Veidai

2020.05.19 08:31

Haroldo Mackevičiaus gyvenime humoro vis mažiau: nemėgstu, kai į mane žiūrima kaip į tą, kuris juokaus

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.05.19 08:31

Humoras – greitai senstantis produktas: turi būti juokinga čia ir dabar, nes rytoj gali viskas pasikeisti. Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovo, humoristo Haroldo Mackevičiaus asmeniniame gyvenime humoro vis mažiau: bendražygių netektys privertė suprasti, kad laikas žmogui nepavaldus. Vis dėlto nusiraminimo reikia, o jį pasiekti padeda sodas ir lėti, ramūs sodininkystės rezultatai.

Atsitraukęs nuo kompiuterio ir scenarijų LRT TELEVIZIJOS laidos „Dviračio žinios“ kūrėjas H. Mackevičius laiką leidžia sodyboje, kurioje, kaip pats sako, visada yra, ką veikti. Į šią sodybą jis atvyko prieš daugiau nei dešimtmetį – pasibaigus televizijos sezonui atvažiavęs atostogauti taip joje ir užstrigo. Net ir pasibaigus vasarai H. Mackevičius derina gyvenimą tarp sodybos ir namų sostinėje. Širvintų rajone esanti sodyba jam ir jo žmonai Elvanai tapo saugiu prieglobsčiu ir per karantiną.

„Anksčiau sezonas būdavo devynis mėnesius, trys mėnesiai būdavo laisvi. Tada [sodyba] ir atsirado, nes tu turi visą vasarą. Taip tą sodybą po truputį apgyvenome, o dabar karantinas – nėra prasmės Vilniuje sėdėti“, – pasakoja humoristas.

H. Mackevičius pastebi, kad aistrą leisti laiką miške, grybauti, žvejoti jis paveldėjo iš savo tėvo. Gimusiam ir augusiam Vilniuje vyrui laikui bėgant gamta ir jos teikiama ramybė tapo vienu didžiausių pasidovanotų gėrių. Vaikščiodamas miške ar dirbdamas sodo darbus jis ne tik atsipalaiduoja, bet ir ieško minčių laidos siužetų scenarijams.

„Pavaikštau dvi valandas su šuniuku ir kartais laidą būnu padaręs. Arba kolegos būna prisiūlę idėjų, kurios būna labai geros“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Tad tarp darbo ir laisvalaikio aiškios ribos nėra. Paauglystėje daugybę laiko miške praleidęs H. Mackevičius sako matęs beveik visus Lietuvos žinduolius – beveik visus, nes kol kas išvysti lūšies dar nepasisekė. Jis puikiai pažįsta ir augalus, kiek prasčiau – paukščius.

„Man patinka būti gamtoje, mėgstu nueiti į gamtą vienas, tyliai, kad ne mane pirmą pamatytų, o aš pirmas pamatyčiau. Matyt, taip ir bus“, – svarsto laidos herojus.

Jeigu žmogus yra labai kvailas, tai jo tikrai nepaparodijuosi, nes tai tas pats, kas perrašinėti Aliukų dainas.

Daugiau nei dvidešimt penkerius metus politinę satyrinę humoro laidą kuriantis vyras daug ką nustebintų prisipažinęs, kaip atsirado televizijoje: jei ne pasitaikęs finansiškai naudingas humoristo darbas, būtų tapęs mokslininku. Iki atsirandant televizijos laidai jis trejus metus studijavo stomatologiją. Beje, šios studijos buvo visiškas atsitiktinumas.

„Kelis kartus nesėkmingai stojau į mediciną. Stojant trečią kartą Vilniuje trūko stomatologų, tad vilniečiams įstoti buvo šiek tiek lengviau. Taip prasprūdau į stomatologiją. Niekada nenorėjau ir nesvajojau būti stomatologu, o daktaru būti norėjau.

<...> Tiesą sakant, buvo finansinė priežastis. Nelabai turėjau pinigų už ką dar tiek metų mokytis, o humoristo darbas tuo metu man sekėsi neblogai. Dar buvo tokia nedidelė priežastis: mano regėjimas yra labai prastas. Stomatologo darbo tikrai negalėjau dirbti visa koja“, – atvirauja pašnekovas.

Gamta, žmogus jį domino visada – fizika, chemija, biologija H. Mackevičius domisi ligi šiol. Bet studijoms jis dėkingas ir už sutiktus gerus, protingus žmones – buvimas tarp, kaip pat sako, protingesnių už save turtino visą laiką. Medicinos studijos – sunkus kelias suvokti visuminius reiškinius, bet labai įdomus, priduria humoristas.

