Veidai

2020.09.06 19:31

Ketinęs tapti legenda, vėliau Freddie Mercury prisipažino sukūręs monstrą: tas monstras – tai aš

LRT.lt2020.09.06 19:31

Rugsėjo 5-ąją grupės „Queen“ vokalistui Freddie Mercury būtų sukakę 74-eri. Deja, sulaukęs vos 45-erių, tačiau spėjęs pasimėgauti svaiginančia karjeros olimpo viršūne, F. Mercury mirė nuo klastingos AIDS ligos. „Nesiruošiu tapti žvaigžde – aš tapsiu legenda“, – sakė atlikėjas, vietą muzikos istorijos puslapiuose užsitikrinęs tiek talentu, tiek audringu gyvenimo būdu.

„Jis mirė jaunas. Nespėjęs išstorėti, išplerti, tapti tik sau svarbiu pirdžiumi. Jo gyvenimas nutrūko pačiame žydėjime – toks jis liko amžiams“, – žurnalistės Lesley-Ann Jones knygoje „Freddie Mercury. Visa biografija“ (angl. Freddie Mercury. The Definitive Biography) cituojamas garsenybių psichiatras Cosmo`as Hallströmas.

Muzikos legenda, žinoma Freddie Mercury vardu, gimė Zanzibare, Afrikoje. Tikrasis persų šeimoje gimusio berniuko vardas buvo Farrokhas Bulsara, tačiau dar mokykloje jis buvo pradėtas vadinti „Fredžiu“ (angl. Freddie) – mažybiniu angliško vardo trumpiniu. Netrukus į Farrokhą kreiptis naujuoju vardu pradėjo ir jo šeimos nariai. 1970 m. Farrokhas Bulsara oficialiai tapo Freddie Mercury – pavardę pasikeitė romėnų dievo Merkurijaus garbei.

Net išgarsėjęs visame pasaulyje, Freddie Mercury skrupulingai slėpė savo kilmę. Galbūt šiais laikais daugelis egzotiškas šaknis įvardintų kaip privalumą, tačiau Freddie buvo įsitikinęs, kad praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio meto muzikos gerbėjai nebus pasiruošę priimti afrikietiškų ir indiškų kilmės šaknų turinčios roko žvaiždės.

Vaikystėje buvo atskirtas nuo šeimos

Sulaukusį vos septynerių, gabų berniuką Freddie tėvai išsiuntė į mokyklą Indijoje, Mumbajuje. Joje buvo laikomasi griežtų taisyklių: karšto vandens būdavo tik trečiadieniais ir šeštadieniais priešpiet, sekmadieniais visų religijų tikintiesiems buvo privaloma lankytis Romos katalikų mišiose, iš mokyklos teritorijos buvo draudžiama išeiti be palydos.

Nenuostabu, jog per kelis tūkstančius kilometrų nuo šeimos ankstyvame amžiuje atskirtas vaikas kentė švelnumo ir rūpesčio stoką. Tuo metu Freddie išgyveno traumą, palikusią gilų pėdsaką jo gyvenime. Tiesa, žinodamas, jog tėvai ilgai taupė jo mokslams, pats Freddie jų sprendimu garsiai abejoti nedrįso, nors vėliau artimiausiems žmonėms prisipažino dėl tokio tėvų žingsnio jautęs apmaudą.

Kaip savo knygoje rašo L. A. Jones, vėliau Freddie savo mylimiesiems Barbarai Valentin ir Jimui Huttonui prisipažino kartais susimąstantis, ar tik ne švelnumo stoka ankstyvoje vaikystėje ir nulėmė „neadekvatų apetitą fizinei meilei suaugus“.

„Labiausiai jis troško švelnumo ir įrodymo, jog yra mylimas. Šia prasme jis buvo labai vaikiškas. Pavyzdžiui, glostymai ir dosnios galmonės savo katėms: juk būtent to paties troško jis pats“, – knygoje „Freddie Mercury. Visa biografija“ cituojamas buvęs Freddie širdies draugas J. Huttonas.

Ilgas kelias į šlovę

1964 m. Zanzibare prasidėjus revoliucijai, iš mokslų Indijoje prieš kurį laiką sugrįžęs aštuoniolikmetis Freddie su šeima persikėlė gyventi į Londono priemiestį. „Aš esu miestietis. Grynas kaimo oras ir karvių tortai – ne man“, – yra sakęs Freddie. Tuo metu ūžiantis Londonas ir tapo jo svajonių išsipildymo miestu.

Greitai išsikraustęs iš tėvų namų ir glausdamasis tai pas vienus, tai pas kitus draugus, Freddie pradėjo gyventi bohemišką ir skurdų gyvenimą. Atlikėjo tėvai tikėjosi, kad, tapęs diplomuotu Ylingo menų koledžo absolventu, Freddie pragyvens užsiimdamas grafikos dizainu.

Jaunuolis paklausė tėvų raginimų pabaigti koledžą, tačiau tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas – muzika ir mada. Susipažinęs su vėliau susiformavusios „Queen“ nariu būgnininku Rogeriu Tayloru, nepataisomas puošeiva Freddie kartu su juo Londone atidarė mados aksesuarų parduotuvę.

