Veidai

2020.06.30 07:46

Tomas Ramanauskas: tėvai turi uždeginėti įdomybių degtukus, o ne tikėtis, kad kažkas viską išspręs

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2020.06.30 07:46

Kūrybingumo požiūriu pradedame degraduoti būdami 5–10 metų – tada, kai pradedame eiti į mokyklą. Būtent dėl to kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas kartu su kolega įsteigė „Kūrybingumo mokyklą“ ir apie kūrybingumo svarbą pasakoja jau mokiniams. LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ jis teigia keliaudamas po mokyklas įsitikinęs – ar mokykla „kvepia“ ateitimi, priklauso nuo pedagogų.

Kūrybingumui nėra nei karantino, nei atostogų – tai kasdienė santykio su pasauliu būsena, pilnos meilės gyvenimui akys, sako reklamos kūrėjas T. Ramanauskas.

„Be abejo, [karantinas] buvo, tebėra ir bus labai sunkus metas mums visiems. Bet narstant kūrybingumą po šapelį paaiškėja tiesa, kad apribojimai, pasunkinimai, nepatogumai, sienos ir kiti dalykai ne baisus, kūrybingumą provokuojantis dalykas. Užsirakinimas tarp keturių sienas iš tiesų geras metas vešėti kūrybingumui, nes verčia mus suktis, įmeta į nepatogią poziciją. Tada arba skęsti, nyksti, arba prasimanai – pradžioje nesąmonių, o po to gal ir verslą sukuri“, – kalba jis.

Kartu su filosofu Kristupu Saboliumi „Kūrybingumo mokyklą“ įkūręs T. Ramanauskas teigia, kad tiksliausia kūrybingumą būtų apibūdinti kaip mąstymo būdą, o ne įgūdį. O mąstymo būdas sveikas visiems, ne tik vaikams, tad mokytis būti kūrybingiems reikia ir suaugusiems.

„Liūdna, įvairių priežasčių lemta situacija, kad mes pametame kūrybingumą. Visi gimstame kūrybingi, 6-erių būname ir poetai, ir tapytojai, ir kūrėjai, ir kompozitoriai, ir išradėjai. Ilgainiui, žingsnis po žingsnio tai atbukiname, to nenaudojame, galiausiai, kai mums 35-eri, turime eiti į seminarą, kuriame mums primintų apie kūrybingumo naudą ir svarbą“, – mintimis dalijasi laidos svečias.

Mes dažnai į tą kūrybingumą numojame ranka: ai, čia menininkų reikalas, tai tiems, kurie pietauja su mūzomis. O pasirodo, kad kūrybingumas – visa ko variklis.

Kodėl atbunkame? To priežastys – edukacijos sistema, šeimos lūkesčiai ir spaudimas, aplinka, visuomenės tikėjimasis jūsų įkritimo į stalčių, kuris jums numatytas pagal jūsų potencialias galimybes ir t. t. Pamažu esame „atmokomi“, „išedukuojami“ būti kūrybingi. Kūrybingumo požiūriu pradedame degraduoti būdami 5–10 metų – tada, kai pradedame eiti į mokyklą.

„Mes dažnai į tą kūrybingumą numojame [ranka]: ai, čia menininkų reikalas, tai tiems, kurie pietauja su mūzomis. O pasirodo, kad kūrybingumas – visa ko variklis. Moksle kūrybingumas neišvengiamas ir jis santykiauja su mokslo žiniomis. Turi tam tikrų žinių, bet vis ieškai naujų būdų prieiti prie to, kas jau pasaulyje žinoma“, – aiškina kūrybingumo dėstytojas.

Jis svarsto, kad kūrybingumui prioriteto nebeteikiame per gyvenimą prisirankioję klišių, kuriomis sekame dažniausiai jų nekvestionuodami „iki grabo lentos“: „Mes nugyvename gyvenimą taip ir nepaklausę, ar tikrai pinigai yra sėkmės matas, ar tikrai svaiginanti karjera yra tai, ko turi siekti kiekvienas? Nepaisant to, kad visas progresas yra dėl nepasotinamo smalsumo, panašu, kad tuo „serga“ vienas kitas individas, o kiti mėgaujasi didžiuliu srautu, kurį sugeria į save kasdieną, gyvendami iliuzijoje, kad gyvenimas – sodrus. Tuo tarpu jis – tik kažkieno projektas.“

Visose gyvenimiškose situacijose kūrybingumo naudoti gal ir nereikia, kitaip dantų valymas taptų košmaru, o ėjimas per gatve per šviesas, per kurias negalima eiti, sukeltų daug nemalonių situacijų. Tačiau romantiniuose santykiuose ar būnant su vaikais kūrybingumas – „fantastiškas būdas pasiskaninti savo realybę“, įsitikinęs pašnekovas.

