Veidai

2020.08.27 07:40

Erdve Nemiros Pumprickaitės mintims tapo devynaukščio stogas: kiekvienas turi kelią, grįstą į pragarą

LRT.lt2020.08.27 07:40

„Daugiau erdvės mintims“ – tokiu šūkiu LRT pradeda naująjį sezoną, o savo mintimis – apie žinojimą, gyvenimo kelią ir atmintin įsirėžusius žodžius – sėdėdama ant devynaukščio stogo dalijasi LRT aktualijų žurnalistė Nemira Pumprickaitė.

„Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta kuo daugiau žinoti, kas dedasi pasaulyje. Mano darbas toks. Todėl aš labai daug laiko praleidžiu prie įvairių informacijos šaltinių“, – sako N. Pumprickaitė ir šypteli – jai stresą kelia nebent draugai, vakare pranešantys žinią, apie kurią ji perskaitė iš ryto. „Tada man stresas. Galvoju: iš kokio kapo tu atsikėlei, žmogau, kad dabar man pasakoji tai, ką aš skaičiau ryte?“ – juokiasi žurnalistė.

Kas jai yra žinojimas? Žinoti reiškia pasitikėti, jaustis užtikrintai, sako N. Pumprickaitė: „Kuo daugiau informacijos turi, tuo labiau gali savimi pasitikėti ir tvirčiau stovėti ant žemės“.

Žurnalistės galvoje užsilieka įvairios išgirstos ar pamatytos frazės: viena šmaikštesnė, kita solidesnė, gilesnė. Jos atmintin įsirėžę žodžiai: „Kiekvienas žmogus turi savą kelią, grįstą į pragarą“.

„Kitaip sakant, kiekvienas pasirenkame savo kelią. Klausant vienų ar kitų žmonių, kad ir dabar, kas vyksta Baltarusijoje, kaip kalba jos dabartinis vadovas, kurį mes pripažįstame nelegitimiu, nepripažįstame jo išrinktuoju prezidentu... Tada man vis ateina mintis, kad kiekvienas žmogus turi savo į pragarą grįstą kelią ir tiesiog pasirenka, kaip juo eiti. Visgi bet kuriuo atveju – tik į pragarą“, – svarsto N. Pumprickaitė.

Jos atmintyje kartais išnyra ir dar viena frazė: žmogus turi dvi ausis ir vieną burną. „Tas santykis visą laiką turėtų būti išlaikytas. Tai yra kuo daugiau klausyti ir kuo mažiau kalbėti. Klausyti, mano akimis žiūrint, apskritai yra menas. Tai labai sudėtinga. Nes pliurpti galima bet ką, bet kada ir daug. Klausytis gerokai sunkiau.

Man regis, paprastai klausyti neužtenka, reikia suvokti, ką tu girdi. Klausant suvokti, ką tau nori pasakyti. Aš galvoju, kad tas žmogus, kuris moka klausyti, moka išgirsti, iš tiesų yra apdovanotas. Jeigu jis yra dar ir žurnalistas – tuomet jis dvigubai apdovanotas, nes tai jam tikrai labai padeda“, – mintimis dalijasi N. Pumprickaitė, nors pati pripažįsta, kad jos laidose ne visada būna daug laiko klausytis. Šiandien aktuali viena informacija, rytoj – kita, tad reikia greitai į ją reaguoti, sparčiai užduoti klausimus, greitai išgauti atsakymus.

N. Pumprickaitė pati save vadina nepataisoma optimiste. „Manau, kad gyvenimas yra labai gražus. Manau, kad jį reikia stengtis nugyventi taip, kad nesudarytum didelių problemų tave supantiems žmonėms ir visam pasauliui. Ir tą galima padaryti“, – sako žurnalistė.

Ypatingai savęs motyvuoti jai netenka – telieka mėgautis tuo, kas ją supa. „Gyvenimas duotas vieną kartą, todėl jis yra įdomus, labai spalvingas, labai gražus. Kažkokių ypatingų motyvacijų man nereikia. Jei tu mėgaujiesi tuo, kas aplink tave yra, tai ar reikia dar kažkaip save motyvuoti?“ – retoriškai klausia N. Pumprickaitė ir sako, kad bene svarbiausias buvimo motyvas jai – gražiai gyventi.

#DaugiauErdvėsMintims su LRT aktualijų žurnaliste Nemira Pumprickaite