Veidai

2020.06.30 14:39

JAV mokslininkai ištyrė, kokiai dainai lemta laimėti „Euroviziją“

LRT.lt2020.06.30 14:39

Niekas nesupyks, jei galvojate, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas nėra tinkama akademinės analizės tema. Visgi mokslininkų pora pabandė padaryti tai, kas neįmanoma – suteikti bent kiek logikos „Eurovizijai“, žaižaruojančiam festivaliui, kiekvieną gegužę sukeliančiam tikrą pamišimą, rašo „CNN Style“.

Mokslininkų tyrimo išvadose teigiama, kad yra keletas garantuotų būdų, kaip šalys galėtų padidinti savo galimybes pasiekti taip trokštamą šlovę. Svarbiausias jų? Be abejo, dainuoti apie meilę.

JAV įsikūrusio Berklio muzikos koledžo muzikologas Joe Bennettas ir muzikos leidybos bendrovės „Digital Music Art UK“ atstovas Simonas Troupas paskaičiavo, kad meilė buvo neatsiejama net 69 proc. pastarąjį dešimtmetį „Eurovizijoje“ pristatytų dainų tema, tačiau šį jausmą apdainuojančių kūrinių procentas nugalėtojų trejetukuose siekia net 83 proc.

Jų tyrime taip pat išskiriamos sėkmę atnešusios „Eurovizijos“ pasirodymų tendencijos laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m.

Tyrėjai pastebėjo, kad „Euroviziją“ laiminčios dainos tampa vis lėtesnės – vidutinis nugalėtojų trejetuko tempas nuo 148 dūžių per minutę 2010 m. sulėtėjo iki vos 76 dūžių per minutę praėjusiais metais. Ir nors vienam iš penkių pasirodymų būdingas „Eurovizijos“ klasika tapęs kintantis ritmas, nė vienas iš pastarųjų metų nugalėtojų šiuo triuku nepasinaudojo.

Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą istorijoje „Eurovizija“ buvo atšaukta. Tyrimus užsakė „Netflix“, tokiu būdu bandydamas pareklamuoti praėjusį penktadienį pasirodžiusį ir nevienareikšmiškai sutiktą filmą „Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga“.

Norėdami nustatyti kiekvienos dainos temą, stilių ir muzikines ypatybes, tyrėjai pasitelkė kompiuterinės analizės, muzikos transkripcijos, įtraukiančio klausymo ir lyrinės interpretacijos metodų derinį, o tada išanalizavo duomenis, kad ištirtų dainų, kurios sulaukia daugiausiai balsų konkurso metu, savybes.

Buvo nustatyta, kad šis renginys atkakliai priešinasi įprastoms populiariosios muzikos tendencijoms ir drąsiai žengia muzikinių eksperimentų keliu.

„Panašu, kad „Eurovizijos“ dainų stilius, kalbant darvinizmo terminais, evoliucionuoja nepriklausomai nuo vyraujančių pasaulinių populiariosios muzikos tendencijų“, – pastebi tyrėjai, svarstydami, kad galbūt taip nutiko dėl konkrečių konkurse veikiančių kultūrinių ir struktūrinių veiksnių, kuriuos galima būtų palyginti su nereguliuojamomis rinkos jėgomis, apsprendžiančiomis vyraujančių muzikos tendencijų populiarumą“.

Tuomet tai paaiškina, kodėl kažkuriais metais Lenkija atsiuntė merginų grupę, dėl nepaaiškinamų priežasčių viso pasirodymo metu ant scenos mušusių sviestą, arba kodėl 2008 m. Estijos pasirodyme bikinius vilkinčios šokėjos laikė plakatus su svogūnais.

Mokslininkai išskyrė šešias pagrindines „Eurovizijos“ pasirodymų temas: meilė, vienybė, muzika, savo teisių gynimas, istorija ir „šokių vakarėlis“.

Kadangi meilė yra nenuneigiamai vyraujanti šio konkurso tema, tyrėjai ją suskaidė į atskiras potemes: dainos apie meilės paieškas, įsimylėjimo būseną, meilės problemas ir širdgėlą, jos netekus.

Šiais metais konkursui Roterdame neįvykus, planuojama, kad kitais metais „Euroviziją“ vėl rengs Nyderlandai. „Labai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pažadu, kad kitais metais „Eurovizijos“ dainų konkursas grįš su dar didesne jėga“, – kalbėjo šias naujienas paskelbę organizatoriai.

Šiemet Lietuvai konkurse turėjo atstovauti grupė „The Roop“. Nepaisant to, kad „Eurovizija“ buvo atšaukta, grupė pelnė daugybę pirmų vietų – nugalėtojais ją karūnavo gerbėjai įvairiose užsienio šalyse.

Taip pat skaitykite