Veidai

2020.05.05 19:14

Jakilaitis apie „Stiprūs kartu“ savanorių kasdienybę: kartais iš grafiko „ištrindavo“ kitą, kad galėtų pabudėti

„Įkišti rankas į tikrą gyvenimą kartais reikėtų visiems, suvokti, kad yra neįgalių žmonių, kurie prižiūri neįgalius žmones“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ sako žurnalistas, projekto „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis. Dažniausiai savanorių prašyta atvežti maisto, bet būta ir kitokių prašymų, pavyzdžiui, pagelbėti pristatant Kristaus Kūną.

Lietuvą sukausčius karantinui laidų vedėjas E. Jakilaitis kartu su bendraminčiais įkūrė pilietinę iniciatyvą „Stiprūs kartu“. Prie jos prisijungė šiandieniniai didvyriai – pagalbą į rizikos grupes dėl koronaviruso patenkantiems asmenims teikiantys savanoriai.

„Tai – daugiau nei brigada, maža kariuomenė, bemaž 4 tūkst. žmonių. Jeigu išdalytume po šautuvą, atsiimtume Lydą“, – juokiasi pašnekovas.

Svarbiausia, kad žmonės išreikštų savo valią – apsisprendimą aukoti savo laiką dėl kitų žmonių ir jiems padėti, įsitikinęs žurnalistas. Baigiantis ketvirtai karantino savaitei jau buvo išspręsta daugiau nei 4,5 tūkst. atvejų – problemų, kurios rezultatas pozityvus.

Dažniausiai pagalbos prireikė vyresnio amžiaus ar neįgaliems žmonėms, kurie priklauso rizikos grupėms ir kuriems geriau niekur neiti, o sėdėti namuose ir laukti, kol laikai pagerės.

„Algoritmas veikia taip: žmogus paskambina į savanorių koordinavimo centrą trumpuoju numeriu 1827, jo skambutis užregistruojamas ir duomenys patenka į duomenų apdorojimo centrą. Ten pagal poreikį parenkamas regione esantis savanoris, kuris įvykdo tam tikrą užduotį. Tarkime, nuvažiuoti babytei nupirkti maisto produktų pagal sąrašą. Dienos pabaigoje visi prašymai būna įgyvendinti“, – pasakoja laidų vedėjas.

Paprastai gavus tokią užduotį atsiskaityta mokėjimo pavedimu, kad žmonėms nereikėtų susitikti, tačiau mokėta tik už nupirktus produktus – visa fizinė pagalba savanoriška, t. y. neatlygintina. Tiesa, buvo nemažai atvejų, kai nemokėta ir už patį maistą.

Susiduriame su fenomenu, kad žmonės, kurie turi dokumento, kuriame rašomi budėjimai, administratoriaus teises, kartais „ištrina“ kitą asmenį, kad patys galėtų pabudėti.

„Turime savanorių, kurie nori prisidėti savo pinigais. Mūsų iniciatyva nuo kitų turbūt skiriasi tuo, kad nerenkame pinigų, niekas lėšų neperveda – visas savanorių koordinavimo centras veikia savanorišku pagrindu.

Yra nuostabių atvejų, daugybė savanorių skambina ir sako: klausykite, tokia šilta močiutė, taip smagiai su ja pasišnekučiavome, aš ją globosiu visą karantino laikotarpį ir ji jums daugiau nebeskambins, aš ja rūpinsiuosi iki tol, kol ji pati galės nueiti į krautuvę“, – kalba pašnekovas.

Į skambučius atsiliepinėjo ir pats E. Jakilaitis – jis neslepia, kad neretai žmonės atpažindavo jo balsą ir klausdavo, ar tai jis. Tokių atvejų būta ir daugiau, nes centre dirba ir daugiau žinomų žmonių, pavyzdžiui, krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, o keletas garsių asmenų, priklausančių šaulių Pelėdų būriui, pasirodė ir iniciatyvos „Stiprūs kartu“ reklamoje.

Edmundas Jakilaitis apie savanorystę: įkišti rankas į tikrą gyvenimą reikėtų visiems

„Jeigu kam atrodo, kad karantinas – didelė problema, visada galima apsidairyti geriau ir surasti žmonių, kuriems tai yra kur kas didesnė problema“, – pažymi žinomas vyras.

Kodėl atsirado ši iniciatyva – dėl to, kad pačiai valstybei pritrūko resursų tai padaryti? E. Jakilaitis teigia, kad centro įkūrėjai neuždavinėja sau tokio klausimo.

„Valstybėje yra pakankamai socialinių darbuotojų, kurie turi pakankamą kiekį žmonių, kuriais rūpinasi ir taip. Tai nėra paslauga, kuri kažką pakeičia – tai paslauga, kuri papildo, yra šalia. Mes gi nedubliuojame valstybės institucijų. Kai karantinas baigsis, ši iniciatyva irgi baigsis“, – teigia žurnalistas.

Jis tikina, kad savanoriai yra apmokyti, laikosi visų privalomų apsaugos priemonių, kurių viena svarbiausių – nieko neliesti. E. Jakilaičio nuomone, apskritai gyvenime per daug prie visko liečiamės, tad ši krizė išmokys mus tam tikros higienos. Bet ne higienos klausimas labiausiai neramina, o pasigirstantys sukčiavimo atvejai – policija praneša, kad žmonės Lietuvoje prisistatinėja savanoriais.

„Yra du svarbūs dalykai: savanoris į namus atvažiuoja tik tada, kai yra pakviestas, o mūsų savanoriai, ir turbūt kitų organizacijų savanoriai, niekada neprašo pinigų iš anksto. Niekada – tai esminis dalykas. Iš pradžių paslauga, o po to saugus elektroninis atsiskaitymas“, – pabrėžia E. Jakilaitis.

„Stiprūs kartu“ iniciatyvos savanoriai yra patenkinę ir kitokių poreikių. Pavyzdžiui, viena moteris norėjo paaukoti bažnyčiai, tad savanoris paėmė iš jos vokelį ir pristatė jį dvasininkams. Kita moteris norėjo priimti sakramentą, tad savanoriai jai atvežė Kristaus Kūno.

Ar ši iniciatyva išties parodė, kad lietuviai – ne tokie ir blogi? „Mes dirbame 7 dienas per savaitę ir susiduriame su fenomenu, kad žmonės, kurie turi dokumento, kuriame rašomi budėjimai, administratoriaus teises, kartais „ištrina“ kitą asmenį, kad patys galėtų pabudėti. Neturime jokios problemos su žmonėmis, tai teikia didelį malonumą. Aš pats tą dariau ne vieną dieną – tai tikra patirtis. Įkišti rankas į tikrą gyvenimą kartais reikėtų visiems: suvokti, kad yra neįgalių žmonių, kurie prižiūri neįgalius žmones, yra vienišų senolių, kurios augina neįgalius anūkus...“ – mintimis dalijasi E. Jakilaitis.

Dienos pabaigoje jautiesi labai gerai, kai per dieną stebi, kaip padedi ragelį, matai, kaip tavo ekrane geltonas – priimtas – atvejis po 10–15 sekundžių tampa mėlynu – vykdomu, o po valandos – žaliu, įvykdytu, sako pašnekovas.

„Stiprūs kartu“ nekonkuruoja su kitomis organizacijomis – priešingai, joms padeda, jeigu mato, kad trūksta savanorių, pavyzdžiui, „Maisto banke“, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“. E. Jakilaitis įsitikinęs – šis sunkus laikotarpis parodė, kokie esame bendruomeniški ir kaip gebame susitelkti, kai sunku.

Plačiau – gegužės 1 d. laidos „Visi kalba“ įraše. LRT.lt primena, kad gegužės 3 d. iniciatyvos „Stiprūs kartu“ savanoriai darbą baigė: daugelis savanorių su žmonėmis, kuriems reikia padėti, bendrauja tiesiogiai, tad poreikio palaikyti telefono liniją 1827 nebeliko.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Edmundas Jakilaitis apie savanorystę: įkišti rankas į tikrą gyvenimą reikėtų visiems