Veidai

2020.05.06 08:56

Apie save nedaugžodžiaujantis Nerijus Mačiulis – apie humoro jausmą ir trijų vaikų auklėjimą

„Aš nesu kantrus žmogus ir trys vaikai mane gali išvesti iš kantrybės“, – LRT RADIJUI sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kalbėdamas apie tai, kaip augina savo vaikus, pašnekovas akcentuoja kokybiško ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo svarbą.

N. Mačiulis, kaip skelbia bendrovė „Kantar”, pernai buvo verslo komunikacijos lyderių trejete ir komentatorių topuose laikosi jau ne pirmus metus. Tai žmogus, kurio viešojoje erdvėje labai daug, bet informacijos apie jį patį yra ne per gausiausiai.


– Norėčiau pradėti nuo Jūsų humoro jausmo, kuris, mano požiūriu, yra vienas iš didžiausių žmogaus dorybių. Žmogus be humoro jausmo man yra tamsokas variantas. Ar Jums yra skirtumas, ar žmogus turi humoro jausmą, ar ne? Ir kiek Jūs pats leidžiate sau juokauti gyvenime?

– Aš kartais savęs paklausiu, ar humoro jausmas yra tai, ko galima išmokti stebint juokingus filmus, ar galima iš to pasisemti įkvėpimo ir tapti juokingu savo aplinkoje, tačiau neturiu aiškaus atsakymo. Manau, kad tai yra kažkas įgimto. Tai yra žmogaus savybė, padedanti visose gyvenimo srityse. Per daug nežiūrėti į save rimtai ir kartais iš nejaukių aplinkybių išsisukti pajuokaujant.

Nemanau, kad mano humoro jausmas yra labai unikalus, bet kažkada supratau, kad pasidaro lengviau iš daug ko išsisukti ir geriau pasijausti, kai gali pasijuokti iš savo klaidų ir nerangumo. Tai praskaidrina nuotaiką ir kitiems.

– Turite tris vaikus. Iš Jūsų „Facebook“ paskyros įrašų galima manyti, kad šie kaip mat praskaidrina nuotaiką, o jeigu dar ir turite humoro jausmą, galite kitaip žiūrėti į situacijas, kurios kartais galbūt ir išvestų iš pusiausvyros. Ką reiškia turėti tris mažus vaikus?

– Aš nesu kantrus žmogus ir trys vaikai gali mane išvesti iš kantrybės. Tai neprasiveržia bloga forma, bet bent du iš jų ypač ugdo mano kantrybę, ko nepatyriau kitose gyvenimo srityse.

Tai, ką aš papasakoju feisbuke, yra įsimintinos ir juokingos istorijos, kurias pats noriu atsiminti ir ateityje paskaityti, parodyti vaikams, kaip jie bandė mano kantrybę būdami maži.

Supratau, kad pasidaro lengviau iš daug ko išsisukti ir geriau pasijausti, kai gali pasijuokti iš savo klaidų ir nerangumo.

– Kaip Jūs elgiatės, kai Jus išbalansuoja vaikai?

– Aš neįsivaizduoju žmogaus, kurio negali išvesti iš pusiausvyros ar išbandyti kantrybės trys maži vaikai. Kantrybės praradimas nereiškia, kad žmogus pradeda elgtis neadekvačiai.

Šeimoje esame vienodai pasiskirstę vaikų auginimo funkcijas. Tai nereiškia, kad mano žmona rūpinasi vaikais, o aš kitais buitiniais reikalais. Tiek vaikų maitinimas, tiek prausimas, tiek visapusiškas ugdymas yra abiejų tėvų funkcija. Kartais aš būnu labai pavargęs ir nenoriu su jais nieko aptarinėti, kartais pavargsta mano žmona. Šeimoje reikia tarpusavio supratimo ir pajausti, kada reikia perimti estafetę iš kito žmogaus. Kai mes turime tris mažus vaikus, sinergijos ir bendradarbiavimo labai prireikia.

Stengiamės elgtis su vaikais pagarbiai, nes, jeigu nori ko nors išmokyti savo vaikus, turi elgtis taip pat, savo pavyzdžiui parodyti, kaip reikia elgtis. Jeigu mes vienas ant kito rėksime, vaikai užaugę irgi rėks vienas ant kito.

– Pati kalbiausia, sprendžiant iš Jūsų „Facebook“ paskyros, yra Jūsų dukra Meda. Ji atrodo labai išmintinga. Jos atsakymai į kai kuriuos klausimas verčia iš koto. Vargu, ar vaikas pats savaime įgauna išminties. Man atrodo, kad labai daug kas priklauso nuo artimiausios aplinkos – tėvų.

– Taip. Nors atrodo, kad, užsižaidę kitame kambaryje, vaikai nemato ir negirdi, kas vyksta, jie puikiai viską užfiksuoja. Meda yra labai greitai besimokantis, hiperaktyvus, ypatingo charakterio vaikas, reikalaujantis daugiausiai dėmesio, bet ir sukuriantis unikalių situacijų.

– Jai netrukus bus šešeri ir pradės eiti į mokyklą. Ar jau dabar kur nors eina?

– Ji dabar yra paruošiamojoje klasėje. Mokosi skaičiuoti ir rašyti, moka laisvai kalbėti anglų ir lietuvių kalbomis, nes darželį pradėjo lankyti anglų kalba. Visiškai laisvai anglų kalba komunikuoja su viduriniuoju broliu, kuriam dabar suėjo ketveri. Jis taip pat pradėjo lankyti darželį anglų grupėje ir daugiausiai bendrauja su savo sese. Labai įdomus reiškinys, kai vaikai tarpusavyje bendrauja angliškai, bet, bendraudami su tėvais, kalba lietuviškai be jokių spragų.

Aš neįsivaizduoju žmogaus, kurio negali išvesti iš pusiausvyros ar išbandyti kantrybės trys maži vaikai.

Tai yra vienas iš pavyzdžių, kokios imlios yra vaikų smegenys ir kiek jie gali daug išmokti ankstyvoje jaunystėje. Ikimokyklinio ugdymo svarba yra didžiulė, todėl reikia kuo anksčiau vaikams leisti mokytis, tarkime, per žaidimus ar bendravimą užsienio kalba. Man unikalu tai, kad grupėje, kurioje mokosi dukra, yra pora rusakalbių ir grįžusi namo ji kartais „ištraukia“ sakinį rusų kalbą, kurį nugirdo darželyje. Kartais paklausia, ką reiškia. Žaviuosi vaikų gebėjimu mokytis.

Aš nemanau, kad mūsų vaikai yra unikalūs, tačiau mes skiriame daug dėmesio tam, kad sukurtume galimybes ir aplinką, kurioje jie galėtų mokytis ir nesijaustų blogai. Bet kuris vaikas, besimokydamas tinkamoje aplinkoje, gali labai greitai tobulėti. Kai manęs klausia, kokią mokyklą ar universitetą rinktis, manau, kad dižiąją dalį pagrindų, gebėjimą mokytis ir sukoncentruoti savo dėmesį vaikai igija dar ikimokykliniame ugdyme ir pradinėse klasėse.

Išsamiau – laidos įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.