Veidai

2020.09.18 07:22

Ne vieną viešąją erdvę apželdinusi Renata Mikailionytė: tai meilės tėvynei išraiška

LRT RADIJO laida „Geriausi dalykai namie“, LRT.lt2020.09.18 07:22

„Kiti stoja į Šaulių sąjungą, o man meilės tėvynei išraiška – viešųjų erdvių tvarkymas“, – LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“ sako mados ir kraštovaizdžio kūrėja Renata Mikailionytė. Ir ji kadaise galvojo, kad sodininkystė – bobučių reikalas. Turi užaugti, kad suvoktum tam tikrus dalykus, įsitikinusi pašnekovė.

R. Mikailionytę kalbina LRT RADIJO laidos „Geriausi dalykai namie“ vedėja Beata Nicholson.


– Kaip tu „pasidalini“? Esi ir mados, ir aplinkos kūrėja.

– Šie metai yra metai, kai aš madoje esu 30 metų. Per juos buvo visokiausių darbų, televizijos, labai daug madų šou, koordinavimo, prodiusavimo, labai daug mados renginių, modelių agentūra, kurioje pradirbau 15 metų...

Buvo labai įdomus darbas, bet kai laukiausi antro vaiko, labai daug būdavau gamtoje, lankiau senus dvarus Lietuvoje. Važinėjau, man buvo labai įdomu žiūrėti. Supratau, kad noriu studijuoti. Ši profesija vadinosi „želdynėlių dizainas“. Nuėjau ir įstojau.

Ne visi suprato, ką ten veikiu, todėl, kad ten buvo 10–15 metų už mane jaunesni žmonės. Labai norėjau tiesioginio kontakto su dėstytojais. Gali kritikuoti mokslus, ieškoti minusų struktūroje, bet aš bandau viskame įžiūrėti pliusų, pozityvą, nes galvoju, kad svarbiausia žmoguje – motyvacija.

Kiek save prisimenu, dirbdavau 3–4 srityse, darbuose. Galvojau, kad reikia „grynintis“. Dabar – sodininkystės etapas. Labai tikiuosi, kad turėsiu fizinių jėgų toliau tai daryti, nes tai be galo įdomu.

– Ne pirmą kartą prekės ženklui pasiūlai bendradarbiauti – apželdinti, sutvarkyti kokią nors viešąją erdvę.

– Rūdninkų skveras buvo viena iš iniciatyvų, kurias labai mėgstu, man jos prasmingos. Vyksta įdomus procesas. Kas apskritai yra bendruomeniniai dalykai? Niekas šiaip sau nepasidaro, dirba žmonės, yra struktūros, finansai, begalė dalykų, kurie susijungia, ir tai nepaprastai įdomu. Sutvarkytos erdvės, skvereliai, sodeliai labai traukia žmones, jaukina aplinką, džiugina.

– Tai turbūt labai svarbu norint, kad gyventume laimingesni, harmoningesni. Aplinka per amžių amžius visą laiką buvo labai svarbi.

– Tai viena iš seniausių profesijų, tai kultūra. Žmogus, kuris samdo sodininką (jei gali tai daryti, nes tai prabanga), arba žmogus, kuris tvarkosi aplinką, suvokia, kad tai kultūros dalis. Mes turime būti pilietiški, socialūs, prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta aplinkoje. Kiti stoja į Šaulių sąjungą, o man meilės tėvynei išraiška – viešųjų erdvių tvarkymas.

Nuo jaunystės galvojame: sodininkystė – bobučių reikalai, mūsų tėvai, seneliai mus verčia. Gal aš irgi vienu metu taip galvojau, kai man buvo 16 metų, bet po to suvokiau, kad tai yra branda, turi užaugti, suvokti tam tikrus dalykus.

– Noras atiduoti atgal visuomenei. Yra daugiabučiai, prie kurių kažkas tvarko, prižiūri darželį... Neseniai Kintuose filmavau laidą ir pastebėjau: daugiabutis, bet vienas toks gražus darželis, sutvarkytas – taip gera, džiugu. Kiekvienas žmogus, tvarkydamas mažą darželį, prisideda prie bendro gerbūvio.

– Nuo jaunystės galvojame: sodininkystė – bobučių reikalai, mūsų tėvai, seneliai mus verčia. Gal aš irgi vienu metu taip galvojau, kai man buvo 16 metų, bet po to suvokiau, kad tai yra branda, turi užaugti, suvokti tam tikrus dalykus.

<...> Žmonės – nepaprastai skirtingi. Gal ta vyresnio amžiaus moteris, kuri prie daugiabučio prižiūri [darželį], negali išvažiuoti prie jūros, į mišką. Gal tai jos vienintelis prisilietimas prie gamtos? Negalime spręsti. Kuriant aplinką netgi yra išprusimo, nostalgijos momentai, tai gali tave nukelti į vaikystę, susitikimus su močiute, kelionių akimirkas... Kiekvienas augalas turi savo istoriją, susipina begalė dalykų.

– <...> Tu dirbi privačiai, turi sodininkystės įmonę, prižiūrite žmonių sodus. O ar yra laikas, kai ilsitės?

– Aišku, žiema yra nurimimo arba projektavimo, dėliojimo laikas. Visą laiką galvoju: o jei gyvenčiau tokioje klimato zonoje, kurioje nebūtų žiemos? Man būtų faina, aš kaifuočiau. Bet žiemą mes sodiname, prižiūrime augalus ir viduje. Kompanijos samdo ir mes prižiūrime: laistome, purškiame, tręšiame...

Yra labai šaunių kompanijų, kurių viršininkai galvoja apie gerą atmosferą. Yra žmonių, kurie nepaprastai daug sėdi prie kompiuterio, tad daromi poilsio kambariai, virtuvės, nes žmonės labai daug laiko praleidžia darbe. Tokiose oazėse jaukumo suteikia augalai, o mes juos prižiūrime.

Visas pokalbis – rugsėjo 15 d. laidos „Geriausi dalykai namie“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite