Veidai

2020.09.27 20:01

Ties fanatizmo riba ne sykį balansavusi Elžbieta Latėnaitė: vis dar esu linkusi į kraštutinumus

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.09.27 20:01

„Bandžiau įtikinti kitus, kaip daryti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ prisipažįsta ilgai dukros neskiepijusi aktorė Elžbieta Latėnaitė, tačiau priduria – tai buvo iš geriausių paskatų. Ties fanatizmo riba ji balansavo ne sykį, o dabar džiaugiasi sudygusiomis sveiko proto ir balanso sėklomis. Laidoje mintimis dalijosi ir žurnalistė Beata Nicholson, pasak kurios, priešų ieškojimas kyla iš gero gyvenimo.

Pastarąjį pusmetį pasaulis laukia vieno svarbaus skiepo, o juk dar visai neseniai vadinamieji antivakseriai buvo gana stipriose pozicijose – ir protestuojama buvo prieš visas vakcinas. Tačiau gyvenimas apsisuko – žmonės taip pat.

Aktorė E. Latėnaitė, buvusi griežta veganė, paklausiusi savo šeimos gydytojos ir prisijungusi prie religinės grupės, buvo kategoriškai nusiteikusi prieš skiepus. Tačiau tymų protrūkis ir baimė sugrąžino sveiką protą, nors susivokti prireikė net šešerių metų. „Nebijau prisipažinti, kad buvau fanatiška ir maniausi esanti vienintelė teisi“, – pripažįsta ji.

Dabar moteris juokiasi: jautėsi kaip vaikas palaidūnas, bastęsis po pasaulį, pagaliau sugrįžęs namo ir maloniai priimtas į šeimą. Taip ji apibūdina jausmą, kai po šešerių metų pakeitė nuomonę ir kreipėsi į medikus norėdama paskiepyti dukrą.

„Aš bijojau, kad man daug kas iš medikų sakys: tai ką jūs čia darėte, kur jūs tiek laiko buvote, kokia jūs bloga mama... Tokio nebuvo nei vieno! Buvo tik: ačiū jums, ačiū, kad papasakojote, nes tai gali būti kažkam naudinga, kaip drąsu, kad kalbate, šaunuolė mama... Tikrai labai bijojau, nes kai pasakai: aš galvojau, kad žemė plokščia, o dabar tai jau žinau, kad ne, gal galite rasti man informacijos... Na, tai gali tikėtis, kad pasakys, jog buvai dundukė, bet niekas nesakė“, – prisimena aktorė.

Dėl skiepų persigalvojusi Elžbieta Latėnaitė jautėsi kaip sūnus palaidūnas

Paradoksalu, tačiau viena iš priežasčių, kodėl gimus dukrai žinoma moteris atsisakė ją skiepyti, buvo būtent medikės, jos šeimos gydytojos, įtaka ir patarimai.

„Aš neskiepijau ne dėl to, kad identifikavausi su antiskiepininkais, kad tikėjau kažkokiomis teorijomis ir pan. Labai didelę įtaką man padarė mano šeimos gydytoja, kuri buvo ir mano vaiko šeimos gydytoja. Kai aš kalbėjausi apie skiepus, ji padėjo argumentuoti, kodėl nereikia skiepyti. Mes ėjome per ligas ir ji kažkaip: na, šitos beveik nėra, šita mažai kur užkrečiama, kaip čia vaikas gali užsikrėsti, šitos irgi beveik nebūna...

Atrodė, tikrai, kam skiepyti? Tada tikėjau tik vienu dalyku, kad jeigu vaikas skiepijamas, tai susilpnės jo imunitetas. Tai man atrodė, kam tą reikia daryti? Ji sako: pas mane ateina vaikai, kurie serga, jie yra skiepyti, o neskiepyti vaikai išvis neserga. Ji padėjo apsispręsti neskiepyti“, – pasakoja pašnekovė.

Abejoti medikės profesionalumu tuomet moteris nematė jokių priežasčių. Kas, jei ne gydytojai, geriausiai išmano apie ligas ir jų prevenciją, klausė savęs. Ir su pačiais geriausiais ketinimais, kaip manė, norėdama apsaugoti savo vaiko sveikatą, priėmė klaidingą sprendimą. Tačiau ramiai gyventi, prisipažįsta, negalėjo, visus tuos metus vis kirbėjo kažkoks nepaaiškinamas kaltės jausmas.

„Aišku, kad aš jaudindavausi, būdavo nerimo. Pavyzdžiui, erkės – buvo baisu, ypač kai kiti žmonės reaguodavo: „O tai tu nesiskiepiji? Ir dukros neskiepiji? Oho.“ Tada galvoju, palauk, kodėl jie taip reaguoja? Gal čia kažkas labai blogai? Ta kaltė, ji buvo viduje mieganti, laukė ir man neleido visai ramiai gyventi. Tada atsitiko tymų protrūkis“, – pamena E. Latėnaitė.

Jo išsigandusi aktorė pradėjo dar labiau nerimauti ir ieškoti informacijos apie šią ir kitas užkrečiamas ligas. Kadangi savo gydytojos argumentais jau nebepasitikėjo, tiesos ieškojo socialiniuose tinkluose.

Esu labai laiminga ir rami, dingo kaltė, kurią nešiojausi eidama prieš sistemą, nes aš jau žinau, kad padariau, ką galėjau.

„Yra „Ciniškas chirurgas“, rekomenduoju visiems sekti, paskaityti. Esu jam labai dėkinga. Taip pat feisbuke yra tokia grupė „Viskas apie vakcinas“, ten yra daugybė medikų ir ne medikų. Turėjau visokių klausimų, kažkas užduoda klausimą ir žmonės atsako, patys medikai atsako, ne vienas – daugiau, nurodo šaltinius į mokslinius tyrimus ir t. t. Tada draugai, kurių buvo sąmoningų, kurie su susirūpinimu žiūrėjo į mano neskiepijimą. Viskas kažkaip susidėjo“, – kalba laidos herojė.

Kaip viešas kalbėjimas ar rimta reakcija gali pasėti sveiko proto sėklytę

Pirmiausia E. Latėnaitė pakeitė savo šeimos gydytoją ir su dukra apsilankė pas imunologę, kuri sudarė būtinų skiepų planą jai ir dukrai. Planas vykdomas jau pusantrų metų, o dukra daugiau sirgti taip ir nepradėjo. „Esu labai laiminga ir rami, dingo kaltė, kurią nešiojausi eidama prieš sistemą, nes aš jau žinau, kad padariau, ką galėjau“, – atvirauja E. Latėnaitė.

Kai kažkuo tiki, bet kuri informacija, kuri tam prieštarauja, mintyse užblokuojama, sako ji. Matyt, taip kūnas daro tam, kad išlaikytų tikėjimą, svarsto E. Latėnaitė. Tačiau tik prieš skiepus nusiteikusiai savo šeimos gydytojai ji visos atsakomybės užkrauti nesiryžta. Moteris neslepia, kad nemažai įtakos klaidingiems sprendimams tuo metu turėjo ir jos psichologinė būsena bei kitos aplinkybės.

„Tuo metu buvau tokioje grupėje, kuri yra šiek tiek religinio pobūdžio – vaišnavai, vadinamieji krišnaitai. Dar ir tai buvo mano jau praeityje, ačiū Dievui ir sau. Ten irgi buvo daug žmonių, kurie savo gyvenimo sprendimus grindžia intuicija, patiki Dievui savo likimą ir pan. Gal dėl to ir mano ratas nebuvo sąmoningų, su kritišku mąstymu nesusipykusių žmonių. Buvo daugiau tokių, kurie kaip tik palaikė tą šiek tiek „išskridusį“ požiūrį“, – mintimis dalijasi ji.

E. Latėnaitė teigia suprantanti, kaip sunku atsisakyti savo įsitikinimų ir požiūrio, kurie pačiam atrodo patys teisingiausi – juk pati neseniai dar buvo kitoje pusėje. Nežinia, ar tas požiūris būtų keitęsis, pripažįsta aktorė, jeigu ji nebūtų ieškojusi psichoterapeutų pagalbos.

„Kodėl man sunkiai sekasi? Kodėl yra tos problemos? Kodėl aš taip blogai jaučiuosi? Kas čia vyksta? Aš pradėjau tai spręsti, daugiau reflektuoti. Keitėsi religinis judėjimas, kuriame, kaip prieglobstyje, buvau po asmeninės tragedijos. Sėmiausi stiprybės ir Dievo palaimos, bet staiga pamačiau, kad ten irgi yra tik žmonės, suėję dėl įvairių asmeninių priežasčių.

Ar aš tikrai tikiu, kad kažkas gali už kitus priimti gyvenimo sprendimus, aiškinti, su kuo tuoktis, iš kokios mokyklos išeiti, kur mokytis, koki darbą dirbti, su kuo išsiskirti? O tai daroma tokioje religinėje bendruomenėje. Su laiku pradeda kilti klausimų: ne, čia nenormalu. Po poros metų iš ten išėjau“, – atvirauja pašnekovė.

Arba visiškas atsainumas, arba perdėtas gilinimasis į ką nors. Aktorė pripažįsta, kad visada buvo linkusi į kraštutinumus ir neretai savo įsitikinimais netgi balansuodavo ties fanatizmo riba.

„Kažkam visą gyvenimą užteko normalių vakarėlių, o aš išbandžiau ilgus vakarėlius paromis ir su nežinia kokiais kiekiais gėrimų. Paskui 4 metus visiškai nieko nevartojau, net kavos, kofeino – nieko. Gyvenau 100 proc. veganiškai. Ir dabar dar esu linkusi į kraštutinumus, bet jau mažiau. Labiau ieškau balanso, vidurio, kaip man patiktų gyventi.

Lengva tapti fanatiškam, kai kažkuo labai tiki. Aš tą labai gerai žinau, man taip buvo su veganizmu – aš į tai žiūrėjau labai fanatiškai. Dabar aš sau leidžiu daug daugiau. Jeigu važiuodavau į gastroles ir nebūdavo veganiško sumuštinio, valgydavau riešutus ir likdavau alkana.

Dabar neliksiu alkana, suvalgysiu vegetarišką sumuštinį ir man nieko blogo neatsitiks. Todėl, kad ne tai yra esmė. Esmė ne išklysti iš „tobulo“ tako, o išsaugoti sveiką protą ir save“, – kalba ji.

Kažkas tiki, kad žemė plokščia. Kas iš to, kad aš sakysiu: ne, žiūrėk, yra nuotraukos... Jis matys tas nuotraukas kaip padirbtas, jis matys, ką nori matyti.

E. Latėnaitė neslepia: tikėdama įvairiais mokytojais, filosofijomis, religijomis savo tiesas bandydavo primesti ir kitiems. Dabar ji supranta nepakeisianti pasaulio – galinti pasikeisti tik pati. Ir ji nė kiek nebijo prisipažinti klydusi.

„Aš nebijau pripažinti, kad nesu tobula ar kad buvau fanatiška. Aš tikrai tokia buvau, bandžiau įtikinti kitus, kaip reikia daryti, ir tai buvo iš pačių geriausių paskatų. Tikėjau, kad turime kuo greičiau visi nustoti valgyti tą mėsą. Aš ir dabar taip manau, bet žinau, kad to nepasieksiu pykdamasi, įtikinėdama ar rodydama baisius vaizdelius iš fermų. Aš galiu tai daryti tik savo pavyzdžiu arba pasidalindama vienu ar kitu informacijos šaltiniu.

Kaip ir su tais antiskiepininkais. Aš neįtikinsiu žmogaus, jeigu jis yra kraštutinai nusiteikęs. Bet aš galiu papasakoti apie savo patirtį ir galbūt kažką, kuris dar svarsto, tai pastūmės į gerąją pusę“, – pažymi laidos herojė.

Tačiau E. Latėnaitė nesiima nuomonės formuotojos vaidmens, nors ir mato prasmę viešai dalytis savo patirtimi: „Kažkas tiki, kad žemė plokščia. Kas iš to, kad aš sakysiu: ne, žiūrėk, yra nuotraukos... Jis matys tas nuotraukas kaip padirbtas, jis matys, ką nori matyti. Ne visus mes galime, deja, įtikinti, bet kai ką galime. Manau, kad reikia kalbėti.

Labai užkietėjęs antiskiepininkas klausysis ir sakys: o Jėzau, kaip blogai, kokia baisi informacija sklinda, kas jai sumokėjo, kokia farmacijos kompanija Elžbietai Latėnaitei moka milijonus... Bet yra tokių, kurie abejoja arba yra ant slenksčio: gal skiepyti, gal neskiepyti? Aš labiausiai norėčiau, kad tai pasiektų juos.“

Aktorė prisimena, jos sprendimui neskiepyti vaiko, o ir nebesiskiepyti pačiai niekas iš jos aplinkos per daug neprieštaravo. Tuomet atrodė, jog galbūt niekam tai nerūpi. Tačiau dabar ji supranta, kad susirūpinusių jos nusistatymu tikrai buvo. Tiesiog tada ji to nepastebėjo, nes laikėsi įsitvėrusi tik savų tiesų.

Šiandien E. Latėnaitė dėkinga savo pusseserei, aktorei Emilijai Latėnaitei už parodytą susirūpinimą išgirdus, kad ji neskiepija savo dukros nuo erkinio encefalito.

„Ji manęs neatkalbinėjo, neįžeidinėjo, tiesiog buvo labai susirūpinusi ir tai priėmė labai rimtai. Tai man ir sukėlė klausimų: kodėl ji taip rimtai reaguoja? Ji nevaidino, kad čia nieko tokio, ir nesakė, kad čia tavo reikalas. Po kurio laiko ta sėklytė sudygo, aš jai padėkojau, nes ji tikrai buvo vienas iš tų žmonių, kurie pakeitė mano požiūrį į skiepus. Tai sėkime geras balanso ir sveiko proto sėklytes“, – pataria E. Latėnaitė.

Priešų ieškojimas – iš gero gyvenimo

Dar viena laidos pašnekovė, žurnalistė B. Nicholson, Britanijoje gyvenusi dešimt metų, parvykusi į Lietuvą pirmiausia pasirūpino, kad ji ir jos vaikai būtų paskiepyti nuo erkinio encefalito.