Kartu su K. Saboliumi knygą 2015 m. parašęs T. Ramanauskas ėmė daug viešai kalbėti apie kūrybingumą, rengti apie tai mokymus suaugusiems, tačiau vėliau atėjo supratimas, kad apie kūrybingumo svarbą reikia pradėti pasakoja kur kas anksčiau, o geriausia tada, kai jis ima tirpti – taip radosi „Kūrybingumo mokykla“. Keliaujant per mokyklas laidos svečią labai nustebino ir tai, kad kai kurios mokyklos „kvepia“ ateitimi, o kai kurios – vis dar tomis pačiomis bandelėmis, kurias T. Ramanauskas valgė savo mokykloje.

„Paaiškėjo banaliausia tiesa – būtent pedagogai duoda toną, kokia yra mokykla, kaip joje elgiamasi su naujais dalykais, kaip įsitraukiama į kartais kvailus dalykus, kai mes stengiamės išprovokuoti patogią būseną“, – pasakoja reklamos kūrėjas.

Mes, kaip tėvai, esame atsakingi už savo vaikų susidomėjimą. Šeimoje galime uždeginėti įdomybių degtukus, o ne tikėtis, kad kažkas viską išspręs.

Kūrybingumo mokytojai mokyklose provokuoja išlaisvėti ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Ar pastarieji lengvai tam pasiduoda? T. Ramanauskas sako – be jokios abejonės.

„Dalyvavimas savanoriškas, natūralu, užsiregistruoja dalyvauti tie, kuriems jau įdomu. Kita vertus, norime motyvuoti, palaikyti, duoti jiems [mokytojams] įrankių keistis patyrimais. Vedžiau literatūros pamoką, vaikams pasakojau apie „Altorių šešėly“ ir bandžiau tai pateikti per žymų paveikslą arba per žinomą matematiką. Keisdamiesi tokiais atvejais mokytojai gali praturtinti savo įrankių dėžę, iš kurios turi konstruoti kursą.

Mokytojams šiais laikais tenka ypač sunkus vaidmuo, nes pasikeitė galios struktūros. Jeigu anksčiau mokytojas buvo visų žinių korifėjus, žinojo visus atsakymus, dabar už mokytoją, deja, internetas žino gerokai daugiau. Iš esmės keičiasi tai, kaip mes elgiamės su informacija, o mūsų edukacinė inercija išlieka visiškai ta pati – pastatome mokytoją į klasės centrą ir jis bubena savo maldą. Man atrodo, iš esmės turi būti permąstoma, kaip tai yra daroma“, – tikina kūrybingumo mokytojas.

Vaikų kūrybingumo kontekste pašonėje taip pat negalima palikti tėvų. Jie dabar – itin ambicingi. Spaudimas iš tėvų didžiulis, tačiau T. Ramanauskas teigia, kad amžinas lūkestis, jog kažkas sutvarkys vaikų gyvenimus į sėkmingas karjeras – naivus.

„Mes, kaip tėvai, esame atsakingi už savo vaikų susidomėjimą. Šeimoje galime uždeginėti įdomybių degtukus, o ne tikėtis, kad kažkas viską išspręs“, – pažymi jis.

Plačiau – birželio 15 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite


Kūrybingumo mokykla. Kaip vaizduotė leidžia kurti teorijas ir pažinti pasaulį?
Kūrybingumo mokykla. Ką nagrinėja geomokslas?
Kūrybingumo mokykla. Literatūra, muzika, dailė... bet ar rasime kūrybingumo tiksliuosiuose moksluose?
Kūrybingumo mokykla. Kaip ir kodėl kinta muzikiniai žanrai?
Kūrybingumo mokykla. Greta istorijos – ir propaganda: kas yra kanceliarinis karas?
Kūrybingumo mokykla. Technologijos – ir vaistas, ir nuodas vienu metu?
Kūrybingumo mokykla. Menas. Žvalgybos pratybos ir tuščio lapo teroras
Kūrybingumo mokykla. Gyvybės mokslai ne tik kaitina mūsų vaizduotę: vaizduotės kupini ir jie patys
Kūrybingumo mokykla. Koks ryšys tarp kūrybos ir chemijos?