Veidai

2020.10.23 08:36

Su alkoholiku gyvenusi Laima Kybartienė suvokė problemos rimtumą, kai kilo pavojus vaikams

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.23 08:36

Gyvenimas su kitu žmogumi yra vienis, tad jei spjausi į viską, vadinasi, spjausi ir į save, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ išgyvenimais apie gyvenimą su alkoholiku dalijasi laidų vedėja Laima Kybartienė. 12 metų moteris bandė savo sutuoktinį ištraukti iš alkoholio liūno, tačiau nesėkmingai, o dabar ji žino – tokioje situacijoje nepagalvojus apie save naikini ne tik savo gyvenimą, bet ir vaikų.

Kalbėti šia tema garsiai nėra lengva, tačiau tam L. Kybartienė ryžtasi ne pirmą kartą. Dabar ji teigia gyvenanti nuostabiai, tačiau tik dėl to, kad kažkada nusprendė ieškoti pagalbos. Pirmiausia, žinoma, darė viską, kad išgelbėtų savo žmogų, tačiau to nepakako – tada atėjo laikas pasirūpinti savimi. Tiesa, moteris neneigia – gyvenime su vyru būta ir laimingų metų, ir labai gražių akimirkų.

„Juk paprastai moterys išteka mylėdamos. Žmogus, už kurio moteris išteka, kuriam gimdo vaikus, vis vien yra jos gyvenimo dalis. Ir kai viena tavo gyvenimo dalis tampa priklausoma nuo alkoholio, tada jau yra didžiausia problema, nes artimiausi yra mūsų marškinėliai, mūsų skausmas. Priklausomybė nuo alkoholio iš tikrųjų radosi po daugybės metų, pradžioje viskas buvo gražu, meilė, darbas ir viskas su visais pliusais ir minusais“, – prisiminimais dalijasi L. Kybartienė.

Daug metų žinoma moteris net nepastebėjo, kad sniego gniūžtė po truputį didėja, nes tada alkoholis dar nebuvo dalykas, kuris sukuria problemą.

Su alkoholiku vyru gyvenusi Kybartienė: kad jis nepasikeis, supratau tik prieš pat jo mirtį

„Parodykite man Lietuvoje žmogų, kuris visiškai negeria. Tikrai yra tokių žmonių, bet kai žmogus išgeria kompanijoje bendraudamas, kai vakare su draugėmis pakeliame vyno taures, mes negalvojame apie tai, kad tai kažkokia priklausomybė. Priklausomybė randasi tada, kai po to randasi problema, didelė problema. Iš pradžių ta problema dar yra mažytė ir kai identifikuoji, kad ji jau didelė, vadinasi, tada problema jau yra katastrofiška“, – situaciją apibūdina laidų vedėja.

Aš supratau, kad reikia spręsti problemą tada, kai kilo pavojus mano vaikams: kai mano vaikai negalėjo ramiai ruošti pamokų, kai nebuvo komforto ramiai gyventi namuose.

Pasikeitusį vyro elgesį L. Kybartienė vadina skausmingu įvykiu. Tačiau laiku pastebėti, kad tavo artimas žmogus tapo priklausomas, labai svarbu. Dar labai svarbu sugebėti pasverti, kiek jam gali padėti ir ar ta pagalba padės. Visgi ne mažiau svarbu suvokti ir tai, kad kažkaip spręsti šią problemą privalu – negalima tiesiog leisti problemai dar didėti, nes ji kaip sniego kamuolys – didėja ir ima mus spausti, palygina ji.

„Mūsų rajonuose, kaimuose ar net miestuose vyrai geria ir apie tai negalvoja, o moterys kenčia. Kaip aš viena gyvensiu? Na, kaip dabar? Dešimtadalį atlyginimo parneša namo, kentėti galima, dar nelabai muša... Susigūžia – ir prapuola tavo gyvenimas.

Aš supratau, kad reikia spręsti problemą tada, kai kilo pavojus mano vaikams: kai mano vaikai negalėjo ramiai ruošti pamokų, kai nebuvo komforto ramiai gyventi namuose. Aš mylėjau savo žmogų ir aš norėjau jį išgelbėti, mano noras buvo galingas. Aš esu stiprus žmogus ir tikėjau, kad galiu, ir labai daug padariau, bet tai nepadėjo. Ir dabar galiu pasakyti, kad padės tik tada, kai tu sugebėsi atskirti save nuo kito žmogaus problemos, bet kai tas kitas žmogus yra tavo žmogus, tai yra labai sunku“, – kalba pašnekovė.

Siekdama padėti tiek savo vyrui, tiek sau, L. Kybartienė bendravo su žmonėmis, dirbančiais su anoniminiais alkoholikais, skaitė įvairią literatūrą. Ji net naktimis kviesdavosi į namus daktarus, kad šie detoksikuotų vyrą. Atsakymų moteris ieškojo ir psichoanalizėje – darė viską, tačiau tai nepadėjo. Dabar ji žino: neužtenka mesti gerti – žmogus turi norėti įgauti laisvę, nes priklausomybė yra absoliuti žmogaus nelaisvė.

„Dabar vienintelį dalyką galiu pasakyti: tokiu atveju, kai jau matai, kad savo žmogui padėti nebegali, reikia pagalvoti, kur esi tu. Kiekviena moteris stengiasi padėti savo vyrui todėl, kad ji turi interesą – gyventi su žmogumi šeimoje laimingai. Mes norime būti laimingose šeimose ir moteris, jeigu jos vyras geria, arba vyras, jeigu jo moteris geria, pirmiausia stengiasi padėti.

Ir kai tu matai, kad nepadeda viena, antra, trečia... Na, protingi žmonės trečio karto nelaukia, bet tiems žmonėms, kurie brangina kitus ir bijo likti vieni, kuriems iš tikrųjų yra problema gyventi vieniems, ypač moterims su vaikais, kurios neturi kur eiti, tada yra n-tasis kartas“, – mintimis dalijasi L. Kybartienė.

Noro gyventi nebeatsirado

Su vyro priklausomybe laidų vedėja kovojo 12 metų. Bandymų trenkti durimis ir spjauti į viską buvo, tačiau niekas nepadėjo. Negali spjauti į savo gyvenimą, sako L. Kybartienė, nes gyvenimas su žmogumi yra vienis, vadinasi, spjausi ir į save.

„Bet iš tikrųjų tada, kai nepalieki žmogaus su priklausomybe, spjauni į savo gyvenimą ir tu neturi teisės, bet moterys yra sunaikinusios savo gyvenimus ir asmenybes tūkstančius kartų. Nežinau, kokios reikia ribos, kad jos suprastų, jog jos pirmiausia naikina save, o kas yra svarbiausia – naikina savo vaikų gyvenimus“, – svarsto laidos herojė.

Kad jos vyras niekada nepasikeis, L. Kybartienė sako supratusi tik prieš pat jo mirtį. „Aš vis dėlto tikėjau iki paskutinės sekundės. Tokia kvaila buvau, kad tikėjau – gal žmogus norės gyventi, bet to noro jau nebeatsirado“, – pažymi pašnekovė.

Jeigu nori padėti savo žmogui, turi išmokti jį paleisti ir padėti pirmiausia sau – tik tada galėsi padėti tam, kuris yra priklausomas, dabar žino laidų vedėja.

Žmonėms, mylintiems žmogų, kuris turi priklausomybę, noriu palinkėti: ieškokite galimybių sukurti žmogui situaciją, kad jis savyje rastų potencialą pakilti, arba sugebėkite paleisti, kad jis galėtų mirti.

„Man padėjo vienintelis dalykas: kai suvokiau, kad savo gyvenimą gyvenu aš. Net mylėdama savo vaikus už juos aš jų gyvenimų nenugyvensiu, o per daug padėdama kaip tik galiu pakenkti. Lygiai taip pat ir vyras tampa dar vienu tavo vaiku, kuriam nuolat padedant gali padaryti jį dar silpnesnį, sužlugdyti savo ir savo vaikų gyvenimus“, – sako žinoma moteris.

Ji yra užsiminusi, kad mirus jos vaikų tėčiui viena iš dukrų pasakė: nupirkčiau jam kasdien po degtinės butelį, kad tik jis būtų kartu. Nepaisant nieko dukterų meilė tėčiui buvo labai didelė – vaikai myli savo tėvus nepriklausomai nuo to, kokie jie yra, teigia L. Kybartienė.

„Net jeigu tėvai patys blogiausi, sėdi kažkur baloje pusgirčiai, vaikai pyksta, su jais nebendrauja – tai dėl to, kad jie myli, jie nori, kad tėvams būtų gerai, kad jie gyventų laimingai. Kai mes suprantame, kad vaikai mus myli bet kokius, tada mes pradedame suprasti, kad gal mes galime tapti geresni“, – tiki ji.

Dalį savo išgyvenimų moteris sudėjo ir į knygą. Tai ji darė dėl moterų, gyvenančių su priklausomais žmonėmis. Ji skatina kitas, kaip ir rašo knygos anotacijoje, rasti laiko tapti savimi – juk už tave niekas nenugyvens tavo gyvenimo, o jeigu nori, kad tavo artimi žmonės būtų laimingi, ko dažniausiai moterys ir nori, pirmiausia tokia tapti turi pati, aiškina L. Kybartienė.

„Turi pradėti gyventi savo gyvenimą, o sakinys „pradėti savo gyvenimą“ irgi nieko nereiškia, galiu pasakyti drąsiai. Ką tai reiškia moteriai, kuri melžia karves? Sakys: „O ką aš darysiu su vaikais? Aš neturiu namų, man niekas nepadės. Aš turiu su juo gyventi – neturiu kito kelio.“ Šitoje vietoje turi įsikišti valstybė, turi rasti tikrai realią veiksnią pagalbą moterims, kurios turėtų kur išeiti, nesvarbu, kokiame rajone gyvena“, – kalba pašnekovė.

Tai, kad būdama žinoma ji pasidalijo tokiais išgyvenimais, laidų vedėja tiki – daug moterų paskatino priimti sprendimą spręsti problemą: „Moteris, kuri dirba televizijoje, apie tai parašė, vadinasi, mano problema irgi nėra tokia baisi – aš galiu ją iš tikrųjų spręsti. Mes nesame vienos – nėra gėda dalintis savo skausmu, yra gėda prarasti savo gyvenimą, o dar baisiau – skandinti savo vaikų gyvenimus.“

L. Kybartienė taip pat nori pasakyti, kad gyvenimas nesibaigia nei tada, kai vyras primuša, nei tada, kai išgąsdina vaikus ar net sudegina namus. Gyvenimas nesibaigia tol, kol esi gyva, kol gali eiti, mąstyti, priduria ji.

„Žinok, kad tu gali labai daug – pradėk tikėti savimi. Net jeigu tūkstantį kartų nepasiseks, gyvenimas nesibaigia. Gyvenimas baigiasi tada, kai tu miršti – kol tu gyva, tu gali labai daug.

Žmonėms, mylintiems žmogų, kuris turi priklausomybę, noriu palinkėti: ieškokite galimybių sukurti tam žmogui tokią situaciją, kad jis savyje rastų potencialą pakilti, arba sugebėkite paleisti, kad jis galėtų mirti. Tai žiauru, bet tai yra gyvenimo tiesa“, – tikina L. Kybartienė.

Plačiau – spalio 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Su alkoholiku vyru gyvenusi Kybartienė: kad jis nepasikeis, supratau tik prieš pat jo mirtį