Veidai

2020.10.15 11:36

Interneto sukčiai nusitaikė į kunigą: neteisėtai pasinaudoję Beno Lyrio vardu, siūlo laimėti 1000 eurų

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.15 11:36

Interneto sukčiai, panašu, pluša nepailsdami. Šįkart jie nusitaikė į tūkstančius sekėjų feisbuke turintį kunigą, poetą Beną Audrių Martusevičių-Beną Lyrį. Neteisėtai pasinaudoję jo atvaizdu, piktadariai sukūrė fiktyvią socialinio tinklo paskyrą ir kunigo vardu skelbia apie melagingą loteriją, kurios prizas – 1000 eurų.

Vėlų trečiadienio vakarą Beną Lyrį užgriuvo krūva draugų ir sekėjų žinučių su klausimais, ar jis iš tiesų feisbuke reklamuoja loteriją ir siūlo laimėti 1000 eurų.

„Žmonės ėmė siųsti man nuotraukas, klausti, gal susikūriau kitą paskyrą, ar iš tiesų siūlau laimėti loterijoje. Man pačiam tos anketos nerodo, aš jos nematau, todėl apie viską sužinojau tik iš savo sekėjų ir pažįstamų“, – portalui LRT.lt sako kunigas, į sukčių radarą patekęs pirmą kartą.

Įtarimus sukėlė keistas tonas

Fiktyvi kunigo feisbuko paskyra iš pirmo žvilgsnio išties galėjo nesukelti įtarimų, sako Benas Lyris. „Toje anketoje panaudota mano profilio nuotrauka, pasidalinta mano pamokslais iš LRT.lt portalo, iš mano realios feisbuko paskyros paimtos nuotraukos iš Vilijampolės parapijos, pasidalinta vaizdo įrašu apie mano knygą. Atrodo, kad rimtas, realus žmogus“, – sako Benas Lyris.

Vis dėlto daugiau nei 30 tūkst. sekėjų feisbuke turintis kunigas socialiniame tinkle dalijasi tik savo mintimis ir eilėmis. „Savo paskyroje niekada neorganizuoju konkursų, nedovanoju jokių dovanų, nieko nereklamuoju“, – tikina Benas Lyris. Būtent todėl melaginga reklama jo pažįstamiems iš karto sukėlė abejonių.

Įtarimus sustiprino ir keistas laimėjimą neva siūlančio kunigo tonas, sakinių struktūra. Benas Lyris pasakoja, kad vienas jo draugas parašė į fiktyvią anketą ir paklausė, ar kunigas iš tiesų kviečia registruotis loterijoje. Patikinę, kad loterija ir prizas tikri, sukčiai kunigo pažįstamą nukreipė į svetainę rusų kalba.

„O aš juk žinau, kad mano draugas nemoka rusų kalbos. Beje, žmonės iš mano fiktyvios anketos į jį kreipėsi „jūs“, kas jam taip pat iškart sukėlė įtarimą, nes niekada taip nesikreipiu į savo draugus“, – pasakoja Benas Lyris.

Netrukus kunigas savo feisbuke ėmė dalintis, kad socialiniame tinkle plinta fiktyvi loterija, kuri reklamuojama neteisėtai pasinaudojus jo vardu ir atvaizdu. „Pradėjau prašyti žmonių, kad jie tą anketą reportintų (praneštų feisbuko administracijai – LRT.lt). Žmonės yra lengvatikiai, ypač kai kalbama apie jautrius dalykus. Loterijoje kaip tik ir buvo siūloma pusę sumos paaukoti, tai žmonės galėjo pagalvoti, kad kunigas siūlo padaryti gerą darbą.

Kadangi vyresnio amžiaus žmonės nemoka feisbukui pranešti apie netikras anketas, pasidalinau vaizdo įrašu, kaip tai padaryti. Kiek žinau, dabar tos paskyros nebėra, gal pats feisbukas ją užblokavo“, – pasakoja Benas Lyris.

Su neteisėta veikla kovojama savomis jėgomis

Kiek anksčiau advokatas Andrius Iškauskas portalui LRT.lt teigė, kad atvejai, kai žinomų asmenų veidas ir pramanyta asmeninė istorija reklamoje naudojama be jų žinios ir sutikimo, yra neteisėti. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens atvaizdą reklamoje galima naudoti tik turint jo sutikimą.

