Veidai

2020.08.29 14:18

Odeta Bložienė – ne tik apie taupymą, bet ir apie darbą su seserimi bei aistrą motociklams

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.08.29 14:18

„Esame skirtingos ir tai paverčiame savo stiprybe“, – portalui LRT.lt pasakoja asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė, jau trejetą metų restoranų versle dirbanti drauge su seserimi laidų vedėja Beata Nicholson ir jos vyru. „Nors banko ir pasiilgstu, man gera dirbti su šeima. Be to, dabar darbe galiu mūvėti džinsus, tad į jį važiuoju motociklu“, – šypsosi ji.

– Prieš dešimtmetį vedėte laidą „Kur dingsta pinigai“, o nuo rugsėjo į televizijos eterį grįžtate su finansinio raštingumo laida „Piniginės reikalai“. Rodos, per dešimtmetį daug kas pasikeitė, atsirado įvairių programėlių, padedančių geriau planuoti finansus ir panašiai. Nejaugi vis dar nemokame tinkamai tvarkytis?

– Finansinis raštingumas – labai plati tema, susijusi ne tik su taupymu. Nors yra daugybė programėlių, padedančių pamatyti, kaip paskirstome pajamas, šiais laikais yra ir daugybė galimybių jas išleisti, skolintis, investuoti ir kitaip dalyvauti finansų sektoriaus veikloje. Žinių apie tai vis dar trūksta – tyrimai rodo, kad esame viena finansiškai neraštingiausių šalių Europos Sąjungoje. Kol kas ir mokyklose trūksta integruotų programų šia tema.

Be to, nesame įpratę kalbėtis apie pinigus šeimoje, daugelis namuose šios temos vengia kaip nepatogios ir galinčios sukelti barnį. Taigi finansinio raštingumo laidos bus itin aktualios tol, kol pasikeis visuomenės požiūris ir suprasime, kad pinigai yra gyvenimo dalis ir apie juos reikia kalbėti nuolat.

Juk įvairius su jais susijusius sprendimus tenka priimti kasdien. Kaip ir minėjau, finansinis raštingumas nėra vien tik taupymas. Tai ir gebėjimas priimti sprendimą skolinantis, pasirenkant draudimo bendrovę, krypčių pasirinkimas investuojant, mokėjimas susirasti reikalingą informaciją dėl įvairių išmokų bei pašalpų ir galėjimas apsiskaičiuoti mokesčius. Manau, mes viso to dar tik mokomės.

Beata yra idėjų generatorė, vizionierė, kurios nuojauta dažnai neapgauna, o aš galiu viską sustyguoti ir idėjas įgyvendinti, sukontroliuoti realybę, nuo kurios nepabėgsi.

– Galbūt ir taupymo sąvoką suprantame netinkamai – daugeliui atrodo, kad jis susijęs tik su draudimais ir ribojimais. Kaip yra iš tiesų?

– Taupymas daugeliui pirmiausia siejasi su kažkuo neigiamo, diržų susiveržimu, bet iš tiesų taupumas yra kiekvieno išleisto pinigo efektyvus panaudojimas. Taupymas gali būti lengvas, smagus, žaismingas, orientuotas į konkretų tikslą.

Be to, jis padeda aiškiai suvokti savo prioritetus. Jei pinigai bus panaudoti racionaliai, sukuriama vertė bus daug didesnė. Neretai pinigus lengva ranka išleidžiame trumpalaikiam pasitenkinimui, nors kiek pataupę galime įsigyti ką nors daug reikšmingesnio ir teikiančio dar daugiau malonumo.

Su šeimos nariais ar bičiuliais daug smagiau ir lengviau, nes žinai, ko tikėtis.

– Sakėte, kad šios temos namuose vengti nereikėtų. Turite trečiaklasę dukrą ir į pirmą klasę eisiantį sūnų. Kada apie pinigus pradėjote kalbėtis su jais?

– Turbūt tada, kai tik buvo galima su jais susikalbėti. Kuo anksčiau tėvai su vaikais pradės apie tai kalbėtis, tuo bus paprasčiau. Juk su mažaisiais kartu einame į parduotuvę, kartu atostogaujame, seneliai ar artimieji nesugalvodami, ką padovanoti, neretai padovanoja pinigų – progų pakalbėti apie pinigus yra kasdien.

Tik pradėti mokyti reikėtų nuo mažesnių žingsnelių ir ganėtinai trumpų laikotarpių. Kol vaikai pradinukai, kišenpinigių paprastai duodame kasdien, o dešimtmečiam ir vyresniam tam tikrą sumą galima duoti kartą per savaitę ar rečiau ir mokyti planuoti savo išlaidas. Juk kada nors alga jam bus mokama kartą per mėnesį, tad jis turi ne tik mokėti planuoti, bet ir suprasti pinigų vertę, kainą.