Haroldas Mackevičius juokauja vis rečiau: natūraliai išeina tik patikrintose kompanijose

H. Mackevičius dėkingas ir tėvams, kurie neprieštaravo kardinaliems sūnaus profesinio kelio pokyčiams, nors noras palikti mediciną dėl televizijos buvo tikrai netikėtas sprendimas. Vis dėlto atsisakęs rimtų studijų savo interesų vyras nesumenkino ir iki šių dienų mėgsta gilintis į įvairias mokslo sritis, tad mokosi iki šiol ir žada mokytis visą gyvenimą.

Nemėgsta juokdario etiketės

Iki „Dviračio žinių“ išbandęs daugybę darbų šiandien, remdamasis patirtimi ir išmintimi, H. Mackevičius sako, kad ir humoristo darbas labai įdomus. Pasak vyro, per dvidešimt penkerius metus humoras Lietuvoje nekito, o pagrindo temoms yra sočiai, net ir per pandemiją. Laidos kūrėjas juokaudamas tikina, kad scenarijų idėjas sapnuoja net miegodamas.

„Visą laiką turi bėgti įvykiams iš paskos, o jeigu kartais pasiseka įvykius aplenkti, atspėti ir būti šiek tiek priekyje, tai tada išvis šaunu. Tikrai labai seniai nebuvo tokios dienos, kad aš iki vakaro vaikščiočiau, niekaip negalėčiau sugalvoti temos, iki aštuonių ar devynių nežinočiau, ką darysime rytoj, o taip anksčiau būdavo.

Iš esmės humoras yra amžinas. Pagrindiniai principai atrasti graikiškoje, itališkoje komedijoje – naujų principų nėra. Aš kartais pasižiūriu, ką daro britai, amerikiečiai, būna, kartais pamatau, kad jie daro tai, ką mes darėme prieš dvidešimt metų. Bet mes prieš dvidešimt metų irgi kažką kartojome – čia kažkokių ypatingų naujienų nebūna. Pagrindinis dalykas, kad humoro laida – čia ir dabar: dabar ir čia bus juokinga arba ne. Nes rytoj gali būti visai kitos temos. Tai greitai senstantis produktas“, – pasakoja jis.

Ieškodamas aktorių, kurie „Dviračio žiniose“ galėtų parodijuoti politikus ar žymius žmones, H. Mackevičius stebi ne tik atrankas, pasiklausia draugų, bet ir apsilanko aktorinio meistriškumo studentų egzaminuose. Jis pastebi, kad kuriant parodijas esama neįtikėtinų niuansų, dėl kurių ne visi Lietuvos politikai gali tapti laidos personažais.

„Jeigu žmogus yra labai kvailas, tai jo tikrai nepaparodijuosi, nes tai tas pats, kas perrašinėti Aliukų dainas. Kitas dalykas, visada padeda, jeigu žmogus turi ūsus, barzdą, plikę, akinius, kažkokius išorinius dalykus arba charakteringą kalbą. Yra tokių neutralių, klasikinių politikų, kuriuos ta prasme parodijuoti labai sunku.

Dar kitas dalykas – žmogus gali būti ir nepanašus, bet jeigu artistas kurdamas personažą pritaikys šiokius tokius jo charakterio bruožus, jis pradės gyventi savo gyvenimą ir žmonės patikės, kad tai yra tas politikas. Bet, aišku, kartais po mėnesio, trijų ar keturių supranti: ne, nereikia, nepavyko“, – darbo užkulisius atskleidžia pašnekovas.

Stereotipas, jog humoristas juokauja visą laiką, nėra tiesa. Atsitraukęs nuo laidos darbų metams bėgant H. Mackevičius namuose linksmas vis mažiau, nes, kaip teigia, nuolatinį juokavimą pakeitė rutina, bendražygių ir kolegų netikėtos netektys. Atėjo supratimas, jog laikas žmogui nepavaldus, tad prasmės kalbėti apie egzistencinius dalykus nėra.

Kita vertus, žinomas vyras sako niekados nemėgęs audringų susibūrimų ar vakarėlių, tad ir privačiame gyvenime nori bėgti nuo humoristo amplua.

„Gal tokie dalykai atsitinka su amžiumi. Kartais pajuokauju, bet kompanijų, kuriose į mane žiūrima kaip į žmogų, kuris juokaus, labai nemėgstu. Jeigu juokauju, kompanija turi būti nedidelė, labai senų patikrintų draugų – tada viskas išeina natūraliai. O viešumoje nelabai. Man visą laiką būna sunku, jeigu duodu kokį interviu televizijoje ar radijuje ir sako: dabar kažką pabaigai. Visų pirma, kodėl pabaigai? Ir kodėl kažką? Tas turi atsirasti natūraliai.

Yra humoristų, kurie gali juokauti pagal užsakymą, tokie anekdotų pasakotojai, pistoletiškai šaudantys kaip kulkosvaidžiai. Aš ne toks. Aš turiu būti labai jaukiai įsikūręs, kad pradėčiau juokauti. O geriausia būti vienam, susikaupti – tada ir atsiranda kažkokių minčių“, – kalba H. Mackevičius.

Daug skaitau, domiuosi, stengiuosi viską daryti pagal moderniausią mokslo ir sodininkystės žodį. Mane tai žavi, be to, su amžiumi hobiai darosi lėtesni, ramesni. Tiesiog malonu žiūrėti, nebesinori, kad rezultatas būtų rytoj.

Darbai sode padeda užmiršti negandas

Pavasarį sode atsiranda ne tik nemažai minčių, bet ir veiklų. Prieš dešimtmetį aktyviai sodininkyste susidomėjusį laidos „Dviračio žinios“ kūrėją nauja aistra paskatino perskaityti daugybę literatūros apie sodo augalus. Tiesa, H. Mackevičius pabrėžia, kad didžioji dalis lietuviškos literatūros apie sodininkavimą nekokybiška, o ir skaitomi bendri patarimai dažnu atveju neveikia.

Jo sode – nemažai obelų, kriaušių, vyšnių, bet galima rasti ir neįprastų medžių, pavyzdžiui, persikų, kuriems teko ieškoti ypatingos vietos. Pirmaisiais sodininkystės metais naująjį pomėgį humoristas derindavo su medžiokle ir žvejyba, tačiau po kelerių metų viskas ėmė keistis ir vis daugiau laiko teko skirti sodui. Dabar H. Mackevičiui tikras atsipalaidavimas – laisvu laiku stačia galva nerti į augalijos pasaulį, o koncentravimasis į sodo darbus padeda nuslopinti stresą, užmiršti visas negandas.

„Medžioklės aš atsisakiau labai seniai, man pasidarė ir gaila, ir neįdomu. Žvejyba po truputį traukiasi į antrą planą. Kadangi labai mėgstu būti gamtoje, topas yra grybavimas ir sodininkystė. Daržais neužsiimu, nes reikia labai daug lankstytis, man sunku, skauda nugarą. Bet turiu sodą, daug skaitau, domiuosi, stengiuosi viską daryti pagal moderniausią mokslo ir sodininkystės žodį. Mane tai žavi, be to, su amžiumi hobiai darosi lėtesni, ramesni. Tiesiog malonu žiūrėti, nebesinori, kad rezultatas būtų rytoj“, – apie pasikeitusius hobius pasakoja vyras.

Vis dėlto sodininkystė – ne vieno darbas. Padeda ne tik žmona, bet ir du jau suaugę sūnūs bei paauglė dukra. Humoristas juokauja – viskas, kas sode dekoratyvu ir nevalgoma, žmonos, kas nelabai gražu ir valgoma – jo.

H. Mackevičius tiki, kad tik laikas ir metai parodys, kur jį nuves aistra sodininkystei. O šiandien jis gaudo malonias akimirkas ir džiaugiasi, kad per karantiną dirbdamas nuotoliniu būdu galįs daugiau laiko praleisti gamtoje.

„Kai oras prastas, mano nuotaika būna bloga. Kai saulė nešviečia kokį mėnesį, kai šalta, lijundra, tada sunkiau dirbti. O dabar, kai saulė šviečia, paukščiai čiulba, viskas puikiai.

Nežinau, ar visą laiką čia, sodyboje, gyvensiu. Vis tiek gimęs, augęs mieste, nesu kaimo žmogus. Lapkritį man čia pasidaro liūdnoka, mieste lyg jaukiau. Kartais su žmona pasišnekame, ar čia gyvensime, ar vis tik mieste, tai, matyt, bus per pusę. Bet kalbėti apie tai, kaip gyvensi sulaukęs senatvės ar pensijos, yra labai neatsakinga. Nes reikia jos sulaukti, o dabar po Lietuvą slankioja baisus virusas“, – pokalbį baigia pašnekovas.

Plačiau – gegužės 16 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Haroldas Mackevičius juokauja vis rečiau: natūraliai išeina tik patikrintose kompanijose