Iš miesto Freddie pilnomis saujomis ėmė viską, ką tik jis galėjo pasiūlyti. Sukiodamasis tarp muzikantų, netrukus jis pats įkūrė antrąją muzikos grupę „Wreckage“ (pirmąją grupę „The Hectics“ Freddie buvo įkūręs dar besimokydamas Mumbajuje).

Vis dėlto visame pasaulyje Freddie išgarsėjo tik su „Queen“ ketveriuke, susibūrusia 1970-ųjų balandį. Grupės kelias į šlovę buvo ilgas ir vingiuotas – jų sėkme ilgą laiką netikėjo nei sudaryti sutartis viena po kitos atsisakiusios įrašų studijos, nei menkinančias apžvalgas apie grupės pasirodymus spausdinusi žiniasklaida.

Gydytojai draudė žengti į „Live Aid“ sceną

Visgi pamažu ketveriukė pradėjo skintis kelią į šlovę. Savo darbu ir užsispyrimu jie vijosi garsiausius to meto atlikėjus, o vėliau augančiu populiarumu ne vieną ir pralenkė. Pačiu įspūdingiausiu grupės pasirodymu neretai išskiriamas „Live Aid“ paramos koncertas. Skaičiuojama, kad per palydovinę televiziją jį stebėjo kone 2 milijardai žiūrovų. „Pati tinkamiausia scena Freddie Mercuriui – visas pasaulis“, – yra pastebėjęs atlikėjas Bobas Geldofas.

„Live Aid“ koncerte „Queen“ per 20 minučių sugrojo populiariausių dainų popuri. „Kai atėjo jų eilė išeiti scenon, jis pakėlė dar vieną didelį stiklą degtinės su toniku ir pasakė: „Padarom“, – žurnalistei A. L. Jones pasakojo Freddie mylimasis Jimas. „Padaryti“ pavyko – po grupės pasirodymo be žado liko ne tik iš proto išsikraustę grupės gerbėjai, bet ir kolegos bei konkurentai.

„Publika tiesiog kraustėsi iš proto. Visi, tuo metu buvę užkulisiuose, stebėdami jų pasirodymą nuščiuvo. Tai buvo kažkas ypatinga. Paprastai taip niekada nenutinka... Kas grojo prieš ir po „Queen“? Dabar sunkiai kas beprisimena. Ką prisimenu aš? Kad Freddie Mercury tądien buvo geriausias iš visų. Galbūt geriausias atlikėjas, koks tik kada nors apskritai yra buvęs“, – prisiminimais apie grupės pasirodymą knygoje „Freddie Mercury. Visa biografija“ dalijasi vienas iš „Live Aid“ koncerto organizatorių Bernardas Dohertis.

Tada dar mažai kas žinojo, jog Freddie Mercuriui gydytojai neleido žengti į „Live Aid“ sceną. Tuo metu jį kamavo rimta gerklės infekcija – ji neleido užsimiršti apie klastingą ligą.

Identiteto paieškos

Ne paslaptis, jog Freddie Mercury garsėjo ne tik muzikiniu talentu, bet ir audringu gyvenimo būdu. Atlikėjas dar mokykloje ėmė suprasti, kad yra homoseksualus. Tiesa, tai jam teko slėpti – homoseksualumui prieštaravo tiek Zanzibaro įstatymai, tiek Zaratustros tikėjimo tiesos, kurias išpažino Fredžio šeima, knygoje apie atlikėją rašo autorė L. A. Jones.

„Savęs įsisąmoninimas jam turėjo būti nepaprastai svarbus dalykas... Fredis užaugo kultūroje, kurioje vyrui neleidžiama mylėti vyrų. Bandai prie to prisitaikyti, net jei viduje ir kankiniesi. <...> Slopinančioje aplinkoje gyvenančiam homoseksualiam vyrui atrandant save, dažnai išgyvenamas etapas, kurio metu užmezgami santykiai su mergina. Kartais tai yra kažkas panašaus į poreikį, o kartais – tiesiog pastangos elgtis taip, kaip iš tavęs tikimasi“, – kalbėdamas apie komplikuotus Fredžio romantinius santykius yra pasakęs radijo laidų vedėjas Paulas Gambaccinis.

Visgi pats Freddie savo mylimąją Mary Austin vadino savo gyvenimo meile ir žmona, nors taip ir nebuvo jos vedęs. „Įsimylėti vyrą taip, kaip įsimylėjau Mary, niekad negalėčiau“, – tikino Freddie Mercury.

Jųdviejų draugystė tęsėsi kone visą gyvenimą. Net tada, kai Freddie prisipažino Mary esantis biseksualus (Mary tada jam atšovė, kad greičiausiai jis – homoseksualus), pora apsigyveno atskirai ir Freddie ėmė susitikinėti su vyrais. Atlikėjas mylimajai netoliese savo namų nupirko būstą, pro kurio vonios kambario langą buvo matyti paties Freddie tvirtovė.