„Man keista ta antivakserių kultūra, aš tikrai jos nepalaikau. Visas tas autizmo skandalas buvo dėl kažkokio straipsnio. Aš tikrai daug skaitau ir tikiu britų žiniasklaida. Kai gyvenau Anglijoje, jau ten skaičiau ne vieną straipsnį, kad tai yra visiškas blefas, ištrauktas iš konteksto dalykas, kuris neturi jokio pagrindo. Todėl aš niekada netikėjau ta teorija, kad skiepai sukelia autizmą ir pan.“, – mintimis dalijasi ji.

Keturis vaikus auginanti žinoma laidos vedėja tikina niekados net menkiausios abejonės neturėjusi dėl vadinamos skiepų žalos vaikų sveikatai. Moteris jaučiasi atsakinga už savo sprendimus ir visiškai pasitiki mokslu, juolab kad atsisakymo skiepyti vaikus priežasties niekas nepagrindė.

Jeigu nesugebi nukreipti energijos kažkam sukurti, tu pradedi ieškoti priešų. Ir tu randi tą priešą, jei jo ieškai. Tada priešas yra kažkokia „big farma“ arba pradedi tikėti sąmokslo teorijomis. Pradedi ieškoti priešų dėl to, kad nebeturi priešų.

„Autizmas tikrai yra sudėtingas sutrikimas ir aš užjaučiu tuos tėvus, kurie turi su tuo gyventi. Tai yra vos ne epidemija, bet atsakymo, kas tai sukelia, nėra. Aš tikiu mokslu ir tyrimais, vakcina, tikrai negalvoju, kad tai medikų ar farmos sugalvotos teorijos. Juo labiau dabar, kai atsidūrėme akistatoje su infekcija, kuri parklupdė ant kelių visą pasaulį, sužlugdė ekonomiką ir tikrai turės labai negerą įtaką gyvenimui ateityje. Dabar, kai matome, ir ką? Ir tu nieko negali padaryti“, – sako B. Nicholson.

Visokios sąmokslo teorijos, ypač šios epidemijos metu itin aktyviai eskaluojamos antivakserių ar kitų vienokiais ar kitokiais tikslais suinteresuotų grupių, žurnalistės nuomone, kyla iš gero gyvenimo.

„Kai mes visi labai puikiai gyvename, kai viskuo esame apsirūpinę, yra šilta, malonu, elektra, maistas, žmogui nebereikia galvoti apie išgyvenimą, apie tai, kaip pamaitinti savo vaikus, visi pradeda ieškoti priešų. Nes taip evoliuciškai surėdyta. Jeigu nesugebi nukreipti tos energijos kažkam sukurti, tu pradedi ieškoti priešų. Ir tu randi tą priešą, jei jo ieškai. Tada priešas yra kažkokia big farma arba pradedi tikėti sąmokslo teorijomis. Pradedi ieškoti priešų dėl to, kad nebeturi priešų“, – įsitikinusi ji.

Kita vertus, pastebi B. Nicholson, labai daug galima pasiekti manipuliuojant baime ir panika. O ji kasdien sėjama iš pačių įvairiausių kanalų. Vis dažniau pasigirstančiomis teorijomis, neva ši epidemija yra dirbtinai sukurta ar išgalvota, moteris netiki. Jos nuomone, kiekvienas turime teisę pasirinkti kuo tikėti, tačiau pati visa tai vadina tiesiog nesąmonėmis.

„Stengiuosi nevartoti per daug informacijos, nes jos yra perteklius. Jeigu tu ją vartosi neatsirinkdamas, netikrindamas šaltinių ir tikėdamas tuo, ką kažkas sako, kad tau sukeltų baimę, tu tiesiog negalėsi gyventi gero gyvenimo, turėti ramybės širdy. Man atrodo, labai svarbu išlaikyti blaivų protą, tikėti žmonių gerumu, geromis mintimis ir netikėti tiesiog visokiomis nesąmonėmis – tai yra žmonių neišsilavinimas, kritinio mąstymo stoka.

Tu gali bijoti, kad išeisi į gatvę ir tave partrenks automobilis, gali bijoti, kad tavo kūne galbūt auga vėžys. Yra labai daug įvairiausių baimių, kurias tu gali kultivuoti. Arba gali rinktis gyventi gyvenimą ieškodamas šviesos ir būdamas pats šviesa. Arba gali gyventi gyvenimą ieškodamas tamsos. Tai kaip tu renkiesi, taip ir gyveni“, – pažymi B. Nicholson.

Plačiau – rugsėjo 19 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Dėl skiepų persigalvojusi Elžbieta Latėnaitė jautėsi kaip sūnus palaidūnas