiama, jog jeigu stebimas didesnis jaunų žmonių sergamumas koronaviruso, maždaug po trijų savaičių to paties galima tikėtis ir 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje, mat socialiniai kontaktai taro įvairių amžiaus grupių yra neišvengiami.

Taip pat skaitykite