Veidai

2020.08.06 19:22

Sklandymą pamėgęs aktorius Sakalas Uždavinys tikina – mirties kilpa nei nesaugi, nei sudėtinga figūra

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2020.08.06 19:22

Kaip kiekviename sporte, taip ir sklandydamas pleti savo komforto zoną, LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ pažymi sklandymu užsiimantis aktorius Sakalas Uždavinys, jau nebebijantis, kad sklandytuvas jį nuneštų į audros debesis. Juk juose galima rasti keliančių oro srovių, o būtent jų ieško kiekvienas sklandytojas.

Neseniai pirmą kartą Nidos aerodrome kartu su kolega sklandytuvu nusileidęs S. Uždavinys sako, kad tai apskritai buvo pirmas nusileidimas sklandytuvu Nidoje po daugybės metų, nors būtent ten prasidėjo lietuviškas sklandymas.

„Vėliau jis ten sustojo, nes ilgą laiką ten buvo pasienio zona. Sovietmečiu ten išvis nebuvo galima pasirodyti be ypatingų leidimų. Vėliau Nidos aerodromas nelabai funkcionavo. Ten buvo aikštelė, bet kadangi juridiškai – pasienio zona, nebuvo galima skristi.

Nutarėme skristi vintažiniu sklandytuvu. Tai lygiai tas pats, kas važiuoti iš Vilniaus į Nidą su „Pobeda“. Bet kada gali pritrūkti greičio ir dienos ilgumo, kad pasiektum užsibrėžtą tikslą. Sklandytuvas, su kuriuo skridome, gamintas 1960 m. Tai medinis sklandytuvas, labiau pritaikytas mokomiesiems skrydžiams. Nuotolinis skrydis su juo – reikalas, kuriuo užsiima ne kiekvienas“, – tikina pašnekovas.

Aš galvojau, kad mano instruktorius visiškas idiotas – tikrai nesijutau pasirengęs savarankiškam skrydžiui. Bet dabar pats esu instruktorius, žinau, kad iki precizikos mokiniui negalima leisti ateiti darant pirmą skrydį.

Kiekvienas sklandytuvas konstruojamas taip, kad jį būtų galima išdaryti ir nusileidus išsivežti į kitą vietą priekaboje, ką S. Uždavinys su komanda ir padarė. Paprašytas prisiminti, ką jautė pirmą kartą pakilęs sklandytuvu vienas pats, aktorius teigia, kad per keletą minučių patyrė tiek daug įvairių dalykų, jog būtų sunku viską ir papasakoti.

„Aš galvojau, kad mano instruktorius visiškas idiotas – tikrai nesijutau pasirengęs savarankiškam skrydžiui. Bet dabar pats esu instruktorius, žinau, kad iki precizikos mokiniui negalima leisti ateiti darant pirmą skrydį, nes tada jis pradeda per daug tiksliai bandyti viską daryti, nebesuvaldo situacijos.

Tos 5 minutės buvo kažkas neįtikėtino. Manau, kad kiekvienas pilotas niekada gyvenime neužmirš savo pirmojo skrydžio. Kažkas tokio, kai esi vienas kabinoje, žinai, jog už nugaros nėra nė vieno, kas galėtų tau pagelbėti. Turi pats pakilti, nuskristi, nusileisti. Tai ne „Pobeda“, kai gali sustoti šalikelėje, užtraukti rankinį stabdį ir laukti, kol ateis dėdė“, – prisiminimais dalijasi S. Uždavinys.

Skrydžių įrašais laidos svečias dalijasi ir feisbuke. Viename jų matyti, kaip jis sklendžia sklandytuvu, o šalia – audros debesys. Tačiau S. Uždavinys tikina, kad tai visiškai saugu, nors pats anksčiau į audros debesis nė už ką nebūtų lindęs.

Mes tikrai esame daug pasiekę. Lietuviai – 8-oje vietoje pasaulyje pagal reitingą. Ne tiek daug sporto šakų, kuriose pasaulyje esame 8-i.

„Mes buvome treniruočių stovykloje, kurioje su instruktoriais skridome pro audros debesis, bandėme išsiaiškinti, kurioje vietoje kas vyksta. Sklandymas – sportas, kaip kiekviename sporte pleti savo komforto zoną, aišku, su saugos skaičiavimais“, – kalba pašnekovas.

Audros debesyse tikrai gerokai papurto, tačiau, anot sklandytojo, šio sporto mėgėjai papurtymais tik džiaugiasi, nes tai reiškia, jog visai šalia – oro srovė, galinti pakelti į viršų. Būtent kylančias oro sroves sklandytojai „renka“ it grybautojai grybus.

Sklandytuvu net galima atlikti mirties kilpą ir tai, S. Uždavinio teigimu, net nėra labai sudėtinga figūra: „Reikia turėti omenyje orlaivio apribojimus ir kad neviršytum greičio limitų. Bet mirties kilpa, nors vadinasi keistai, yra gana saugi figūra – viena saugiausių pilotažinių figūrų.“

Aktorius apskritai tvirtina, kad sklandytuvas yra labai saugi oro transporto priemonė. Vairuojant automobilį, pasak jo, rizika, kad kažkas nutiks, didesnė. Toliausias atstumas, kurį yra įveikęs S. Uždavinys – 500 kilometrų. Jis priduria, kad Lietuvoje patyrę sportininkai nuskrenda 700-us, bet tai mūsų šalyje labai sudėtinga dėl oro sąlygų. Nuo jų, žinoma, sklandymas priklauso visame pasaulyje.

„Norėčiau, kad prie šito tikrai nuostabaus, išskirtinai lietuviško sporto prisijungtų daugiau žmonių. Mes tikrai esame daug pasiekę. Lietuviai – 8-oje vietoje pasaulyje pagal reitingą. Ne tiek daug sporto šakų, kuriose pasaulyje esame 8-i. Tai edukuojanti, atverianti horizontą veikla. Man sklandymas – egzistencinis vyksmas“, – mintimis dalijasi sklandymo entuziastas.

Plačiau – liepos 21 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite