Veidai

2020.05.25 20:59

Linas Zareckas prisiminė „ŽAS“ laikus: skandalistų etiketes prisiklijavo patys

Buvęs grupės „ŽAS“ narys Linas Zareckas džiaugiasi žvaigždžių liga persirgęs būdamas jaunas. „Čia kaip su tymais – geriau jais persirgti vaikystėje, nes vyresniame amžiuje sergi stipriau“, – teigia verslininkas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ jis pasidalijo mintimis apie tai, kas „žasams“ padėjo pasiekti populiarumo viršūnę.

„Absoliutus štilis. Aš netgi prisiminiau vaikystės, paauglystės svajones, pamąstymus, galvodavai, o kas būtų arba kaip gerai būtų, jeigu nieko nereikėtų daryti: nereikėtų į mokyklą, į darbą, į darželį... Tiesiog kad niekur nereikėtų: atsikėlei ir guli, ir nieko neveiki. Tai va, prisisvajojom. Svajonės išsipildė šimtu procentų“, – pažymi pašnekovas.

L. Zareckas daugiau nei dešimt metų užsiima renginių organizavimu, tačiau visuotinei panikai nepasiduoda ir į viską žiūri ramiai. Seniau svarstęs ir jaudinęsis, kas būtų, jeigu jo verslas sušlubuotų ir netektų pusės klientų, dabar tai prisimindamas šypsosi, nes šiuo metu jo įmonė nevykdo jokios veiklos ir su tuo tiesiog tenka susitaikyti. Su šeima uošvių namuose Ventėje laiką leidžiantis vyras tiki – ateis laikas ir viskas pasikeis.

„Vystydamas verslą visąlaik pagalvoji apie įvairius scenarijus, kas būtų, jeigu būtų. Kas būtų, jeigu mes dabar stipriai išaugtume arba turėtume resursų viską aprėpti? Kas būtų, jeigu staiga kažkas pasikeistų ir netektum pusės pajamų arba klientai sakytų: susiduriame su sunkumais ir atsisakome renginių, kelionių arba kažkokių kitų dalykų, mokymų, konferencijų...

Bandžiau įsivaizduoti kritimą iki 50 procentų, galvojau, kaip baisu, tai dabar turime šimtą. Ir negalvoju, kad tai baisu – galbūt pirmas dienas frustravau, buvo nerimo jausmas, bet dabar susitaikiau su situacija, nes nelabai ką gali pakeisti, tai ne mūsų galiose. O ateityje bus matyti, turbūt žmonės nenustos linksmintis, kažkada jie vis tiek pradės tai daryti“, – svarsto L. Zareckas.

„Villon`e“ pradėjau matyti ir kitą pusę – 1990-ųjų banditus, nes jie tais laikais turėjo daugiausiai pinigų. <...> Bet matydavau ir gražesnę pusę, pavyzdžiui, naujų automobilių pristatymus verslininkams, vakarienes, vestuves. Tai buvo pirmas susidūrimas su renginiais.

Iki karantino jis sukosi sėkmingai, tačiau prisimena, kad dar mokykloje jam sėkmingos karjeros ar didelių mokslo pasiekimų niekas neprognozavo. Jį vadino „nepatogiu“ vaiku, kuriam tais laikais buvo pasiūlyta mokslus baigti ne vidurinėje, o technikume, dabar vadinamame aukštesniąja mokykla.

„Aš nebuvau „patogus“ vaikas mokyklai, bet nebuvau chuliganas. Buvau toks kitoks – kam tie ilgaplaukiai reikalingi. 1988 metais visiems kildavo daug klausimų, ką čia su jais daryti. Man buvo pasiūlyta eiti ne į vidurinę, o į technikumą. Susiradau tikrai įdomią specialybę – programavimą. Juokinga, bet tuo metu dar beveik nebuvo tų rimtųjų kompiuterių, buvo didelės spintos ir dėžės.

Nuėjau į programavimą rekomenduotas auklėtojos. Manęs nesiūlė į profesinę, į profesinę siūlė jau visai blogus, kuriems mokytojai sakydavo: sava mirtim nemirsi. Būdavo tokia frazė. Arba: supūsi kalėjime. Mes, vaikai, tokių frazių girdėdavome labai daug. Tai tie mano draugai, kuriems buvo pažadėtas kalėjimas, nuėjo į profesines mokyklas, tiems, kurie buvo „nepatogūs“, buvo pasiūlyta eiti į aukštesniąsias mokyklas, na o kiti, tie gerieji, liko vidurinėje mokykloje“, – pasakoja jis.

L. Zareckas ir po mokyklos matė visko. Baigęs programavimo mokslus, varstė daugelio įmonių duris, ieškojo darbo pagal specialybę, tačiau tuo metu ne visose įstaigose buvo kompiuterių. Todėl praradęs viltį susirasti programuotojo darbą, jis įsidarbino mūrininku statybose.

Linas Zareckas apie grupės „Žas“ laikus: gerai, kai žvaigždžių liga žmogus suserga jaunas – čia kaip su tymais

„Vaikščiojau po įvairias Vilniaus įmones ir turbūt 70 procentų iš jų sakydavo: pas mus dar nėra kompiuterių. Arba yra vienas ir juo dirba du. Tokio profilio darbuotojų poreikis buvo labai mažas ir tėvai vis sakydavo, kada susirasi darbą. Radikaliai viską pakeičiau ir nuėjau dirbti į statybas statybininku.

1992 metais buvo tikrai daug geriančių statybininkų. Pirmą dieną darbų vadovas manęs klausia: kuo tu norėtum čia būti? Jie, faktas, priima, nes reikia žmonių. Sakau, kas kiek čia uždirba? Sako, pagalbiniai darbuotojai uždirba tiek litų, o mūrininkai uždirba daugiau. Tai, sakau, noriu būti mūrininku. Mačiau, kaip mūrininkai mūrija namą tėvams, supratau, kad galbūt galiu. Dvi savaites mokiausi iš tų geriančių mūrininkų ir išmokau“, – prisimena L. Zareckas.

Skandalistų etiketę prisiklijavo sąmoningai

Išmoko jis ne tik mūryti – po sunkių darbų statybose skubėdavo susitikti su draugais, su kuriais vakarais muzikuodavo. Šiandien L. Zareckas pripažįsta, muzika jam visada padėdavo ieškoti savęs ir įveikti sunkumus. O tuo metu taip stigusio pozityvumo jis rado įsidarbinęs viename viešbutyje. Laikai buvo keisti, greta prabangos sukiojosi ir banditai. Tačiau būtent ta aplinka ir slogūs mokyklos laikų prisiminimai nulėmė jo tolesnio gyvenimo pasirinkimus.

„Atsidarė viešbutis, nusipirko kompiuterių, įsivedė kreditinių kortelių sistemą. Tuo metu kortelių, man atrodo, išvis nebuvo. Bet viešbutis įsivedė tą sistemą: susimoki kasoje ir naudojiesi viešbučio paslaugomis atsiskaitydamas vidine viešbučio kortele. Reikėjo jaunų išmanančių žmonių. „Villon`e“ pradėjau matyti ir kitą pusę – 1990-ųjų banditus, nes jie tais laikais turėjo daugiausiai pinigų. Jie viešbutyje leisdavo dienas, paras, savaites. Būdavo tokių, kurie gyvendavo mėnesius. Matydavau ir gražesnę pusę, pavyzdžiui, naujų automobilių pristatymus verslininkams, vakarienes, vestuves. Tai buvo pirmas susidūrimas su renginiais. Tuo metu negalvojau apie renginių organizavimą, nes visas buvau paniręs į muziką“, – sako laidos herojus.

Tačiau pamatęs labiau tviskančią gyvenimo pusę vaikinas pagalvojo norįs taip pat ten patekti. Čia jis atsimena ir vieną apniukusį rytą, kai mintyse sau pasakė sieksiąs gyvenime daugiau.