Taip ugdomas sveikas požiūris ir supratimas, gebėjimas įvertinti situaciją ir griaunama iliuzija, kad išlaidauti galima neskaičiuojant. Tai svarbus įgūdis, formuojamas ne vienus metus, tad negalima vaikų atriboti nuo kasdienės finansinės veiklos.

Man labai gera dirbti su savo šeima, su seserimi.

– Apie asmeninius finansus kalbate su didžiuliu užsidegimu, tad kodėl prieš trejetą metų iš banko ir asmeninių finansų srities pasukote į verslą – restoranų tinklą?

– Asmeninių finansų srityje dirbau 17 metų, iki šiol ji man labai įdomi. Be to, nepasakyčiau, kad labai nuo jos nutolau – savo įžvalgomis dalijuosi žiniasklaidoje, sulaukiu kvietimų skaityti paskaitas, o nuo rudens kursiu ir vesiu finansinio raštingumo laidą „Piniginės reikalai“.

Iš tiesų sprendimą išeiti iš darbo banke priėmiau viską gerai apgalvojusi. Džiaugiuosi ilgamečiu darbu ir sukaupta patirtimi, bet sprendimo nesigailiu ir nesigręžioju į praeitį, noriu judėti į priekį.

Man įdomiau, ko dar galiu išmokti ar ką nuveikti, pamatyti, kaip viskas vyksta kituose sektoriuose, įgyti kitokios patirties ir dar daugiau žinių. Be to, man labai gera dirbti su savo šeima, su seserimi.

– Su seserimi laidų vedėja ir knygų autore B. Nicholson esate labai artimos. Nebijojote, kad ir menki nesutarimai versle persikels į seserišką bendravimą?

– Visko būna, tačiau su Beata mus sieja ypatingas ryšys, labai gerai sutariame. Prieš dešimtmetį, kai dar dirbau banke, ir „Beatos virtuvę“ pradėjome kurti drauge. Mūsų stipriosios pusės labai lengvai leidžia atskirti, kuri už ką atsakinga.

Beata yra idėjų generatorė, vizionierė, kurios nuojauta dažnai neapgauna, o aš galiu viską sustyguoti ir idėjas įgyvendinti, sukontroliuoti tą realybę, nuo kurios nepabėgsi. Turime skirtumų, tačiau žinome, kaip juos išnaudoti ir paversti stiprybe. Tad jei ir kyla nesutarimų, mokame juos labai greitai išspręsti.

Tiesą sakant, manau, dirbti su šeimos nariais ar bičiuliais yra daug smagiau ir lengviau, nes žinai, ko tikėtis. Tikrai nemanau, kad bendra veikla būtinai kiršina ar reiškia pykčius. Svarbiausia yra atvirumas: jei atvirai išsakai, kas patinka, kaip jautiesi, ko tikiesi, viską galima lengvai išspręsti. Manau, kad žmonės, neturintys negatyvių minčių, visada gali susitarti ir suprasti vienas kito požiūrį.

Taupumas yra kiekvieno išleisto pinigo efektyvus panaudojimas.

– Ar pavyksta užmiršti darbus, kai per šventes prie vieno stalo susirenkate su šeimomis, vaikais?

– Pavyksta ir ganėtinai lengvai. Per šventes ar bendras šeimos vakarienes apie darbus tikrai nesišnekučiuojame ir neveliame darbo klausimų į šeimos laisvalaikį.

– Pakalbėkime apie laisvalaikį. Dažniausiai žiniasklaidoje esame įpratę jus matyti avinčią aukštakulnius, vilkinčią dalykinį kostiumėlį ar suknelę, bet laisvalaikiu visa tai iškeičiate į šalmą ir aprangą, tinkamą pasivažinėjimui motociklu.

– Kai manęs paklausia, kokie pranašumai dirbant nuosavame versle, visuomet su šypsena atsakau, kad galimybė dėvėti džinsus ir sportbačius. Taigi kasdien į darbą galiu važiuoti motociklu. Važinėju ne tik miesto motociklu, bet ir enduro klasės – juo galiu pasivažinėti mišku.

– Rodos, esate tiksli ir viską gerai apskaičiuojanti. Lieka jūsų gyvenime vietos spontaniškumui?

– Visaip būna, tikrai nesu robotas ar ypatinga statistikos specialistė. Manau, spontaniškumas suteikia laisvumo ir padeda gyventi smagiau, atsižvelgti į savo norus. Ir aš spontaniškumo tikrai nevengiu.

Laidą „Piniginės reikalai“ su Odeta Bložiene žiūrėkite nuo rugsėjo 6 d. sekmadieniais 16 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Labas rytas, Lietuva! Šeštadienis. Naujame LRT sezone Beata Nicholson perkels savo virtuvę į kitas erdves

Taip pat skaitykite