Veidai

2020.08.01 21:01

Aleksandras Ivanauskas-Fara – apie netekčių ir ligų paženklintus metus, žmoną, anūkus bei sceną

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.08.01 21:01

Praėję metai grupės „Rondo“ vokalistui Aleksandrui Ivanauskui-Farai pažėrė išbandymų ir netekčių, tačiau jis viliasi, kad birželį minėtas gimtadienis žymi sėkmingesnio etapo pradžią. Kalbėdamas su portalu LRT.lt vyras prisiminė senus laikus scenoje, atskleidė tvirtos santuokos receptą ir papasakojo, kodėl taip lepina anūkus.

– Praėję metai jums buvo kupini išbandymų: praėjusį pavasarį susirgote tymais, kaip pasakojote laidai „Gyvenimo spalvos“, jums buvo atliktos dvi chirurginės operacijos. Galbūt birželį minėtas gimtadienis žymi šviesesnio ir sėkmingesnio laikotarpio pradžią?

– Buvo labai sunkūs ir blogi metai – persekiojo sveikatos problemos, netekau mamos. Gyvenau itin slogiomis nuotaikomis. Šis pavasaris taip pat buvo kitoks. Griežtai laikėmės saugumo rekomendacijų ir buvome namuose. Teko atšaukti repeticijas su grupe, o ir dauguma koncertų buvo perkelti į vasaros pabaigą ar kitus metus. Su žmona atšaukėme planuotą kelionę į Indiją.

Iškentėme tą laikotarpį, o man gimtadienis kaip tik sutapo su karantino pabaiga. Taigi tą dieną pasitikome nusiteikę kur kas linksmiau. Belieka pasidžiaugti, kad mano artimųjų, draugų ir pažįstamų rate nebuvo nė vieno susirgusio. Matyt, visi atsakingai laikėsi saugumo rekomendacijų.

Nesu linkęs kritikuoti ar peikti, visuomet mieliau pagirsiu.

– Ne kartą pasakojote, kad dėl sveikatos teko keisti gyvenimo būdą, įpročius. Ar jie natūraliai įsiliejo į jūsų kasdienybę, ar iki šiol liko kasdieniu darbu su savimi?

– Jau pusantrų metų nevartoju alkoholio ir jo man visiškai netrūksta. Net jei šventėse kas nors taurę pasiūlo, atsisakau – man to nereikia. Ir tai nereikalauja jokių pastangų. Panašiai ir su mityba. Stengiuosi valgyti daugiau žalumynų, daržovių, žuvies, kalakutienos. Suprantu, kad organizmui taip bus geriau.

Pavyzdžiui, man patikdavo kinų virtuvė, tačiau dėl to, kad jų patiekaluose daug krakmolo ir cukraus, dažniausiai atsisakydavau. Visai neseniai labai apsidžiaugiau suradęs vietą, kur siūlomas sveikuoliškas kinų maistas, patiekalai ruošiami be minėtų sudėtinių dalių. Man labai patiko. Taigi nepasakyčiau, kad turiu save versti ar labai stengtis, viskas tapo įprasta.

– Grupė „Rondo“ gyvuoja daugiau nei 40 metų, jūs joje – 36-erius. Dauguma atlikėjų prisimena audringus vakarėlius ir šėliones po koncertų, o jūs su grupės nariais mėgdavote pasilinksminti?

– Būdavo visko – ir vakarėlių, ir šėlionių. Normalu, juk buvome jauni. Tačiau visada jausdavome saiką, aiškiai žinojome, kada reikia susitelkti į darbą, o kada galima papramogauti ir atsipalaiduoti.

Niekada neleisdavome sau peržengti ribų, ypač prieš koncertus. Visada atsakingai repetuodavome, pasirodymams paruošdavome instrumentus, susirinkdavome laiku. Tam tikra disciplina visada buvo. Juolab kad visada buvome gyvai grojanti grupė, vadinasi, norėdami parepetuoti visuomet turime susirinkti drauge.

Aš – tylenis, tad esu tikras, kad kartais yra geriau patylėti, nei kalbėti nesąmones.

– Grupės narius galite pavadinti bičiuliais?

– Tarpusavio santykiai – labai svarbu. Ne kartą skaičiau apie pasaulyje žinomas grupes, kurių nariai po koncertų išsiskirsto po skirtingus viešbučius – nulipę nuo scenos nenori vienas kito matyti ar bendrauti. Mes – visur kartu: drauge repetuojame, kartu dirbame, pietaujame, švenčiame. Puikiai vienas kitą suprantame, todėl tiek metų drauge ir grojame.

– Kam iš senų laikų jaučiate didžiausią nostalgiją?

– Jaunystės laikai visuomet kelia nostalgiją, tačiau anuomet nebuvo tiek daug atlikėjų, tad ir klausytojas neturėjo tokio didelio pasirinkimo, kokį turi dabar. Šiandien, ypač pasibaigus karantinui, yra didžiulis dainų antplūdis ir kiekvienas kūrinys turi surasti savo vietą ir klausytoją.

Kai baigsis ši naujų dainų banga, ir mes ką nors pristatysime, esame paruošę dainų, tik jos laukia savo laiko. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad klausytojai taip šiltai priima mūsų kūrybą. Svarbiausia – ją nuoširdžiai atlikti, nebūti tik šokančia papūgėle ir tą muzikinę dovaną publikai nešti iš visos širdies.

– Šiandienos pramogų pasaulyje pasigendate nuoširdumo?

– Nesu linkęs kritikuoti ar peikti, visuomet mieliau pagirsiu. Juk ir aš ne visiems patinku, tačiau tai nieko blogo – kiekvienas turime savo nuomonę ir galime ją išsakyti. Žinoma, pagrįstą profesinę kritiką visuomet priimu rimtai, ypač kai jai pritariu ir pats jaučiu, kad kažkas pavyko ne taip, kaip norėjau.

Labiausiai nesuprantu žmonių juodinimo dėl to, kad groja kam nors nepatinkantį muzikos stilių, neturi plaukų ar yra stambūs. Tai man ne prie širdies. Kiekvienas viską vertiname savaip, galbūt žmogus sau patinka toks, koks yra. Galbūt ir aš sau patinku toks, todėl nenešioju peruko. (Juokiasi.)

Galiausiai esu tikras, kad jei atlikėjas, sukūręs dainą ar kokį nors projektą, surado bent kelis ar keliasdešimt klausytojų, viskas yra gerai – jis kažkam įdomus ir reikalingas.

– Sakoma, kad už kiekvieno sėkmingo vyro yra palaikanti, supratinga ir stipri moteris. Jūs su žmona Rima drauge jau daugiau nei 40 metų.

– Jeigu tiksliau, jau 42 metus kartu esame ir laimėje, ir nelaimėje, vienas kitą palaikydami ir suprasdami kuriame bendrą gyvenimą. Kartais jai tenka nusileisti, kartais man, kartais pasidžiaugiame, kad nuomonės sutampa. Taip ir gyvename.

– Daugelis sėkmingos santuokos receptu vadina kalbėjimą ir susikalbėjimą. Pritartumėte?

– Taip, bet aš – tylenis, tad esu tikras, kad kartais yra geriau patylėti, nei kalbėti nesąmones. Kai esi piktas, gali išsprūsti žodžių, kurių vėliau labai gailėsiesi. Taigi, jei jaučiu, kad esu sudirgęs ar susinervinęs, geriau patyliu.

Kai viską šaltai ir ramiai apmąstai, galima ir ramiai pasikalbėti, išsiaiškinti arba nulenkus galvą pripažinti, kad esi neteisus. Aš apskritai visada ieškau kompromisų. Manau, net kai manai, kad žmogus yra neteisus, galima ramiai, nesikarščiuojant viską išsiaiškinti.

Galbūt ir aš sau patinku toks, todėl nenešioju peruko.

– Turite penkis anūkus, turbūt būdamas tokio ramaus būdo nesate labai griežtas ir nevengiate jų palepinti, tiesa?

– Taip jau yra ir nieko su savimi negaliu padaryti. Sunku jiems atsakyti, taigi, jei tik galiu, stengiuosi pildyti jų norus. Kitaip man neišeina.

Matyt, tai, ko per karjerą, gastroles ir koncertus nedaviau savo vaikams, dabar noriu duoti anūkams. Labai džiaugiuosi, kad mano vaikai nenuėjo klystkeliais ir yra labai geri, kiekvienas surado savo kelią, mėgstamus darbus, sukūrė gražias šeimas, augina vaikus. Mane tai daro laimingą.

– Ko šiems metams sau palinkėjote praėjusio gimtadienio proga?

– Pirmiausia sveikatos ir darnos šeimoje. Jei esi sveikas, o namuose vyrauja harmonija, visi darbai ir kūryba klostosi savaime. Ir, žinoma, kaip tikriausiai ir visi, tikiuosi, kad visa ši koronos velniava netrukus baigsis ir galėsime lengviau atsikvėpti.

Taip pat skaitykite