Veidai

2020.08.25 08:43

Gabija Vitkevičiūtė: ir priklausomybė, ir kopriklausomybė yra vienatvės liga

LRT RADIJO laida „Gyvenimo citrinos“, LRT.lt2020.08.25 08:43

Reabilitacijos namų įkūrėja Gabija Vitkevičiūtė sako nesanti išskirtinė – iki šiol išgyvena tuos pačius jausmus, kaip ir kiti, augę su priklausomais žmonėmis. „Man labai reikia ryšio, kai tik jo negaunu, tai tampa pasaulio pabaiga, iš kitos pusės, kai jį gaunu, vis tiek nepasitikiu, nes manau, kad tai netruks amžinai“, – LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“ prisipažįsta ji.

G. Vitkevičiūtę kalbina LRT RADIJO laidos „Gyvenimo citrinos“ vedėja Lavija Šurnaitė.


– Tau teko augti su mama alkoholike. Nežinau, ar tam tikri apibrėžimai ne per grubūs. Galbūt žmonės, kurie su tuo susiduria, nenori girdėti tokio termino? Kaip pasakyti, kad nieko neįžeistum?

– Tai nėra joks įžeidimas – tai liga, bet šiais laikais definicijos pasikeitė, nors esmė turbūt liko ta pati. Mes nebesakome „alkoholikas“, „narkomanas“, „lošėjas“, paprastai sakome – „žmogus, priklausomas nuo...“. Tai iškart suponuoja, kad ne aš pats esu toks, koks esu – tai man atsitiko, tai liga.

Aš su savo mama išgyvenau įvairių etapų. Mačiau visą pradžią, kai buvau vaikas, bet tik dabar, retrospektyviai, galiu pasakyti, ką mačiau, kaip tai prasideda, nuo ko, kiek pas mus būdavo svečių, kaip būdavo smagu – tai vadinamoji pirmoji fazė.

Paauglystėje teko išgyventi stipresnių patyrimų, sakyčiau, trauminių. Gimus mano pirmagimei mano mama išgyveno labai ilgą remisiją, tai vadinamasis blaivus periodas – net beveik 17 metų, per kuriuos pažinau savo mamą kaip visiškai kitą savo pačios versiją. Gyvenimo pabaigoje ji vėl atkrito. Dabar jau 8 metus ji yra amžinąjį atilsį.

Pirmą kartą supratau, jog kažkas nelabai gerai, kai man buvo kokie 3 metai. Dažnai ir mano klientai sako: žinokite, nuo vaikų mums labai gerai pavyksta nuslėpti. Jums bet koks terapeutas pasakys, kad vaikai <...> tai žino daug anksčiau, nei mes įsivaizduojame, kad pravėrėme savo paslapčių skrynelę.

– Tu dirbi su žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, padedi ir tiems, kurie yra šalia [tokių žmonių].

– Formulė paprasta: geria jis arba ji, o sergu aš. Atrodo labai nesąžininga, neteisinga, bet tai iš tikrųjų vadinama antrine priklausomybe arba kopriklausomybe, kai žmonės, gyvenantys su arba šalia priklausomo žmogaus, serga, yra infekuoti, sužaloti. Jiems patiems reikia pagalbos, nepaisant to, kad jie irgi tą ligą neigia, dažniausiai mano, kad problema yra kitame, sako: pataisykite mano mamą, žmoną, tėtį, brolį, sūnų ir viskas stos į vietas. Tai, deja, netiesa. Yra sistemos, klausimai, motyvaciniai interviu, tam tikri techniniai dalykai, kai žmogus pats gali pamatyti, kad jis yra bėdoje, nieko nebegali padaryti ir gyventi savo gyvenimo.

– Reikia ateiti tam žmogui ir pirma savyje kažką pakapstyti?

– Pakapstymas turbūt psichoterapija ir visi kiti reikalai, kas tikrai praverčia 100 proc., bet, visų pirma, reikia atpažinti, įvardyti. Viskas nuo to ir prasideda, nes kol aš to neįvardiju, negaliu pasakyti, nei kur man eiti, nei kur man likti.

Grįžtant prie mano istorijos – ilgus metus gyveni iš inercijos, manai, kad nėra išėjimo. Ši liga apipilta visais sirupais, kurie patys toksiškiausi: gėda, kaltė, baimė, nerimas, stresas... Savivertė – ir geriančio, ir šalia esančio – yra labai labai labai žema, sutrypta, dėl to labai sunku atsiverti, atrodo, kad niekas tavęs nesupras, tu vienas šitame pasaulyje.

