Veidai

2020.09.04 08:29

Sveikesnės gyvensenos keliu žengiantys Dzeranovai: viskas slypi dviejuose žodžiuose – „meilė sau“

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.09.04 08:29

„Pinigai niekada nebuvo mūsų prioritetas, tad negąsdino ir finansinis nestabilumas“, – portalui LRT.lt sako Agnė Dzeranova, prisiminusi laikus, kai vyras sveikos gyvensenos ir sporto treneris Alanas Dzeranovas ėmė keisti gyvenimo būdą ir karjeros kelią. Beje, nuo rudens Agnę išvysime LRT PLIUS laidose „Į sveikatą“.

– Jau trečią sezoną LRT PLIUS eteryje išvysime jūsų kuriamą laidą „Į sveikatą“. Kokių naujienų paruošėte?

Alanas: Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad vasarą sulaukiau daugybės gražių žinučių, nemažai žmonių buvo priėję, užkalbinę, gyrė laidą, sakė, kad ji yra kitokia. Iš tiesų stengiuosi su žiūrovais dalytis tuo, ką pats išbandžiau praktikoje, kasdienybėje.

Tokia ši laida bus ir naują sezoną, tik nuo rudens žiūrovų laukia ir pora naujovių – rubrika apie sveikesnę mitybą, kurioje mano žmona Agnė dalysis užkandžių ar patiekalų receptais, daugelis jų – išbandyti ir seniai mėgstami mūsų namuose. Taip pat žiūrovų laukia nauja patarimų ir pratimų rubrika, kurioje parodysime, kaip sustiprinti ar atpalaiduoti vieną ar kitą kūno dalį, daugiau sužinosite apie sveikesnes praktikas.

Kartu sportuodami mes ir skiriame dėmesio vienas kitam, ir su šeima laiką leidžiame.

– Agne, tai bus jūsų debiutas televizijoje. Kaip manote, ar lengva susidraugauti su kameromis ir nepristigti idėjų?

Agnė: Mokykloje vesdavau, organizuodavau visus renginius ir man tai labai patiko, tad, manau, reikia tik laiko ir žinių apie televizijos subtilybes, o baimė prieš kameras mažėja su kiekvienu kartu.

– Alanas studijavo politologiją ir profesionaliai žaidė krepšinį, Agnė turi teisininkės diplomą. Tačiau šiandien jūsų veikla labiau susijusi su sveikesniu gyvenimu – esate įkūrę sporto bendruomenę „Už 7 marių“, Alanas jau trečius metus rengia laidą „Į sveikatą“. Kaip patys nusprendėte eiti sveikesnio gyvenimo keliu?

Alanas: Baigęs krepšininko karjerą, žaidžiau mėgėjiškai. Kartą patyriau traumą, tad mano gyvenime atsirado kitoks judesys – pradėjau daugiau domėtis anatomija, fiziologija, tinkamo judesio mechanika, biocheminiais procesais kūne ir pan. Atsirado pratimų pasitelkiant savo kūno svorį, vėliau – ir treniruotės su laisvaisiais svoriais. Kai žengiau pirmus žingsnius link sveikesnio gyvenimo, kartu su manimi eiti pradėjo ir žmona.

Ji visada buvo aktyvi, tačiau ne tokia disciplinuota, nes šeimoje nebuvo kryptingos linijos. Tačiau Agnė greit įsitraukė, ateidavo į treniruotes, kartu su vaikais įsiliejo į sporto bendruomenę.

Mūsų gyvenime atsirado dienos režimas, sąmoninga mityba, aktyvesni ir sveikesni laisvalaikio leidimo būdai, įpročiai, atsinaujino draugų ratas, taip pat ir įkvėpėjų ratas, kurį seku internete. Be to, pradėjome skirti nemažai laiko saviugdai. Prie to nemažai prisidėjo žalingų įpročių, ypač alkoholio, atsisakymas.

Mes su žmona labai draugiškai vienas kitą kartais ištraukiame iš namų ar patempiame už ausų: jei aš aptingstu, ji mane paskatina, jei ji ilgesnį laiką neina sportuoti, paraginu aš. Todėl pirmoje sezono laidoje, rubrikoje „Herojus“, nusprendžiau pakalbinti būtent Agnę. Juk ji padarė labai didelę įtaką mano gyvenimui mane palaikydama, būdama šalia ir eidama drauge. Ji yra mano didžiausia įkvėpėja. Taip pat noriu parodyti, kad herojų toli ieškoti nereikia, jų yra šalia.

Vadovaujamės tam tikra savo šeimos filosofija – laimingo gyvenimo pagrindas yra sveikata. Mes ja labai rūpinamės.

– Agne, kas labiausiai motyvavo jus? Užkrėtė vyro entuziazmas ir užsispyrimas ar atradote savų motyvų?

Agnė: Didžiausio mano palaikymo tikriausiai reikėjo Alanui pereinant nuo įprastinio darbo į sporto sritį. Man nebuvo jokių abejonių, nes mačiau jo savijautą stovint prieš žmones, jo užsidegimą duoti ką nors gero. Pinigai mums niekada nebuvo pirmoje vietoje, tad negąsdino ir finansinis nestabilumas.

Aš nuo mokyklos laikų mėgau sportą ir aktyvų gyvenimą, bet be tokio vyro šalia kažin, kaip man sektųsi rasti laiko ir motyvacijos su trimis vaikais ir visa veikla sportui. Bet laiko yra tam, kas tau svarbu.

Tad be galo džiaugiuosi, kad mūsų abiejų vertybės sutampa ir sveikata yra bene pirmoje vietoje. Taip šeimoje daugiau palaikymo, mažiau pykčių. Kartu sportuodami mes ir skiriame dėmesio vienas kitam, ir su šeima laiką leidžiame. Alanas labiausiai įkvepia grūdintis šalčiu, nes aš esu šilumos mėgėja. Man labai daug jėgų reikia kaskart lendant į ledinį vandenį, bet geras pavyzdys užkrečia!

Gaila, kad grožio kulte karaliauja injekcijos, plastinės operacijos, įvairūs preparatai ir panašiai.

– Ar su pasiryžimu gyventi sveikiau atsirado ir papildomas domėjimasis maisto ruošimu?

Agnė: Gaminti mėgau nuo vaikystės, bet atsiradus vaikų atsirado ir didesnis rūpestis, ką naudingo su maistu galime gauti, ko reikėtų atsisakyti, kaip sveikiau viską pagaminti. Mūsų vaikai labai sunkiai ragauja naujus dalykus, nėra labai valgūs, tad maistas visai šeimai yra mano gyvenimo iššūkis. Pagrindinė mūsų taisyklė – kad maistas būtų ne tuščios kalorijos, nesvarbu, tai užkandis ar desertas.

– Teko girdėti, kad garsėjate kaip puiki ruginės duonelės kepėja.

Agnė: Namie duonelę kepu jau beveik 10 metų. Ji kepama iš viso grūdo rupių miltų, sėklų, rauginama 8 val. Kai trūksta laiko paruošti pietus, vaikai gauna duonos su sviestu (vietoj makaronų ar kitų greitų užkandžių). Tada ir aš būnu rami, ir vaikai skaniai, sočiai ir naudingai pavalgę.

Mes už tai, kad pats procesas teiktų malonumą, nes kitu atveju ilgai netruks.

– Gerai, jei užtenka valios laikytis sveikesnių įpročių ir daryti sveikesnius pasirinkimus, tačiau ar tikrai jos niekada nepristinga?

Alanas: Nepavadinčiau savęs visišku sveikatingumo fanatiku. Nebent kalbėdamas apie fizinį aktyvumą ar grūdinimąsi – jau 1 074 dienas iš eilės, nesvarbu, koks oras, neriu į tvenkinį ar ledo kubilą. Tai susiję ne tik su sveikata ar imunitetu, man tai ritualas, kuriam suteikiu gilesnių prasmių, įžvelgiu ir tam tikrų filosofinių aspektų.

Iš tiesų su šeima kartais valgome saldumynus, kartais patys juos gaminame. Vasarą valgome ledus, labai retai užsisakome ir greitojo maisto, pavyzdžiui, bulvyčių vaikams ar picos mums su žmona.

Gyvename kaip ir visi, tik stengiamės, kad mūsų gyvenimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis. Vadovaujamės tam tikra šeimos filosofija – laimingo gyvenimo pagrindas yra sveikata. Mes ja labai rūpinamės.

Jei vaikas nori daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, gali jo užsidirbti kiek daugiau pajudėjęs, paskaitęs kelis knygos puslapius ar pan.

– Auginate dešimtmetį Asparą, septynmetę Aurėją ir trejų Atėnę. Ar lengva vaikams įdiegti sveikesnius įpročius? Matydami jūsų pavyzdį jie nesuvokia, kad gali būti kitaip, ar vis dėlto kartais ir tėvams tenka pasukti galvą?

Alanas: Ikimokyklinukai turi matyti tėvus sportuojančius, būnančius gamtoje, galbūt braidančius po rasą ar besigrūdinančius, o tėvai turi nepatingėti ir atsakyti į visus mažiesiems kylančius klausimus. Pradėję lankyti mokyklą vaikai jau turės supratimą, kad judėjimas yra būtina kasdienybės dalis, jų gyvenime atsiras dinamiška dienotvarkė.

Stengiamės, kad mūsų vaikai judėtų bent porą valandų per dieną, lankytų būrelius, kuriuose dirba jų raumenys, reikalinga dėmesio koncentracija ir pan. Pomėgiai, laisvalaikis turi būti šiek tiek normuoti – kad ir kaip varžančiai tai skambėtų, vaikas negali sėdėti prie kompiuterio ar mobiliojo telefono tiek, kiek užsimano.

Savo vaikams esame sugalvoję motyvacinę sistemą, kuri yra smagi ir lengva. Jei vaikas nori daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, gali jo užsidirbti kiek daugiau pajudėjęs, paskaitęs kelis knygos puslapius ar pan.

Pavyzdžiui, vyriausias sūnus Asparas žaidžia krepšinį. Norėdamas gauti papildomai 20 minučių žaidimui kompiuteriu, jis turi įmesti 50 metimų į krepšį. Žinau, kad jis tai darys su malonumu ir užsidegimu, tad po to man tikrai nebus gaila leisti jam truputį ilgiau pažaisti. Tarkime, mūsų dukra Aurėja yra meniškos prigimties, tad žinau, kad 15 minučių vedžiodama šunį lavins vaizduotę gamtoje, o kartu ir pasivaikščios.

Mūsų trejų metų jaunėlė yra ganėtinai judri, tačiau matydama, kad mes su žmona naudojamės mobiliaisiais (dažniausiai tai darome darbo reikalais), ir ji užsimano pažiūrėti filmukų. Leidžiame ir jai šiek tiek pažaisti, tik prieš tai drauge su ja einame padūkti, pabėgioti, pažaisti gaudynių, slėpynių ar kitaip pajudėti. Svarbu žinoti, ką vaikas mėgsta, ir atsižvelgiant į tai sudėlioti jo gyvenimo rutiną. Taip formuojasi geri įpročiai.

Agnė: Iš tikrųjų visi trys vaikai tokie skirtingi! Tad labai svarbu pamatyti, kas vaikui artima, ką patinka veikti. Tad leidžiame eksperimentuoti, išbandyti naują veiklą. Pavyzdžiui, man be galo patinka pramoginiai šokiai, bet mačiau, kad dukra nejaučia didelio malonumo. Jos akys užsidegė nuėjus į show dance.

Mes už tai, kad pats procesas teiktų malonumą, nes kitu atveju ilgai netruks. Žinoma, motyvacijos kartais prireikia visiems, tad kartu ugdome ir atsakomybės jausmą už savo sprendimus.

– Sakėte, kad jūsų šeimos filosofija – svarbiausia sveikata. Tačiau dažnas apie sveiką mitybą ar fizinį aktyvumą susimąsto galvodamas ne apie sveikatą, o apie gražias kūno linijas...

Alanas: Deja, vakarietiška sporto klubų rinkodaros įtaka, mūsų didieji sporto klubai, sąmoningumo stokojantys treneriai, socialiniai tinklai teigia, kad turėdamas gražų kūną būsi laimingas. Taip jie save pozicionuoja, todėl matome reklamas, kurioje sportuoti kviečia dailių kūno linijų gražuolės ar kultūristus primenantys vaikinai. Ir tai nėra visiškai blogai – geriau jau žmogus pradės sportuoti dėl tokių priežasčių, nei iš viso nieko nedarys.

Tačiau yra žmonių, kurie išvis nepradeda mankštintis, nes sporto klubuose nesijaučia gerai.
Mano galva, trūksta psichologinio priėjimo prie kliento, retokai į sporto sales kviečiami, pavyzdžiui, žmonės, turintys antsvorio, senjorai. Tarkime, ar tikrai sporto klubuose susimąstoma, kaip jaučiasi visų akivaizdoje sveriami žmonės? Galbūt jiems ir taip sunku – kai kurie pabando nueiti į sporto salę, tačiau vos tik pamatę daugybę tobulų kūnų nuleidžia rankas ir įsitaiso namuose ant sofos su traškučiais ir limonadu.

Labai džiaugiuosi, kad LSU ir kai kurių asmenybių dėka daugiau dėmesio skiriama šioms temoms, atsiranda tam tikras su tuo susijęs švietimas. Mūsų laida taip pat stengiasi įkvėpti žmones gyventi sveikiau, o ne propaguoti dailias kūno linijas.

Herojų toli ieškoti nereikia, jų yra šalia.

– Agne, ar jūs kaip moteris dažnai jaučiate aplinkos, visuomenės spaudimą atrodyti lieknai? Ar neerzina brukamas kūno kultas?

Agnė: Viskas slypi dviejuose žodžiuose – „meilė sau“. Mylėdama save aš stengiuosi duoti savo kūnui tai, kas geriausia (maistas, judesys), ir nepamiršti savo sąmonės gelmių (savęs pažinimo, tobulėjimo, laiko sau).

Kai randi harmoniją tarp išorinio ir vidinio kūno, kūno linijos ir raukšlės pasidaro nebe tokios reikšmingos, aplinkos spaudimas nebe taip veikia. Visgi gaila, kad grožio kulte karaliauja injekcijos, plastinės operacijos, įvairūs preparatai.

Man grožis yra gyvenimo būdas (vanduo, miegas, geras maistas, judesys). Noriu, kad mano dukros matytų gražų pavyzdį, kaip galima senti gražiai, gyvenant kokybiškai, rūpinantis išvaizda ir gera savijauta.

Taip pat skaitykite