Veidai

2020.06.14 08:45

Legendiniame viešbutyje „Lietuva“ ir suspindo šiandienos žvaigždės, ir mezgėsi meilės romanai

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2020.06.14 08:45

Lyg magnetas talentus ir publiką traukęs viešbutis „Lietuva“ supiršo ne vieną esamą ar jau iširusią porą. Čia susipažino ir Žilvinas Žvagulis su Irena Starošaite, ir Česlovas Gabalis su Rosita Čivilyte, „Lietuvoje“ dirbo net LRT TELEVIZIJOS laidos „Vakaras su Edita“ vedėja Edita Mildažytė, o jos pareigos skambėjo, kaip ji pati sako, išdidžiai – skalbėja ir lygintoja.

Yra magiška vieta, kuri kaip magnetas traukdavo publiką ir pačius garsiausius atlikėjus. 22-ame viešbučio „Lietuva“ aukšte karaliavo Birutė Dambrauskaitė, kitose scenose, restoranuose sukosi patys geriausi šokėjai, dainininkai bei atlikėjai.

Renginių režisierius Vytenis Pauliukaitis tuo metu „Lietuvos“ viešbutyje kuravo ir statė vieną iš „Varjetė“ programų.

„Tai buvo prieš 35 metus. Vilniuje buvo estrados ansamblių ir kolektyvų susivienijimas, jie tvarkė visas restoranines programas ir mane pakvietė būtent į „Lietuvą“, kurios tuometinis vadovas Vaigauskas norėjo labai prabangios programos.

Tai buvo „Inturistas“ ir jiems reikėjo lietuviškos programos, kurią galėtume parodyti. Aš sugalvojau, kad geriausia iš mūsų folkloro paimti Užgavėnes, kurios yra teatrališkos, suprantamos. Pakviečiau Laimį Vilkončių, kuris parašė puikią muziką, o Juozas Erlickas rašė tekstus. Tekstai buvo puikūs“, – prisimena jis.

Pasak V. Pauliukaičio, „Lietuvoje“ debiutavo ne vienas žinomas Lietuvos atlikėjas, pavyzdžiui, Stasys Povilaitis, sukūręs daktaro vaidmenį.

Scena buvo nedidelė, bet aš užsispyriau, kad ji būtų didelis akcentas sėdintiems. Sugalvojome padaryti didžiules raides ant ratelių, kurias įveždavo mūsų šokėjos. Tos raidės buvo man iki smakro, pagamintos iš veidrodžių, o jas įveždavo labai gražios mergaitės, kurios ant galvų turėdavo iš lietuviškų augalų padarytus vainikus-kepures.

„Paskui tą daktaro dainą jis dainuodavo daugelyje koncertų. Ji tapo gana populiari. Čia debiutavo Rosita Čivilytė, tik kadangi ją atvedė truputį vėliau, buvo likęs ubagės vaidmuo. Čia debiutavo ir Šiškauskas.

Viduje už stiklo turėjome nuostabų žiemos sodą, kurį išnaudodavome, ten buvo labai gražiai apšviesta, vykdavo veiksmas. Scena buvo nedidelė, bet aš užsispyriau, kad ji būtų didelis akcentas sėdintiems. Sugalvojome [padaryti] didžiules raides ant ratelių, kurias įveždavo mūsų šokėjos. Tos raidės buvo man iki smakro, pagamintos iš veidrodžių, o jas įveždavo labai gražios mergaitės, kurios ant galvų turėdavo iš lietuviškų augalų padarytus vainikus-kepures“, – atmena pašnekovas.

Renginį kurdavo daugybė profesionalų, kostiumų dailininkai, choreografai ir t. t. – kiekvieną pasirodymą lydėdavo įtampa, nes režisierius kaskart stengęsis suorganizuoti aukšto lygio reginį.

„Baleto trupė repetavo kiekvieną dieną, turėjome labai gabias, įdomias, gražias šokėjas. Programa laikėsi, man regis, tris metus ir mes visą laiką turėjome labai daug publikos. <...> Ponas Grigas, kuris rėmė mūsų programą, grįždamas iš Amerikos mums atvežė dvylika perukų, kurie buvo rožiniai, tamsiai mėlyni, visokių kojinių – mes jam buvome surašę sąrašą. Tada gi kukliai gyvenome, o norėjome padaryti gerai, kad žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą, ir mūsiškiai pasidžiaugtų, jog nesame kokie užpečkio šoumenai“, – sako jis.

„Lietuvos“ viešbutį Romualdas Savickas atsimena dar statomą, taigi – nuo pat pirmųjų akimirkų. Kažkada pakvietęs į darbą Žilviną Žvagulį, jis ilgainiui jam perdavė „Varjetė“ vadovo deglą, tačiau išliko pirmuoju „Lietuvos“ viešbučio programos kuratoriumi ir vadovu. „Lietuva“, anot laidos svečio, buvo šiandieninių žvaigždžių kalvė.

„Jau čia pradėjo leisti Amerikos lietuvius, leisdavo jiems įvažiuoti, tada į tą patį 22-ą aukštą, į Žvagulio kolektyvą, dar pasikvietėme Šabaniauską... Informavome amerikiečius, tai jie tiesiog alpdavo – Šabaniauskas jiems buvo smetoninis stebuklas iš Smetonos laikų“, – pažymi vyras.

Viršuje karaliavo ir B. Dambrauskaitė, tad žmonės, V. Pauliukaičio teigimu, ten tiesiog veržėsi. Pati B. Dambrauskaitė pripažįsta, kad tieji laikai buvo vieni geriausių.

„Ten buvo trijų keturių mergaičių kordebaletas, jos keisdavosi, o aš visą laiką buvau ta pati, dainavau tai, ką norėjau. Ir angliškai, ir ispaniškai, ir lietuviškai, ir rusiškai, nes ten buvo užsieniečių baras“, – pasakoja dainininkė.

Nors turėjo dvi stilistes, už viską B. Dambrauskaitė mokėjo pati, tad dabar ji į dainininkus, kuriems nei apranga, nei niekuo kitu rūpintis nereikia, žiūri su pavydu, nes anuomet, kaip pati sako, „visi pinigai ėjo rūbams“. Po koncertų atlikėja sulaukdavo ir komplimentų, ir gėlių, kartais – ir kvietimo prisėsti prie staliuko, pasivaišinti ikrais ir pabendrauti, tačiau B. Dambrauskaitė pabrėžia – jai svarbiau už populiarumą ir jo teikiamas naudas buvo darbas.

Nesyk ant „Lietuvos“ scenos pasirodė ir ten skalbėja dirbusi Edita Mildažytė

Dainininkas, kitų atlikėjų vadybininkas ir prodiuseris, vienas pirmųjų, kuriam buvo patikėtas pramoginės programos „Lietuvos“ viešbutyje vairas, žemaitis Ž. Žvagulis sako, kad tuo metu, kai jį pakvietė dainuoti garsiajame viešbutyje, jam tebuvo 20 metų. Atlikėjas tada buvo diskotekininkas, neseniai pelnęs geriausio Lietuvos didžėjaus titulą.

„Ten papuoli į kitą lygą. Aš pakeičiau a. a. Stasį Povilaitį, atėjau į jo vietą. Visą gyvenimą buvau nenustygstantis vietoje, man visur buvo įdomu, o užlipęs į 22-ą aukštą pamačiau, kad galima daryti programą. Tada tapau 22-o aukšto meno vadovu.

A. a. Matuzaitė, Gabalis, Čivilytė, Petras Vyšniauskas – buvo chebra, kuri ir šiandien galėtų groti. Atėjo groti Ovidijus Vyšniauskas, aš jį pakviečiau, o tada jis pirmą kartą gyvenime buvo patrauktas nuo klavišų. Aš jį priverčiau“, – prisimena Ž. Žvagulis.

Esu išskalbusi begalę marškinių Stasiui Povilaičiui, prisiuvinėjusi begalę blizgučių Nelei Braun, Rositai Čivilytei, Česlovui Gabaliui... Jeigu kartais nebūtų kam išskalbti ir išlyginti marškinių, ir dar iškrakmolyti, aš tai darau absoliučiai profesionaliai.

Jis į „Lietuvą“ pasikvietė ir savo būsimą žmoną. Ne vieną dešimtmetį scenoje besisukanti žvaigždė „Lietuvos“ viešbučio programoje žibėjo ryškiai – tai žavingoji, talentingoji, energingoji dainininkė Irena Starošaitė.

„19 metų gimtadienio proga sulaukiau skambučio. Sako, čia toks Žilvinas Žvagulis skambina. Aš galvoju, vau, kažkur jį mačiau, Kelpšoj lakstė kieme. Sako, ar nenorėtumėte prisijungti prie mūsų programos? Tai buvo kosmosas, kažkoks neįtikėtinas dalykas, dovana. Sakau, norėčiau, kada? Sako, tai nors ir šiandien. Sakau, o galima rytoj, šiandien gimtadienis, jau ateina svečiai... Va toks buvo pirmas mūsų pokalbis. Ir ryt kaip atėjau, taip ir pradėjau dalyvauti programoje“, – kalba ji.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Palaipsniui programa darėsi vis sunkesnė, teko įdėti nemažai pastangų mokantis dainuoti šokant, vieną dieną būsimam vyrui pareiškus, kad „medžio čia nereikia“.

Vakaras su Edita. Magiškasis 22 aukštas ir garsiausius atlikėjus lyg magnetas traukusi vieta – viešbutis „Lietuva“

„Prasidėjo repeticijos su šokėjomis ir tada prasidėjo toks gyvenimas: mokslai, po pietų ruošiesi, dar repeticija kokia ir darbas. Ir taip kiekvieną dieną. <...> Publika buvo aktyvi, visada žiūrėdavo, tai nebuvo kotletų ėdimas. Manau, kad jiems atrodė įdomiai“, – mintimis dalijasi muzikantė.

Tai, anot moters, buvo kosminė darbo vieta, kuria ji džiaugėsi ir kurią brangino, atidavė visas jėgas, kad būtų verta ten dirbti. Dirbti tokioje vietoje, matyt, buvo verta ir aptarnaujančiam personalui. Nors durininkų kišenių netikrindavo, V. Pauliukaitis teigia, kad buvo vieša paslaptis, jog jie pasipinigaudavo, nes vietų būdavo mažai, o norinčių – daug. Kad tai buvo prestižinė vieta, patvirtinti gali ir dainininkas Česlovas Gabalis.

„Ateidavo iškilūs svečiai ir bilietas kainuodavo nemažai – 25 rublius, tekdavo laukti eilėje. Didžiojoje salėje buvo 450 vietų, tai niekada nebūdavo laisvų, du mėnesius reikėdavo laukti eilėje, jeigu norėdavai nusipirkti [bilietą], arba reikėdavo turėti labai didelį blatą, kad gautum. Vėliau naudodavausi proga ir aš“, – sako Č. Gabalis.

Dainininkas pamena dainavęs legendinės grupės „Queen“ dainas. Didžiojoje salėje užsimezgė ir jo bei dainininkės R. Čivilytės romanas. „Ji visą laiką puikiai dainavo ir tuo labiau – gerai atrodė. Ir šiaip buvo fainas žmogus“, – pažymi jis.

Tuo metu „Lietuvos“ viešbutyje skalbėja ir lygintoja dirbo ir laidos vedėja Edita Mildažytė, tačiau jai 22-as aukštas taip ir liko nepažintas: „22-as aukštas man nėra pažįstamas, aš ten pirmą ir paskutinį kartą buvau po kokių 20-ies metų, kai jau buvo atkurta Nepriklausomybė, nes tiems žmonėms, kurie dirbo „Lietuvos“ viešbutyje, į 22-ą aukštą pakilti buvo draudžiama, ten stovėjo saugumiečiai ir neįleisdavo, o mano pareigos skambėjo labai išdidžiai – aš dirbau skalbėja ir lygintoja.“

Tačiau jai gana gerai buvo pažįstamas vienas apatinių „Lietuvos“ viešbučio aukštų. Čia E. Mildažytei net yra tekę lipti ant scenos. Žinoma laidų vedėja sudainavo įžanginę programos dainą, o jei neateidavo kokia šokėja, kurią nors raidę, apie kurias užsiminė V. Pauliukaitis, tekdavo išstumti ir pačiai E. Mildažytei.

„Esu išskalbusi begalę marškinių Stasiui Povilaičiui, prisiuvinėjusi begalę blizgučių Nelei Braun, Rositai Čivilytei, Česlovui Gabaliui... Jeigu kartais nebūtų kam išskalbti ir išlyginti marškinių, ir dar iškrakmolyti, aš tai darau absoliučiai profesionaliai“, – šypsosi laidos vedėja.

Plačiau – gegužės 30 d. laidos „Vakaras su Edita“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vakaras su Edita. Magiškasis 22 aukštas ir garsiausius atlikėjus lyg magnetas traukusi vieta – viešbutis „Lietuva“