– Gėda tikriausiai ryškiausias jausmas, kurį patiria žmonės, gyvenantys su priklausomais žmonėmis?

– Kad ji karalienė, deimantas karūnoje, tai faktas. Aišku, yra visa puokštė baisių toksiškų jausmų, kurie ne gydo, o žaloja. Bet kuo gėda sudėtinga... Tarkime, kaltė yra apie tai, ką aš padariau blogo, bet tu gali tai išspręsti per elgesį – kaltė lengviau išsprendžiama. Tačiau gėda – ne apie elgesį, o kaip aš pati jaučiuosi: nevykusi, niekam tikusi, „kaip aš turėjau gyventi, kad ištekėjau už tokio vyro – turbūt aš nieko verta“... Tai lydi visą gyvenimą – tie artimi žmonės gali ir mirti, o potrauminiai įspaudai lydi tikrai ilgai.

Man gali kilti konfliktas ten, kur kitiems žmonėms jų nėra. Aš labai siekiu intymumo, man labai reikia ryšio, kai tik jo negaunu, tai tampa pasaulio pabaiga, iš kitos pusės, kai jį gaunu, vis tiek nepasitikiu, nes manau, kad tai netruks amžinai.

– Gabija, papasakok, prašau, ką reiškia gyventi su mama, kuri yra priklausoma nuo alkoholio.

– Tai iš tikrųjų sunkūs pašnekesiai. Mes nekalbame apie džiaugsmą, sėkmę, laimę, visa, kas mus stumia į priekį. Tai visą šeimą žudantis, skandinantis dalykas. <...> Vaikas irgi jaučiasi kaltas, galvoja, ką ne taip padariau, ką galiu padaryti geriau. Galima kalbėti ir apie vaikų roles – vaikai staigiai persiorientuoja, nes vaiko smegenys taip sukurtos, kad jis savo tėvus, kokie jie bebūtų, pateisina, jais pasitiki.

Kas atsitinka, kai tau žada ir neištesi, kai negali atsivesti draugų?.. Tavo sociumas labai siaurėja, pradedi baimintis, meluoti, po kurio laiko supranti, kad gal išsisukinėti nebepavyks, gal geriau mažinti draugystes, atsiriboti. Priklausomybė – vienatvės liga, kaip ir kopriklausomybė yra vienatvės liga. Visi vieniši, tokie užšalę ir vaikšto.

– Ką norėtum pasakyti tam, kuris yra panašioje situacijoje, kad suprastų, jog ir jo šeimoje yra problema? Kaip pradėjai suvokti, kad šeimoje kažkas negerai?

– Pasaulis nukeliavęs į priekį septynmyliais batais. Mes vis dar galvojame, kad priklausomi žmonės yra mėlynais veidais, nutįsusiais klynais... Netiesa, yra funkcionuojantis alkoholizmas, žmonės, kurie susitvarko su darbais ir keliauja per pasaulį, nelygu, kokia jų [daroma] žala.

Aš manau, kad pirmą kartą supratau, jog kažkas nelabai gerai, kai man buvo kokie 3 metai. Dažnai ir mano klientai sako: žinokite, nuo vaikų mums labai gerai pavyksta nuslėpti – vyras prisigeria ir iškart eina miegoti, nesmurtauja. Jums bet koks terapeutas pasakys, kad vaikai turi ir ausis, ir akis, ir nosį, ir burną, ir širdį, ir protą. Jie tai žino daug anksčiau, nei mes įsivaizduojame, kad pravėrėme savo paslapčių skrynelę.

Vaikas mato bendrą radiacinį foną, kuris žudo, bet kas atsitinka – jis netenka didžiausio turto, kuris jam duotas gyvenime – vaikystės. Ir jis tampa nebe vaiku, o tėvu arba motina savo mamai arba tėvui. Tai lydės visą gyvenimą, įsijungia kontrolė, hiperkontrolė – visą laiką kontroliuoti, nes žinai: jei tik paleisi vadžias, pasaulis sugrius, kas sveikam žmogui yra absurdas.

Kai sakai, ar aš irgi turiu tuos pačius bruožus, būdingus ir kitiems? 100 proc. taip – aš gi neišskirtinė. Turiu save labai stebėti, dirbi kiekvieną dieną. Man gali kilti konfliktas ten, kur kitiems žmonėms jų nėra. Aš labai siekiu intymumo, man labai reikia ryšio, kai tik jo negaunu, tai tampa pasaulio pabaiga, iš kitos pusės, kai jį gaunu, vis tiek nepasitikiu, nes manau, kad tai netruks amžinai.

Visas pokalbis – rugpjūčio 14 d. laidos „Gyvenimo citrinos“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite


Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės