Veidai

2020.09.04 13:07

Monika Linkytė – apie savo gyvenimo muziką ir tylą: man baisu bėgte prabėgti gyvenimą

LRT.lt2020.09.04 13:07

„Kai dainuoju, jei iš tikrųjų dainuoju, apie nieką negalvoju. Tai būna tarsi tam tikra meditacija. Žmonės, kurie medituoja ir pasakoja apie tą meditacijos jausmą ir buvimą šitoje akimirkoje ir niekur daugiau... Aš taip jaučiuosi dainuodama“, – sako atlikėja Monika Linkytė. Sėdėdama ant devynaukščio stogo, ji dalijasi mintimis apie muziką ir tylą.

„Kai užlipu ant scenos, tas jausmas, man rodos, nėra nusakomas, kad ir kokiais žodžiais mėginčiau perteikti emociją. Kai stovi ant krašto ir visas Vilnius atrodo kaip ant delno, truputį nejauku, nes suvoki, kad, jei dar šiek tiek paeisi prie to krašto, tai gali nukristi.

Tai kažkas panašaus į euforiją, džiaugsmą, norėjimą, kad ta akimirka niekada nesibaigtų, suvokimą, kad tai vis tiek baigsis... Ir norėjimą mėgautis, kad aš dainuoju ir kad yra tos akys, tos širdys, kurios klausosi“, – apie tai, ką jai reiškia muzika, nuoširdžiai pasakoja M. Linkytė.

#DaugiauErdvėsMintims su Monika Linkyte

Šiuo metu atlikėja prisipažįsta besistengianti mokytis būti laisvėje su savimi ir pasauliu, nebėgti ir nurimti. „Man taip baisu prabėgti gyvenimą. Man atrodo, kad aš labai dažnai per jį bėgu. Laisvalaikio turiu gana mažai ir stengiuosi labai produktyviai jį išnaudoti. Tai kartais irgi būna problema, nes labai norisi produktyviai kiekvieną minutę praleisti ir nenušvilpti jos vėjais.

Bet kartais pramoga yra tiesiog stovėti ant stogo... Tyla man yra prabanga, nes jos labai mažai. Aš labai dažnai tarp žmonių, su žmonėmis, muzikoje, savo mintyse, kažkur praeityje arba jau nulėkusi į ateitį ir planuose. Įvardinčiau tylą kaip prabangą. Kartais užtenka minutės visiškos tylos, nes tai atneša labai daug ramybės ir vidinio nusiraminimo, kuris suteikia labai daug energijos“, – svarsto M. Linkytė.

Atlikėja prisipažįsta, kad klausydama kitų koncertų ji semiasi idėjų, tačiau stengiasi atitrūkti nuo minčių ir tiesiog mėgautis muzika. „Labai didelė tikimybė, kad kituose koncertuose galiu pradėti analizuoti, stebėti, semtis minčių. Labai sunku šnekėti apie savo muziką, savo kūrybą, savo darbą kaip apie darbą, nes aš atsikeliu su muzika ir einu su ja miegoti.

Kai dalyvauju kokiame kitame koncerte, labai tikėtina, kad irgi semiuosi idėjų, bet jeigu iš tikrųjų patinka kokia nors muzika, kurios ateinu pasiklausyti, tai stengiuosi atsijungti, kaip ir būdama ant scenos, – pasimėgauti ir pabūti toje dabartyje“, – kalba atlikėja.

M. Linkytė sako, kad didžiausia jos pramoga – laisvas laikas. Atlikėja su šypsena prisipažįsta: ji dažnai juokiasi ir jaučiasi laiminga. „Labai dažnai ir nesijaučiu laiminga, bet labai dažnai jaučiuosi laiminga. Kai girdžiu per koncertą, kai žmonės dainuoja kartu su manim kokią nors dainą, tai yra tokia laimė. Absoliuti laimė.

Valgyti skanius varškėčius Nidoje – nereali laimė. Žiūrėti, kaip bangos skalauja smėlį, man irgi visiška laimė. Šitą vasarą buvo tiek gražių saulėlydžių, kad atrodė, kad mirsiu iš laimės, nes taip gražu. Man atrodo, kad kiekvieną dieną yra po šiek tiek laimės. Tikrai, jei tik sugebu atsimerkti“, – mintimis dalijasi M. Linkytė.