Tiesa, yra keletas išimčių: asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojami jo veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau jeigu kalbėsime apie reklamą, šios išimtys netaikomos. Reklamoje tiek viešo, tiek neviešo asmens atvaizdą be jo sutikimo naudoti draudžiama.

Susidūręs su neteisėtu savo atvaizdo naudojimu reklamoje, nukentėjusysis teoriškai savo teises gali ginti teisme, tačiau teisininkų ir informacinių technologijų (IT) specialistų darbo praktikoje klientai šiuo keliu žengia gana retai, sakė A. Iškauskas.

„Dažniausiai tokio pobūdžio nelegalias reklamas užsako užsienio kompanijos, tad jos veda į užsienio interneto svetaines. Beje, gana sudėtinga išsiaiškinti, kas yra tų reklamų užsakovai. Vadinasi, teisminis kelias būtų ilgas ir mažai efektyvus“, – kalbėjo A. Iškauskas.

Todėl paprastai renkamasi eiti paprastesniu, greitesniu ir efektyvesniu keliu. Sukčiui, kuris neteisėtai reklamoje naudoja kito asmens atvaizdą ir istoriją, svarbu išplatinti reklamą taip, kad ji pasiektų kuo daugiau vartotojų. Savo ruožtu teisininkai, dirbdami kartu su IT ekspertais, tas reklamas bando pašalinti ir kuo greičiau įkyrėti piktadariui.

„Sukčius paskelbia reklamą, mes ją užblokuojame. Sukčius paskelbia naują puslapį, mes vėl jį užblokuojame. Po 6–7 blokavimų jis ims dvejoti, ar verta ir toliau naudoti šį atvaizdą, nes atkurdamas kiekvieną reklamą gaišta laiką. Todėl mūsų tikslas – stengtis, kad sukčius nebenaudotų to žmogaus atvaizdo“, – aiškino advokatas A. Iškauskas.

Kitas būdas kovoti su nelegaliai atvaizdą naudojančiais sukčiais – spręsti situaciją savarankiškai, pavyzdžiui, apie teisių pažeidimus pranešti feisbukui, kuriame ir plinta melaginga reklama. Kadangi socialiniai tinklai į tokius pranešimus linkę atsižvelgti, kartais situaciją gali pavykti išspręsti ir be specialistų įsikišimo.

Pavojus finansams ir asmens duomenims

Užkibę ant interneto sukčių kabliuko, ne tik rizikuojate nukentėti finansiškai, tačiau į pavojų pastatote ir savo asmens duomenis.

„Užkibus ant neteisėtų pardavėjų kabliuko išties kyla didelė rizika, kad nukentėjusio asmens duomenys bus panaudoti blogiems tikslams. Ne vien finansine prasme, kai galite prarasti pinigus, tačiau ir tapatybės vagystės atvejais, kai pasinaudojant aukos duomenimis vykdoma nusikalstama veika.

Pavyzdžiui, impersonuojant asmenį vykdyti koordinuotą, tikslingą ataką siekiant užkrėsti kitos aukos / įmonės kompiuterį, gauti finansinius pavedimus“, – kiek anksčiau LRT.lt atsiųstame komentare nurodė Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.

Kaip atpažinti apgavystę (angl. scam)?

– Netvarkinga reklamos kalba ir gramatinės klaidos (tai išduoda, kad teksto autorių gimtoji kalba nėra lietuvių).

– Iškraipyti, melagingi faktai apie žmogų, kurio veidas naudojamas reklamoje.

– Jeigu pateikiama nuoroda į interneto svetainę, paprastai ji būna ilga ir keista, nors dizainu gali priminti žinomą interneto puslapį, žiniasklaidos kanalo dizainą ir t. t.

– Kad interneto parduotuvė yra neteisėta, gali išduoti didelės nuolaidos (net iki 90 proc.), klaidingi administracijos kontaktai (nepavyksta susisiekti), neigiami pirkėjų atsiliepimai, svetainė veikia be SSL sertifikato (svetainės adreso pradžioje nėra trumpinio https).

Taip pat skaitykite