Anot psichiatro dr. Cosmo Hallströmo, kukli ir tyli Marry Freddie`ui buvo tarsi motiniškoji esybė, įkūnijanti jo moteriškumo sampratą. „Ji juo rūpinosi, jį globojo, puoselėjo gerąją Fredžio asmenybės pusę. Ji buvo jo pamatas ir stiprybė. Tai, ką jis iš jos gaudavo, skatindavo jį pabėgti ir flirtuoti. Todėl Merė tapo kantria žmona ir kvailystes atleidžiančia moterimi. Tačiau ji tarnavo pagrindiniam tikslui: jo kaltės jausmui, kuris dėl visų jo slaptų žygių buvo jo kūrybos variklis“, – knygoje „Freddie Mercury. Visa biografija“ cituojamas psichiatras.

Freddie ir Marry draugystė truko iki pat atlikėjo mirties. Nors Marry sukūrė kitą šeimą, ji, būdama septintąjį mėnesį nėščia, Freddie lankė ir gulintį mirties patale.

Tamsioji ir šviesioji pusės

Asmeniškai Freddie Mercury pažinoję žmonės negalėjo atsistebėti jo dvilypimu. Jo artimieji, prodiuseriai ir scenos bičiuliai dalijasi atsiminimais, kad gyvenime Freddie buvo kuklus, į nuošalę atsitraukti linkęs ir net naivus žmogus.

Freddie visą gyvenimą turėjo skrydžio baimę, nenoriai bendraudavo su žiniasklaida ir ypač skrupulingai tikrindavo visas nuotraukas, kuriose atsidurdavo jo veidas, mat gėdydavosi savo šypsenos. Freddie turėjo keturis papildomus dantis, tačiau niekada taip ir nesutiko jų pašalinti, nes buvo įsitikinęs, kad tai pakenks jo balsui.

Visgi vos įžengęs į sceną jis tapdavo absoliučiai kitu žmogumi – energingu, nesustabdomu, net arogantišku. Vėliau ne sykį pats Freddie yra pripažinęs, jog scenoje jis tarsi persikūnydavo.

Tiesa, Freddie pradėjus mėgautis visais gyvenimo teikiamais malonumais, dvi jo pusės ėmė ryškėti ir realiame gyvenime. Naivųjį jo pradą pradėjo temdyti tamsioji pusė – įgimtą kuklumą vis dažniau keitė arogancija, drovumą – atviras paleistuvavimas. Minios vyrų ir moterų lankėsi ne tik vakarėliuose jo svetainėje, bet ir miegamajame. Ėmė ryškėti Freddie pirkimo ir didybės manija – jis į namus tempė už milžiniškas sumas įsigytus pompastiškus pirkinius. Kad jo apetitas augo bevalgant, ne sykį pripažino ir pats Freddie.

„Aš sukūriau monstrą. Tas monstras – tai aš. Negaliu kaltinti nieko kito. To link ėjau nuo pat vaikystės. Dėl to būčiau net nužudęs. Kas man beatsitiktų, dėl visko kaltas esu aš pats. <...> Sėkmė, šlovė, pinigai, seksas, svaigalai – viskas, ko tik nori. Aš galiu tai turėti. Tačiau dabar pradedu suprasti: kaip anksčiau troškau visa tai turėti, taip dabar trokštu nuo viso to pabėgti. Pradedu nerimauti, jog nebevaldau šito – esu valdomas“, – knygos „Freddie Mercury. Visa biografija“ autorei yra prisipažinęs Freddie.

Mirtį pasitiko ramiai

Stojęs akistaton su klastinga liga, Freddie nurimo. Paskutinis „Queen“ koncertas įvyko 1986 m. Keturiasdešimtąjį jubiliejų 1987 m. rugsėjį Freddie atšventė namuose dviem šimtams svečių surengęs „Beprotiškų skrybėlių“ vakarėlį. Knygos „Freddie Mercury. Visa biografija“ autorės žodžiais, Freddie standartais tai buvo kukli šventė.

Ilgainiui atlikėjas visai pasitraukė į nuošalę – nenorėjo, kad kiti matytų jį nusilpusį, smarkiai sulysusį, bejėgį. Paskutinį – 45-ąjį gimtadienį – Freddie atšventė tyliai, taikstydamasis su mintimi, kad jo gyvenimas eina į pabaigą.

„Žurnalistai keturias savaites budėjo prie jo namų slenksčio, ištisomis paromis. Jis tapo kaliniu savo paties namuose. Nieko nebuvo galima padaryti, išskyrus, ko gero, tai, ką jis ir darė – leisti viskam tekėti sava vaga“, – žurnalistei L. A. Jones kalbėjo Freddie namiškiai. Jis buvo nustojęs gerti vaistus ir, jų žodžiais, nebeleido ligai jo kamuoti.

1991 m. lapkričio 23 d. Freddie savo gerbėjams pripažino, kad serga AIDS – žinia pasirodė spaudoje. Praėjus parai, lapkričio 24 d., pasirodė dar viena tragiška žinia – Freddie Mercury mirė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt