Veidai

2020.09.27 10:01

Sakydama kalbą lietuviams legendinio Stepheno Hawkingo dukra Lucy prisiminė neeilinę šeimos istoriją

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.09.27 10:01

„Jei kada ir abejojau, kad mano vaikystė buvo neįprasta, visos abejonės išsisklaidė po Holivudo filmo apie mūsų šeimos gyvenimą“, – konferencijoje LOGIN kalbėjo žurnalistė, rašytoja bei filantropė Lucy Hawking, pasidalijusi prisiminimais apie vaikystę ir sunkia liga sirgusį tėvą legendinį fiziką Stepheną Hawkingą.

„Tikiuosi, atleisite man, kad esant tokiai situacijai nusprendžiau nekeliauti ir pas jus neatvykau“, – į klausytojus kreipėsi žymiojo britų fiziko S. Hawkingo ir rašytojos Jane Wilde Hawking dukra, dėl pandemijos pasaulyje nusprendusi savo kalbą skaityti nuotoliniu būdu.

Anglų žurnalistė, novelistė, filantropė ir mokslo populiarintoja geriausiai žinoma kaip knygų vaikams autorė, o žymiausias jos sukurtas herojus – berniukas Džordžas, patyręs daugybę nuotykių keliaudamas po Saulės sistemą ar ieškodamas kosminių lobių. Kai kurias serijos knygas jai rašyti padėjo tėvas – istorijų vingius papildė tiksliomis mokslo detalėmis.

„Užaugau neįprastoje šeimoje, – nuotolinę kalbą Vilniuje vykusios konferencijos svečiams pradėjo ji. – Mano tėvas, visų mylimas ir gerbiamas mokslininkas S. Hawkingas gimė 1942 metų sausio 8-ąją. Tądien buvo minimos 300-osios astronomo Galileo Galilei mirties metinės. Rodos, tokia data mano tėvui turėjo būti lemtinga, tačiau jis pats šios dienos nesureikšmino ir visuomet sakydavo, kad tą pačią dieną yra gimę daugybė vaikų. Ir nors viename iš mokyklos įrašų buvo pastaba, kad jis nieko gyvenime nepasieks, tėtis nuo paauglystės degė aistra moksliui“, – pasakojo L. Hawking.

21-erių S. Hawkingui buvo diagnozuota motorinius neuronus pažeidžianti liga – šoninė ameotrofinė sklerozė. Būtent dėl jos vėliau jis buvo beveik visiškai paralyžiuotas.

„Jam tai buvo tamsus ir liūdesio persmelktas laikas, kai iš tiesų rodėsi, jog nieko nenuveiks. Tačiau jis sutiko mano mamą, įsimylėjo ir nusprendė susituokti. Jis buvo įsitikinęs, kad kaip vedęs vyras turi susirasti darbą, o tam reikia apsiginti daktaro disertaciją. Tą jis ir padarė“, – šeimos istorija dalijosi rašytoja.

Tiesa, moteris prisiminė, kad kai ji buvo vaikas (kiek daugiau nei prieš keturis dešimtmečius), vargu ar Kembridžo gatvėse buvo galima pamatyti tokią sunkią negalią kaip jos tėčio turinčių žmonių, savarankiškai leidžiančių laiką su vaikais. Anot jos, atrodė normalu, kad neįgaliojo vežimėlį turi stumti vienas iš šeimos narių ar slaugytoja.

„Mano tėtis turėjo elektrinį vežimėlį ir mėgo juo važinėti dideliu greičiu kur panorėjęs. Jis buvo savarankiškas, nepriklausomas, pats priimdavo sprendimus ir turėjo darbą. Taigi mano tėvai eidavo visur, kur tik užsinorėdavo, ir stengėsi gyventi kiek įmanoma normaliau. Tik anuomet tai buvo labai neįprasta“, – patikino moteris.

Duodama interviu užsienio žiniasklaidai moteris ne kartą pasakojo, kaip ją erzindavo aplinkinių žvilgsniai ir nuolatinis spoksojimas. Net ir tada, kai tėtis buvo žinomas tik nedidelei mokslo bendruomenei, jų šeima sulaukdavo daug dėmesio.

„Good Morning Britain“ duotame interviu Lucy yra pasakojusi: „Tėčiui tai niekada nerūpėjo. Jis norėjo daryti viską, ką ir kiti žmonės: eiti į kavines, leisti laiką su šeima ir pan. Kadangi turėjo didelę negalią, jam buvo svarbu, kad ir kiti neįgalūs žmonės suprastų, jog tai ne kliūtis, kad jie gali keliauti kur nori ir gali daug nuveikti. Jis norėjo įkvėpti kitus.“

Moteris tąkart pridūrė, kad išgyvendami tiek nejaukių ir nelengvų akimirkų visi šeimos nariai buvo priversti išsiugdyti gerą humoro jausmą, – tai gelbėdavo daugelyje situacijų.

Ir skaitydama kalbą klausytojams Lietuvoje ji džiaugėsi, kad jos tėvas sugriovė daugybę klaidingų įsitikinimų apie neįgalių žmonių kasdienybę ir galimybių ribas.

„Jei kada nors ir abejojau, kad mano vaikystė buvo neįprasta, Holivude sukurtas filmas „Visko teorija“ visas abejones išsklaidė. Tai labai gražus filmas, paremtas mamos prisiminimais ir atskleidęs mūsų šeimos gyvenimą. Manau, tėtį vaidinęs Eddie Redmayne`as puikiai atspindėjo jo emocinę ir dvasinę pusę, taip pat ir gyvenimą su tokia liga“, – kalbėjo moteris.

S. Hawkingas gyveno 50 metų ilgiau, nei jam prognozavo gydytojai. Jis mirė 2018-ųjų kovo 14 dieną. „Tądien minimos fiziko Alberto Einsteino gimimo metinės. Tai dar vienas įdomus sutapimas prisimenant, kad jis gimė minint Galileo Galilei mirties metines“, – sakė pranešėja.

Netrukus po tėvo mirties duotame interviu L. Hawking pasakojo paskutines jo gyvenimo dienas praleidusi drauge, o tą dieną, kai jis mirė, vadino viena liūdniausių gyvenime. Vis dėlto L. Hawking net ir apie liūdnus dalykus moka kalbėti su šypsena: „Iš pradžių negalėjau patikėti, kad tėvo nebėra. Atrodė, kad girdžiu jo balsą, namuose pilna jo nuotraukų, rodos, jaučiau jo buvimą šalia. Žinoma, tėtis supyktų, kad taip kalbu, – jis tokiais dalykais netikėjo.“

Ir skaitydama savo kalbą lietuviams L.Hawking prisipažino, kad jai didžiulė garbė, jog niekada religingas nebuvęs tėvas yra palaidotas vienu iš Londono simbolių laikomoje Vestminsterio abatijoje.

„Mano tėvas turbūt niekada nė nebūtų galėjęs pagalvoti, kad bus palaidotas būtent ten, tačiau manau, kad tai geriausias įrodymas, jog jis nuveikė labai daug ir buvo gerbiamas, mylimas mokslininkas, padaręs įtaką pasauliui, kuriame gyvename“, – svarstė rašytoja.

Ir nors jis stengėsi gyventi kuo įprasčiau, moteris BBC yra pasakojusi, kad tėtis jai prasitarė neretai jausdavęsis vienišas. Jo manymu, negalia ir žinomumas neretai sutrikdydavo ir atstumdavo žmones.

Ką reiškia būti legendinės asmenybės dukra? L. Hawking dažnai sulaukia tokio klausimo, sulaukė jo ir sakydama savo kalbą.

„Paradoksalu, tačiau tau tavo gyvenimas atrodo normalus. Tik pabandžiusi pažvelgti iš šono, ką leido padaryti juosta „Visko teorija“, suprantu, kad jis buvo labai neįprastas. Viena vertus, buvome paprasta šeima, kuri kartu gamino maistą, kūrė planus, stengėsi susidoroti su kasdieniais rūpesčiais. Kita vertus, būdavo ir taip, kad sėdi su tėvu į automobilį ir važiuoji pas karalienę.

Taigi, galėčiau sakyti, kad mano gyvenimas buvo savita normalaus ir neįprasto gyvenimo kombinacija“, – svarstė ji.

Laidai „Good Morning Britain“ moteris yra pasakojusi, kad S. Hawkingas jai visuomet pirmiausia buvo tėtis: „Būdama paauglė pagalvodavau ir netgi esu jam rėžusi: „Ką tu išmanai?“ Juk kas nors turėjo jam taip pasakyti. Tačiau, žinoma, suaugusi supratau, kad jis žinojo ir išmanė labai daug.“

Tiesa, skaitydama kalbą L. Hawking neužsiminė apie gyvenimo skyrių, kuris buvo išties skausmingas. Pirmas smūgis, ištikęs jos šeimą, – tėvų skyrybos ir antros tėvo vestuvės su slauge Elaine Mason. Lucy su „The Guardian“ yra pasidalijusi įtarimais, kad naujoji žmona smurtavo prieš jos tėvą, tačiau pats S. Hawkingas policijai viską neigė ir bendradarbiauti atsisakė.

Netrukus po to L. Hawking ištekėjo, tačiau ir jos santuoka ėmė braškėti, o gydytojai pranešė, kad sūnus turi autizmo spektro sutrikimų.

Išsiskyrusi L. Hawking sūnų augino viena, tačiau buvo dėkinga tėvams, kurie stengėsi palaikyti ir jai padėti, norėjo aktyviai dalyvauti anūko gyvenime.

Taip pat skaitykite