Veidai

2020.08.04 07:25

Juozas Statkevičius prisiminė karjeros pradžią: teko ir plaukus kirpti, ir užuolaidas siūti

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.08.04 07:25

„Ir plaukus draugams kirpau, ir užuolaidas Paryžiuje siuvau“, – apie pirmuosius savo darbus portalui LRT.lt pasakoja šiandien bene ryškiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius. Jis prisiminė, kaip Paryžiuje sukūręs kostiumus Versalio teatre rodytai operai užsidirbo tiek, kad pagaliau galėjo laisvai pragyventi: „Užteko ir duonai, ir sviestui, ir ikrams.“

Vasara – ne tik atostogų, bet ir naujų patirčių metas, kai moksleiviai ar studentai suka galvas, kaip užsidirbti, ir susiranda pirmuosius savo darbus. LRT.lt tęsia tekstų ciklą apie tai, ką savo karjeros pradžioje dirbo žinomi žmonės, kūrėjai.

„Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume studijavau drabužių modeliavimą. Po to triskart iš eilės laimėjau grand prix Rygoje. Beje, ten tuo metu buvau žinomesnis nei Lietuvoje. Po to studijas tęsiau Vilniaus dailės akademijoje, stažavausi Arnheimo menų akademijoje Olandijoje, atlikau praktiką Švedijoje. Tais laikais ir į Švediją išvažiuoti lengva nebuvo, tačiau man pavyko.

Vėliau kelias pasuko į Paryžių, kur stažavausi „Angelo Tarlazzi“ mados namuose. Labai tuo didžiuojuosi“, – portalui LRT.lt vardija dizaineris, prieš porą metų minėjęs ir savo vardo mados namų trisdešimtmetį.

Dizainerio kurtais drabužiais mielai puošiasi ne tik pramogų ar verslo pasaulio atstovai – jis kūrė drabužius ir pirmajai šalies poniai Almai Adamkienei ar Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai. „Per tris dešimtmečius užaugo daugybė kartų, deja, vargu, ar yra dar vienas toks darbštus ir kūrybingas dizaineris, žinomas Paryžiuje ar Niujorke. Tai mano istorija“, – svarsto J. Statkevičius.

Tiesa, kelias į žinomumą nebuvo labai lengvas, o norėdamas save išlaikyti, šiandien garsus dizaineris turėjo sukti galvą kaip užsidirbti. „Dariau labai daug dalykų, pvz., kirpau plaukus savo draugams – moku puikiai kirpti ir dažyti plaukus. Tuo pat metu daug dirbau teatre, kur, kaip ir dabar, mokėjo labai nedaug. Tiesa, dirbau kone pusvelčiui – man pačiam buvo labai įdomu, norėjau džiuginti žiūrovus.

Deja, mūsų šalyje nevertinami dirbantys menininkai. Žvelgdamas į praeitį turiu pastebėti, kad kultūra šalyje visada buvo laikoma antraeiliu dalyku. Taip yra ir dabar“, – apgailestauja dizaineris, kuris dar studijuodamas VDA sukūrė kostiumus spektakliams „Orkestras“, „Senė“, „Elizabeth Bam“, „Jei praeitų penkeri metai“.

Apsigyvenęs Paryžiuje Juozas turėjo nuomotis butą, tad iš pradžių pragyvenimui užsidirbo siūdamas užuolaidas privatiems klientams. „Kai įsitvirtinau, sukūriau kostiumus garsiajam Prancūzijos Versalio teatrui (operai „Le Carnaval Ov la, fete a l’envers“). Spektaklis buvo rodomas 20 metų, o programėlėje, šalia mano pavardės buvo nurodytas ir Lietuvos pavadinimas. Taigi jau tada reklamavau savo šalį. Už kostiumus Versalio teatro operai man buvo sumokėta kaip pridera, tad visus metus galėjau gyventi padorų paryžietišką gyvenimą – juk Prancūzijoje menas ir kultūra gerbiami“, – pasakoja J. Statkevičius.

Jis džiaugiasi, kad visko gyvenime pasiekė pats, savo darbu ir niekam neliko skolingas, nors pripažįsta, kad karjeros pradžioje lengva nebuvo, ypač Paryžiuje: „Tačiau man sekėsi, viskas ėmė klotis kaip iš pypkės ir galėjau gyventi jauno, nerūpestingo menininko gyvenimą.

Paryžiuje užsidirbdavau ir duonai, ir sviestui, ir ikrams. Būdamas talentingas ten gali surasti vietą, kur būsi gerbiamas ir vertinamas. Iš to meto išliko vien nuostabūs prisiminimai!“

Dizaineris prieš porą metų minėjo savo mados namų trisdešimtmetį ir tai vadino didžiuliu pasiekimu. „Per tiek metų verslas gali žlugti, išvarginti ar nusibosti. Šis jubiliejus reiškia, jog niekada nemelavau aistros savo darbui ir nuoširdžiai dirbau“, – tąkart kalbėjo J. Statkevičius.

Taip pat skaitykite