Veidai

2020.10.26 08:01

Apie susirgimą COVID-19 paviešinęs Darius Rauba jautėsi it raupsuotasis – į namus neįsileido net žmona

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.10.26 08:01

Gydytojas Darius Rauba buvo vienas pirmųjų, užsikrėtusiųjų COVID-19 Lietuvoje, tad teko pačiam kapanotis užplūdus smerkimo bangai už neva į Lietuvą atvežtą virusą. Kaip medikas jautėsi, kai į savus namus neįsileido net žmona? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“, kalbėdamas apie pandemijos iššūkius, jis nevynioja žodžių į vatą: lietuviams sąmoningumo trūksta, tad jiems reikia ir bizūno.

Žmonės, keliavę įsisiūbavus naujam virusui, sulaukė visuotinio smerkimo. To sulaukė ir D. Rauba, vienas pirmųjų, užsikrėtusių COVID-19. Jis buvo pavadintas turtingu ponu daktaru, parvežusiu koronavirusą į Lietuvą. Vieną dieną gali būti Dievas, o kitą – apmėtytas pomidorais, šiandien juokiasi D. Rauba, puikiai suvokiantis baimės pasekmes, kai net artimi žmonės jo šalinosi kaip raupsuotojo.

Net žmona pagrasino iškviesti policiją, kai vyras trumpam norėjo užsukti į namus. Čia kaip kare: iš pradžių visko saugaisi ir bijai, paskui pripranti net prie švilpiančių kulkų, sako gydytojas.

Koronavirusu persirgęs medicinos mokslų daktaras D. Rauba dabar labiausiai džiaugiasi buvimu su šeima ir grąžinta galimybe dirbti mėgstamą darbą. Tiesa, mintis apie pavojų susirgti antrą kartą kiek kelia nerimą. Kol dar vis neaišku, ar sykį persirgus įgyjamas imunitetas ir kiek laiko jis gali apsaugoti, medikas linksta apie tai galvoti kuo mažiau.

„Kai praėjo mėnuo po susirgimo, pasidariau greitąjį antikūnų testą ir jų ten buvo. Dabar tiek visokios informacijos, kad neaišku, kiek tas imunitetas laikosi, kada jis gali mažėti ir t. t. Aš tiesiog sau nekvaršinu galvos, jau nebegalvoju. Persirgau, turiu tą imunitetą ir dabar čia galvoti, ar jau jį praradau, ar nepraradau – geriau aš nežinosiu to dalyko“, – svarsto daktaras.

Vienas pirmųjų COVID-19 užsikrėtęs gydytojas Darius Rauba: į namus nenorėjo įsileisti net žmona

Kovo pradžioje su bičiuliais medikais slidinėti išsiruošęs gydytojas pavojų skelbiančių signalų jau buvo girdėjęs, bet tuo metu Austrija dar nebuvo įtraukta į rizikos šalių sąrašą, todėl seniai planuotos kelionės į kalnus grupė neatsisakė. D. Rauba prisimena: tada linksmai nusiteikusi kompanija juokavo vykstanti susigrumti su virusu. Tačiau juokai baigėsi vos grįžus, o linksmieji slidinėtojai gydytojai patyrė ir ligos rimtumą, ir tautiečių įniršį.

„Vienas iš Lietuvos susitvarkymo su krize blogumų, kad apsikrėtė daug medikų. Buvo mestas kaltinimas valdžiai, kad laiku nepasirūpino apsaugos priemonėmis, nebuvo pasiruošusi pandemijai ir t. t. Dėl to gydytojai ėjo plikomis rankomis kaip į gaisrą ir apsikrėtė.

Tada buvo išmesta kita nuomonė, kad nieko panašaus – tik vienas kitas apsikrėtė kovoje, o visi kiti – pats turtingiausias mūsų visuomenės sluoksnis, turi lėšų ir važinėja po užsienius, skraido, slidinėja ir dar kažką daro. Ir tie visi ponai daktarai suvažiavo ir atvežė virusą. Aišku, galbūt dalis iš tikrųjų tokių buvo, bet nemanau, kad medikai yra tas sluoksnis, kuris keliauja daugiausiai iš visų, nes nemanau, kad visų galimybės yra vienodos. Visi keliavo“, – teigia D. Rauba.

Viešumoje pasipasakojęs apie kelionę, ligą ir jos gydymą, pirmiausia ir jis sulaukė itin daug neigiamų reakcijų ir kritikos – netgi iš savo kolegų, ko visai nesitikėjo. Pats svarsto, kad atviravo ne norėdamas pasipuikuoti, o turėdamas kilnių ir aiškių tikslų.

Namuose suveikė signalizacija, o žmona nemokėjo susitvarkyti. Sėdau į mašiną ir atvažiavau su kauke. Privažiuoju prie durų ir manęs neįleidžia. Aš matau pro langelį, ji stovi, sako: važiuok iš čia, nes policiją iškviesiu!

„Buvo kelios laidos, manęs prašė, gal žinau dar kažką iš kolegų. Ir tikrai žinau, ir buvau davęs telefonus, bet nei vienas nesutiko kalbėti ir afišuotis. Ir dabar susitinku juos kompanijose, sako, žinai, mes tuo metu galvojome, kam tau šito reikėjo, ko tu čia lindai į tą eterį, ko tau čia reikėjo stengtis...

Man reklamos tikrai nereikėjo. Kiek buvo atvejų, kad ir Amerikoje, kai įžymūs žmonės apie tai pasakojo, kad pasakytų žmonėms, kas laukia, kaip yra. Nes visi tuo metu panikavo, nežinojo, kaip gali būti, kaip ta liga vystosi, kaip gali apsikrėsti, kaip gydytis“, – pasakoja medikas.

Žmona pagrasino iškviesianti policiją

Žinomas gydytojas prie viešumo ir dėmesio įpratęs. Gerų žodžių chirurgui nešykšti ir pacientai. Tačiau po ligos liaupsių ir padėkų gerokai sumažėjo, juokiasi D. Rauba. Beje, net ir pats nenumanė, koks kils skandalas ir kokie kaltinimai pasipils iš baimės ir panikos paveiktų žmonių.

„Mano draugas, kuris irgi sirgo, jis ne medikas, jau norėjo feisbuke parašyti, kad serga, sakau: Andriau, nepradėk, tau to nereikia, tu neatlaikysi, tave žmonės sudirbs, pamatysi. Po kelių dienų visų interviu pasipylė visokie komentarai: tu velnias, kuris parvežė į Lietuvą virusą, kaip tu gali. Net pincetas.lt, kur yra atsiliepimai apie daktaro darbą, prasidėjo rašymas, kas visai nesusiję su tavo gydymo kokybe“, – pažymi jis.

Laimei, sirgdamas nesunkia ligos forma, chirurgas ligoninės išvengė. Tris savaites izoliavosi ir gydėsi draugų bute. Bet nuobodu, sako, tikrai nebuvo. Virusu užsikrėtęs medikas buvo tapęs savotišku šios ligos ekspertu: savo pastebėjimais ir patarimais dalijosi socialiniuose tinkluose, atsakinėjo į klausimus, informaciją apie koronavirusą aptarinėjo su kolegomis medikais.

„Būdavo žinučių, kaip tu ten tą visą mėnesį karantinuojiesi, kaip ten tau nenuobodu. O pusė dienos interviu, rašo pažįstami, nepažįstami žmonės – vos ne psichologu dirbi. Galvojau, kažką darysiu, rašysiu savo mokslinius straipsnius – nebuvo laiko, taip visi buvo sujudę, visiems reikėjo informacijos. Tai, iš vienos pusės, mano tas paviešinimas buvo žmonėms gan naudingas, nes informacijos trūko, visi slėpėsi, kad nebūtų velniai su infekcija“, – pamena pašnekovas.

Geranoriškai sutikęs visuomenės akyse pabūti minimu velniu su infekcija, D. Rauba visgi prisipažįsta: iš tiesų jautėsi tarsi raupsuotasis. Visuomenės požiūris į sergančius ar persirgusius iki šiol gana neigiamas. Vien sužinoję, kad kaimynas karantinuojasi, dažnas apeina tą vietą. Su tokiu žmonių požiūriu ne kartą susidūręs gydytojas neabejoja: tam, kad taip trūksta tolerancijos, įtakos turėjo visais žiniasklaidos kanalais nuolatos sklindantys gąsdinimai.

„Kartais maisto atveždavo pažįstami, kartais – tėvai, palikdavo prie tokių vartelių, bet reikėdavo tą maistą pasiimti. Pasiimi, eini į viršų ir bijai, kad kokio žmogaus nesutiktum, nes, vadinasi, tu karantinuojiesi. Tikrai baisu būdavo. Prašydavau, kad atvežtų vakarais, kokią 11–12 val., kai žmonės miega, kad niekas nepamatytų, kad tu toje laiptinėje gyveni. Bijojau, nes jei paaiškės, tai sakys: va, čia jis gyvena, apkrėtė. Vėl bus naujas skandalas. Ir buvo. Kažkas sužinojo, kad izoliuojamės, tai vos neiškvietė dezinfekcijos tarnybos, kad dezinfekuotų laiptinę. Sakau, tu kaip raupsuotas“, – kalba jis.

D. Rauba juokiasi, visuotinė baimė ir panika smegenis buvo galbūt susukusi ir jo žmonai, irgi medikei. Bijodama dėl savo, o ypač dėl viešinčios mamos ir mažosios dukrelės saugumo, moteris jau pasveikusio savo vyro neįsileido į namus. Negana to, dar pagrasino iškviesti policiją.

„Aš jau turėjau vieną neigiamą tyrimą ir buvo kažkokia problema, namuose suveikė signalizacija, o žmona nemokėjo susitvarkyti. Sėdau į mašiną ir atvažiavau su kauke. Privažiuoju prie durų ir manęs neįleidžia. Aš matau pro langelį, ji stovi, sako: važiuok iš čia. Sakau: taigi aš tik įkišiu pirštą, surinksiu kodą, dar kažką ir viskas – išvažiuoju. Sako: važiuok, nes policiją iškviesiu! Tada buvau net labai užpykęs. Paskui ji manęs atsiprašė“, – pamena vyras.

Švedui ar olandui, vokiečiui pasakė, kad turi būti du metrai, jis ir laikosi. O mes? Man liepia du metrus? Aš specialiai dar pažengsiu metrą ir dar nufilmuosiu: o, pažiūrėkite, va, aš pažeidžiau.

Lietuviams reikia bizūno

Gydytojas sako, dabar situacija kiek pasikeitusi ir išgąsdinti žmones tampa vis sunkiau. Vasarą sumažėjęs užsikrėtusiųjų skaičius, sušvelnėję suvaržymai ir šilti orai gerokai pravėdino visiems galvas. Pasak D. Raubos, vis mažiau matoma paranojiško saugojimosi neužsikrėsti. Gerai tai ar blogai, vienareikšmio atsakymo medikas neturi. O pats prisipažįsta – irgi gerokai atsipalaidavo, palyginti su pirmomis ekstremaliomis pavasario savaitėmis.

„Pripranti, tas pats, kaip, aš įsivaizduoju, karo lauke: iš pradžių švilpia kulkos, tau panika, bet jeigu gyveni tame mėnesį, du ar tris, į tai nebereaguoji. Kai tik pradėjome dirbti po karantino, pirmą dieną užsidėjau ir akinius, ir visą skafandrą, nes mūsų specialybė – viena pavojingiausių, gydome kvėpavimo takus. Bet kai tu 6 val. konsultuoji visas šlapias, tie akiniai rasoja, paskui galvoji: gal ne, gal aš jau taip nebesisaugosiu. Supranti, kad nuo to niekur nepabėgsi ir į tai nebereaguoji taip, kaip pirmosiomis dienomis. Nesakau, kad atbukome, bet tiesiog prisitaikėme“, – pabrėžia otorinolaringologas.

O mūsų tautiečių kaukių dėvėjimo įpročiai, juokiasi medikas, išties įdomūs. Nežinia, kiek jų nešiojama dėl saugumo, o kiek – tik dėl mados. Nors dėl kaukių veiksmingumo iki šiol diskutuoja visas pasaulis, gydytojas pataria būti sąmoningiems ir išmokti kaip įmanoma labiau saugoti savo ir kitų sveikatą.

„Kai kažkur nuvažiuoji, visur dėvi tas kaukes. Bet vėlgi – užsidėjai tą kaukę, nuėjai į parduotuvę, grįžai ir pasikabinai kažkur ar mašinoj numetei. Kitą dieną vėl ją nešioji, juk nekeiti kiekvieną dieną. Aišku, kitas sakys, apatinį trikotažą keitiesi kiekvieną dieną, tai ir kaukę turėtum keistis, bet žmonės tikrai jos nekeičia“, – įsitikinęs laidos herojus.

Pasak pašnekovo, savo elgesiu žmonės patys neretai išprovokuoja griežtesnes visuomenės reguliavimo priemones. Tačiau tiek reikalavimas laikytis socialinės distancijos, tiek kaukės iki šiol net priešina žmones. Vieniems privalomi saugumo reikalavimai atrodo svarbūs, kitiems – kelia pyktį ir nenorą paklusti.

„Kodėl švedams leido elgtis laisviau? Kadangi ten žmonės sąmoningesni. Jiems pasakyta laikytis distancijos, jie ir laikėsi, nėjo buriuotis. Vienas draugas skrido į Londoną, sako: ateinu, visas oro uostas tuščias, bet prie vartų į Varšuvą ir į Vilnių – pilna, lietuviai visi krūvoje. Na, tai apie kokią socialinę distanciją galima [kalbėti]? Visi sulipę, kad tik greičiau bagažą atiduotų. Mes tokie esame, tai mums gal reikia daugiau to bizūno.

Švedui ar olandui, vokiečiui pasakė, kad turi būti du metrai, jis ir laikosi. O mes? Man liepia du metrus? Aš specialiai dar pažengsiu metrą ir dar nufilmuosiu: o, pažiūrėkite, va, aš pažeidžiau“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Medicinos mokslų daktaras mano, sąmoningumo ir pagarbos kitam mums dar teks gerokai pasimokyti. O dabartinė situacija – apgaulinga ir neguodžianti, nerimauti yra dėl ko. Gydytojas sako, rudeninė viruso banga, regis, dar tik įsibėgėja, o vakcinos galimybės kol kas miglotos.

„Dabar galvoju, net jei sukurs vakciną... Mes tarp medikų pasikalbame, kas čia taip puls iškart vakcinuotis. Ne dėl to, kad aš prieš – aš esu tik už vakciną, bet šiuo atveju ji bus greitai sukurta, kokie tyrimai daryti, nedaryti... Neaišku, kaip ji veikia, kiek ilgai veiks. Žmonės gali bijoti ir pačios vakcinos“, – svarsto D. Rauba.

Kiek ilgai pasaulis kausis su virusu, niekas nežino. Neaišku, ir kaip keisis situacija po dienos, savaitės ar mėnesio. Aišku tik viena, gydytojo profesijai ir darbui per pandemijas garantuotas išskirtinis dėmesys. Kartais malonus, kartais kritiškas, su kokiu ir buvo susidūręs D. Rauba. Nepaisant to, medikas savo profesijos nemainytų į jokią kitą. Esąs tikras – toks yra jo pašaukimas.

„Kai matau, kaip man sekasi, esu žiauriai laimingas. Jaučiu didelį malonumą, tai specialybė, kurioje matai rezultatą, matai, kaip žmogui buvo blogai, o tu jam gali padėti. Kartais jis tau net „ačiū“ nepasako, išeina iš ligoninės, galvoji: na va, koks… Bet paskui po mėnesio ateina ir sako: jūs pakeitėte gyvenimą.

Dėl to, pagalvoju, nuotolinės konsultacijos būtų beprotybė, nes nėra artumo, švelnumo. Nes kai kalbi su žmogumi, žiūri į jo akis, gestus, renki informaciją, skundus, dėlioji viską smegenyse, kaip čia jam atsakyti, kaip pasukti tą kalbą. Tas labai svarbu. Ir apie tuos, kurie pataiko, tai ir sako: tie gydytojai iš pašaukimo“, – teigia D. Rauba.

Plačiau – rugsėjo 26 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Vienas pirmųjų COVID-19 užsikrėtęs gydytojas Darius Rauba: į namus nenorėjo įsileisti net žmona