„Kai mokiausi, turėdavome galimybę vasarą padirbėti. Ir aš 1988 metais dirbau skaitliukų gamykloje, visą dieną reikėdavo atlikti tą pačią funkciją. Kai vieną kartą troleibusu važiavau į rytinę pamainą, jame penktą ryto žmonės tikrai ne patys linksmiausi. Žiūrėjau į tuos žmones, žiūrėjau į save ir pagalvojau: aš niekada nebūsiu tuo, kuris važinėja penktą ryto į gamyklą. Nesakau, kad tai blogas darbas, bet norėjau truputį daugiau, linksmiau, pozityviau ir, galų gale, nesikelti penktą ryto“, – kalba pašnekovas.

Kai esi tik geras, tu niekam neįdomus, o kai esi keistas blogiukas, tada būni įdomus. Ir žurnalistai mums skyrė tikrai daug dėmesio – tai mums padėjo populiarinti grupę. Tad toks elgesys buvo sąmoningas.

Pozityvumo L. Zarecko gyvenime netrukus atsirado su kaupu. Muzikavę metalo stiliumi grojančiose grupėse, draugų būrelis sukūrė naują grupę, kuri labai greitai išgarsėjo. 1993-iais susikūrė grupė „ŽAS“, joje L. Zareckas grojo būgnais. Tuo metu, pasak vyro, jie visi taip paniro į muziką, kad jis net metė studijas Muzikos ir teatro akademijoje. Šio poelgio buvęs žasas gailisi iki šiol, o tuos laikus prisimena su nostalgija.

„Mes kartu leisdavome tikrai daug laiko. Tiesiog neįtikėtinas skaičius valandų, praleistų kartu. Tai buvo kaip darbas, grįžtame namo pamiegoti ir tai ne visada – miegame kažkur kartu sukritę. Tai buvo toks bendras grupės gyvenimas. Aš tuo metu netgi buvau įstojęs į Muzikos akademiją, bet taip ir nenuėjau mokytis, nes tiesiog supratau, kad nebus laiko. Mes taip gerai leidome laiką, nebuvo laiko mokytis.

Vėliau galvojau: galbūt reikėjo, buvo galima suderinti... Nes Bilas suderino ir darbą, ir pramogų pasaulį, ir mokslą universitete, pasirodo, įmanoma, bet aš tada kažkaip galvojau: ne, atiduodu save visą kūrybai, tai grupei. Net nesureikšminčiau kūrybos, mes tiesiog buvome grupė draugų, labai linksmai leidusių laiką. Kai pagalvoji, kiek tada nedaug reikėdavo, ar ne. Dirbdavome kažkokius darbus tai reklamos agentūroje, tai saugos įmonėje – vis tiek visi kažką dirbome, turėjome gauti atlyginimus. Tie atlyginimai nebūdavo dideli, bet užtekdavo“, – teigia L. Zareckas.

Po pirmų įspūdingų žingsnių į viešumą grupei imta klijuoti skandalistų etiketė. Pašnekovas prisipažįsta, tuo metu tai buvo apgalvotas grupės žingsnis, jie stengėsi sąmoningai save pateikti kaip piktus reperius. Ir jiems tai puikiai pavyko: grupė buvo nuolatos aprašinėjama spaudoje, o tai sukėlė ir žvaigždžių ligą. Tiesa, ligos forma buvo lengva, ja, pasak L. Zarecko, pavyko persirgti gana greitai.

„Mes buvome geri vaikai, geri berniukai, su Ezopu organizavome koncertus, didelius metalo festivalius, tikrai buvo rimtų reikalų, reikėdavo ir su verslininkais susitikti, bet įėjome į tą rolę. Kiekvienas skandalas būdavo nušviečiamas spaudoje. Reperiai negali būti kitokie, jie yra pikti.

O žvaigždžių liga gerai, kai žmogus suserga būdamas jaunas. Čia kaip su tymais – geriau jais persirgti vaikystėje, nes vyresniame amžiuje sergi stipriau, karščiuoji smarkiau ir gali net numirti. Kai sergi žvaigždžių liga 20-ies, tau daug kas atleidžiama dėl durnumo. Jeigu žvaigždžių liga sirgtum dabar, būtų sunki forma su komplikacijomis. Tai mes persirgome lengva forma būdami 20-mečiai“, – sako jis.

Tačiau L. Zareckas pabrėžia – pusę, o gal ir daugiau visų žvaigždžių ligos simptomų galima priskirti tuo metu pasirinktam blogiukų vaidmeniui. Grupė intuityviai pajuto – „parduoti“ žmonėms skandalus daug lengviau.

„Tai iš tikrųjų veikia. Kai esi tik geras, tu niekam neįdomus, o kai esi keistas blogiukas, tada būni įdomus. Ir žurnalistai mums skyrė tikrai daug dėmesio – tai mums padėjo populiarinti grupę. Tad toks elgesys buvo sąmoningas. Rinkodara, piktų begemotų rinkodara“, – tvirtina buvęs grupės „ŽAS“ būgnininkas.

Nevedęs, bet mylimąją vadina žmona

Audringas gyvenimas su grupe L. Zareckui nesutrukdė sukurti šeimos su garsia dainininke Asta Pilypaite ir susilaukti dviejų dukrų – Saulės ir Rūtos. Visgi po devynerių metų santuokos pora pasuko skirtingais keliais. Tačiau žinomas vyras ilgai nevienišavo, viename renginyje sutiko Korneliją, su kuria jie kartu jau beveik trylika metų ir augina dukreles Liuciją ir Izabelę.

„Viskas pasikeitė ir viskas yra kitaip. Kornelija yra labai įdomus ir fainas žmogus, su kuriuo mes labai gerai sutariame. Mes kartais sakome, kad esame komanda ir tikrai jaučiamės kaip komanda. Būna visko, bet mes komanda. Turime dar du mažus rėkiančius begemotus, dabar jie auga, bet laukiame, kai būsime keturiese. Bus toks geras team`as“, – kalba laidos herojus.

Nors L. Zareckas su mylimąja kol kas oficialiai šeimos nesukūrė, Korneliją jis vadina žmona ir pripažįsta, jog brandaus amžiaus žmonės į tarpusavio santykius žiūri gana rimtai.

„Pradžioje taip buvo humoro forma, nes kai kur nors važiuodavome ir reikėdavo pristatyti, pasakyti angliškai girlfriend kažkaip neskamba. Tau daugiau nei 40-imt ir girlfriend – kaip čia yra? Kažkokia nesąmonė. Pradėjau vadinti žmona, bet aš jaučiuosi susituokęs, įsipareigojęs labiau negu kažkada anksčiau. Turiu nuostabią šeimą ir jaučiuosi taip, kad esame vyras ir žmona. Tai yra vidinis jausmas.

Mes kartais pagalvojame, jog reikėtų tai įforminti, pafantazuojame, tuo labiau, dėl visokių teisinių niuansų. Tą padarysime, tiktai dabar karantinas. <...> Dar luktelėsime geresnių laikų, kai vėl galėsime švęsti“, – pasakoja jis.

Nors jau keletą metų grupė „ŽAS“ nekoncertuoja, L. Zarecko nekamuoja scenos ilgesys, nes jis turi kuo džiaugtis ir didžiuotis. Sėkmingą verslą turintis daugiavaikis tėvas, mylimas ir mylintis vyras dar pasvajoja ir apie sūnų. Nors neslepia, kad su mergaitėmis jam viskas atrodo aiškiau ir paprasčiau, ypač kai yra brandus tėvas.

„Viena auginti vaikus, kai tau 20–30-imt, visai kas kita, kai 40–50-imt. Tuo metu, atrodo, niekas nerūpėjo, tie vaikai kažkaip patys augo. Dabar daugiau dėmesio skiri detalėms. Nežinau, kaip su tais berniukais – kartais, kai matau berniukus, jie keisti, mergaitės – viskas aišku. Jos labai įdomios, bet su mergaitėmis man viskas aišku, apčiuopiama, suprantama. Man berniukas yra krentantis nuo laiptų, o ne žygiuojantis laiptais kaip princesė. Jeigu mergaitė – viskas aišku, jeigu berniukas – mokysimės iš naujo“, – pažymi pašnekovas.

Plačiau – gegužės 9 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Linas Zareckas apie grupės „Žas“ laikus: gerai, kai žvaigždžių liga žmogus suserga jaunas – čia kaip su tymais