Veidai

2020.08.26 06:28

Į LRT grįžusi Milda Vilikanskytė: man patinka komforto zona, kur galiu daryti, ką mėgstu ir suprantu

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.08.26 06:28

„Paklausta, koks mano hobis, pirmiausia pagalvojau apie politiką“, – portalui LRT.lt su šypsena pasakoja prie LRT TV naujienų tarnybos prisijungusi žurnalistė Milda Vilikanskytė. Ji tikisi, kad ruduo ir artėjantys rinkimai bus intensyvus ir įdomus metas, tačiau iki tol jos laukia dar vienas iššūkis – tiesioginis laidos „Laba diena, Lietuva“ eteris.

– Prieš kelias savaites įsiliejote į LRT TV naujienų tarnybą. Viena vertus, norisi pasveikinti sugrįžus – prieš keletą metų vedėte LRT laidą „Dėmesio centre“, kita vertus, pastaraisiais metais dirbote su projektais, rodytais LRT TELEVIZIJOS eteryje „Tikri vyrai“, „Ypatingas būrys“, „Nepažintas meras“ ir kt., tad nuo LRT per daug nutolusi ir nebuvote...

– Tam tikra prasme jaučiuosi sugrįžusi, nors niekada tiesiogiai nedirbau LRT ir darbo vietos čia neturėjau. Įsibėgėjant ketvirtai savaitei LRT, galiu pasidžiaugti, kad įspūdžiai labai geri. Atėjusi supratau, kad pažįstu didžiąją dalį kolektyvo – nemažai žurnalistų, dienos redaktorių, prodiuserių, operatorių...

Taigi nuo pirmos dienos viskas atrodo pažįstama, nors darbas, kurį dirbu, yra kiek kitoks nei tas, kurį dirbau pastaraisiais metais. Tiesa, net ir dirbdama su įvairiais projektais visada sekiau naujienas, domėjausi aktualia informacija ir pasvajodavau vėl dirbti reporterio darbą, kurį dirbau prieš keletą metų.

Man patinka komforto zona – gera daryti tai, ką mėgstu ir suprantu.

– Paskutinę rugpjūčio savaitę laukia ir debiutas laidoje „Laba diena, Lietuva“. Ar pagalvojus apie tiesioginį eterį neapima jaudulys?

– Nors eteris ir laidos vedėjos vaidmuo man ne naujiena, tikrai jaudinuosi. Juo labiau kad „Laba diena, Lietuva“, mano manymu, turi labai ištikimus žiūrovus, kurie laidą žiūri kone kasdien. Taigi jaučiu, kad turiu pateisinti lūkesčius, kuriuos žiūrovai turi įsijungdami laidą. Jie yra įpratę matyti Guodą Pečiulytę ir Deividą Jursevičių, abu man labai patinka ir labai imponuoja, tačiau yra labai skirtingi ir kiekvienas turi savitą laidos vedimo stilių. Man dar tik teks suprasti ir atrasti savo stilių.

O pora valandų tiesioginio eterio – nemenkas iššūkis. Ypač todėl, kad laidos vedėjas turi pristatyti labai skirtingas temas – nuo Astravo elektrinės ar įvykių Baltarusijoje iki ko nors labai lengvo. Tiesa, kol kas nežinau, kaip dažnai sveikinsiuosi su laidos žiūrovais.

– Sakote, kad tiesioginis eteris yra nemenkas išbandymas, ar esate iš tų, kuriems nuolat reikia naujų iššūkių?

– Tikrai nesu žmogus, gyvenantis iššūkiais, ar tas, kurį tik jie ir veda į priekį. Kartais aš jų užsimanau, kartais jie atsiranda savaime. Jei taip nutinka, visuomet stengiuosi su jais susidoroti kiek įmanoma geriau ir išeiti iš komforto zonos, nors iš tikrųjų man patinka komforto zona – gera daryti tai, ką mėgstu ir suprantu.

– Žurnalistai, dirbantys informacinėse laidose, neretai sako, kad ir jų laisvalaikis yra užpildytas didžiulio informacijos srauto, net ir laisvu metu jie seka naujienas. Ar lengva jums pasidėti telefoną į šalį ir neskaityti naujausių žinių?

– Buvo laikas, kai buvo nesunku. Matyt, man to reikėjo. Kartą buvusi kolegė ir draugė manęs paklausė, kokių turiu pomėgių. Pirmoji į galvą šovusi mintis – politika. Išties save geriausiai jaučiu kaip politikos žurnalistę, analizuojančią Lietuvos vidaus politikos klausimus. Man tai iš tikrųjų įdomu, tad ir po darbų tuo domiuosi, žiūriu skirtingų žiniasklaidos kanalų žinias ir pan., noriu būti įvykių sūkuryje.

Žinoma, per atostogas moku išsijungti naujienų portalų į telefoną siunčiamus pranešimus ir kažkiek atitrūkti. O ir šiaip, jei užsiimu kokia nors man labai įdomia veikla (skaitau knygas, važinėju dviračiu, susitinku su draugais), telefoną tikrai moku padėti į šalį.

– Šiandien vis didesnį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka socialiniai tinklai, čia vis dažniau reiškiasi ir politikai, turintys savo paskyras.

– Ne tik politikai, bet ir politologai, žurnalistai, apžvalgininkai. Taigi feisbukas pastaruoju metu tampa vienu iš darbo įrankių – gali ne tik sekti politikų pasisakymus, bet ir paskaičiusi jų įrašų sugalvoti temą, o kartais, kai negali prisiskambinti vienam ar kitam žmogui, gali parašyti jam žinutę. Taigi, dalį laiko socialinius tinklus naršau darbo tikslais.

Natūralu, kad ir vis daugiau politikų socialiniuose tinkluose sukuria savo paskyras, tai gerai apskaičiuotas ir tikslingas politinės reklamos dalykas. Juk šiais laikais didžioji dalis žmonių (ir vyresnių, ir jaunesnių) naudojasi feisbuku, seka, skaito, komentuoja, todėl politikams tai gera platforma apie save papasakoti, pasirodyti ir palaikyti ryšį su savo rinkėjais.

Save geriausiai jaučiu kaip politikos žurnalistę, analizuojančią Lietuvos vidaus politikos klausimus.

– Rudenį – rinkimai, taigi panašu, kad laukia darbingas ir intensyvus metas.

– Tikiuosi. (Šypsosi.) Rinkimų visada labai laukiu – jie būna labai įdomūs, o jų rezultatai, kad ir prognozuojami, dažniausiai vis tiek šiek tiek netikėti. Tikiu, kad ir šiemet bus įdomu. Juolab kad žurnalistai esame įpratę, kad įprastai vasarą būna savotiškas naujienų badas, bet ši vasara kitokia – koronaviruso pandemija, įvykiai Baltarusijoje, o jau visai netrukus prasidės ir rinkimai, – tik spėk suktis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt