Veidai

2020.09.10 08:14

Roberto Petrausko mintys apie mintis: jų galvoje daugiau nei automobilių rytinėje Vilniaus spūstyje

LRT.lt2020.09.10 08:14

Rašytojas ir televizijos laidų vedėjas Robertas Petrauskas dalijasi mintimis apie... mintis. Kaip jas išgirsti, kaip savo galvoje susikurti minčių tvarką ir kuo įdarbinti protą, kad pašėlusiai įsisukęs minčių ratas sulėtintų tempą?

„Pasakymas „aš žinau, kad nieko nežinau“ yra sokratiškas. Jį sugalvojo filosofas, kuris žinojo daug, ir, žinodamas daug, suprato, kad žino labai mažai. Čia, man atrodo, yra didysis paradoksas: žmonės, kurie apie kažką žino mažiau, yra įsitikinę, kad žino pakankamai.

Jie yra visiškai įsitikinę, kad žino tiek, kiek reikia žinoti. Visgi kuo labiau žmogus gilinasi, tuo daugiau jam kyla mįslių, klausimų, tuo aiškiau jis supranta, kiek daug jis dar nežino“, – mintimis apie žinojimą dalijasi R. Petrauskas.

#DaugiauErdvėsMintims su Robertu Petrausku

Jis prisimena ir garsiąją filosofo Rene Descartes`o išsakytą frazę „mąstau, vadinasi, esu“. „Greičiausiai tai nėra tiesa, nes didžiausią įtampą žmonėms kelia būtent mintys. O mintys yra ne tai, kas esame mes.

Mokslininkai yra suskaičiavę, kad žmogus per dieną sugalvoja 40–60 tūkst. minčių. Akivaizdu, kad mūsų mintys keliauja tokiu srautu, kuris žymiai didesnis nei rytinė automobilių spūstis Vilniuje. Ir kai jos pradeda tarpusavyje pyktis, mes pradedame jausti įtampą“, – kalba R. Petrauskas.

Jis pastebi, kad žmonės šiais laikais daro visokiausius dalykus, kad „išeitų iš proto“, nustotų galvoti ir suteiktų daugiau erdvės mintims. „Turbūt, tą suteikti galima nustojus labai intensyviai galvoti. Mes savo gyvenime žinome, kad, kai labai daug galvoji, nieko neišeina. Kai atsipalaiduoji, kai paleidi, kai tiesiog imi ir darai pagal jausmą, viskas tiesiog susidėlioja, ir tada ateina išganingos mintys, nes joms atsirado erdvės“, – mintimis dalijasi laidų vedėjas.

Pats R. Petrauskas prisipažįsta mėginantis susidraugauti su savo mintimis. „Man patinka pasakymas, kad mintys yra kaip snaigės, kurios krenta, kaip lietus, kuris lyja. Jos tiesiog yra. Galbūt mes galvojame, kad esame minčių šeimininkai, bet šis galvojimas yra neteisingas.

Jei naktį užmigsite su mintimi, kad rytoj atsibusite ir nieko negalvosite, o ryte atsikelsite ir sakysite, kad nieko negalvojate, jūs jau būsite pagalvojęs. Mes negalime išvengti minčių, jos visą laiką yra su mumis. Todėl, turbūt, reikia pasidaryti švarą ir tvarką ir su jomis susidraugauti“, – kalba R. Petrauskas.

Jo nuomone, viena geriausių galimybių susitaikyti su savo mintimis – meditacija. „Mes liūdime tada, kai sureikšminame liūdesį. Mes esame supykę, kai sureikšminame piktas mintis. Mes esame aukštesniame lygmenyje, kai galvojame apie kažką gero, gražaus, švaraus.

Manau, kad meditacija yra viena iš puikiausių galimybių su savo mintimis susitaikyti ir joms padaryti daugiau erdvės. Yra tokia labai gera praktika, kuri man patinka. Ji tinka visiems be išimties, ją gali daryti bet kas ir bet kokią akimirką. Net ir tie, kurie galvoja, kad neišeis.

Praktika yra tokia: atsisėdate, įsitaisote ir, nepriklausomai nuo to, kokia jūsų savijauta tuo metu, nepriklausomai, kiek esate įsiaudrinę, ar negalite negalvoti, jūs tiesiog pasakote sau štai ką: „Dabar aš esu savo minčių stebėtojas. Aš turiu pastebėti, kokia bus kita mano mintis.“

Gali būti, kad kurį laiką jų nebus, bet jūs išliekate susikaupęs ir susikoncentravęs tik vienam vieninteliam dalykui. Nėra jokių pasaulyje problemų, nėra jokių bėdų, nėra jokių rūpesčių ir nėra nieko blogo ar gero. Yra tik kita mano mintis, kuri netrukus ateis. Gali būti, kad ji bus nelabai protinga, bet labai smagu tą daryti“, – patarimu dalijasi R. Petrauskas.

Laidų vedėjas sako, kad kartais labai pravartu įdarbinti protą ir pasiduoti intelektinių žaidimų azartui. „Lygiai taip pat kaip knyga ar filmas, kuris įtraukia, muzika, kuri užburia, intelektinis žaidimas leidžia protui susikoncentruoti į vieną patį svarbiausią ir įdomiausią dalyką tuo metu.

Tai reiškia, kad žmogus be jokių ypatingų pastangų atsiduria kažkokiame kitame pasaulyje, kuriame gali jausti pilnatvę dėl to, kad visiškai atsiduoda tam, kame yra: ar klausytų muzikos, ar žiūrėtų filmą, ar būtų įsigilinęs į knygą taip, kad negalėtų jos paleisti.

Lygiai taip pat yra su intelektiniais žaidimais, nes, kai tu galvoji, koks yra atsakymas į klausimą, kai tu jo ieškai, tą akimirką esi paskendęs žaidime. Žmonės nuo senų laikų darydavo proto mankštą, daro ir dabar, ir mėgsta: ar tai būtų sudoku, ar kryžiažodžiai, ar viktorinos, ar rimti žaidimai, nerimti žaidimai, mums patinka, nes mes įdarbiname savo protą daryti ką nors naudingo, o ne kurti mintis, kurios gali būti ir visai ne tokios šviesios“, – kalba R. Petrauskas.

Todėl priešnuodis nuo nemalonių minčių gali būti proto mankšta. „Kai mintis įdarbiname žaisti, galvoti, daryti kažką svarbaus, prasmingo, įdomaus, ar priverčiame atlaikyti kokius neregėtus iššūkius, mes darome dvigubą paslaugą – ir pasauliui, ir sau. Tada nebelieka laiko galvoti apie nereikšmingus dalykus“, – sako R. Petrauskas.

Jis dalijasi mintimi ir apie gyvenimo laikinumą. „ Paskutinį kartą susimąsčiau, kai buvau savo draugo laidotuvėse. Kažkodėl mes, žmonės, žinodami, kad kažkada visi mirsime, prisimename, kad mirsime tik tada, kai mirtis jau žiūri mums į akis.

Gyvendami tą pamirštame, ir kiekvieną kartą, kai atsitinka koks nors sukrėtimas, tai yra tarsi skambutis, kuris mums sako: „Žiūrėk, žmogau, pastebėk, vertink kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, mylėk tuos, kurie aplinkui tave, jausk laimę, kad tu esi čia, atsiduok tam gyvenimui“. Visą laiką sakau, kad turėtumėme susimąstyti apie tai ne tik tada, kai kažkas atsitinka, bet nuolatos“, – kalba R. Petrauskas.

Taip pat skaitykite