Veidai

2020.05.17 08:22

Eglė Visockaitė: negali šokti iki 40 metų ir tada pradėti svajoti apie šeimą

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.05.17 08:22

„Negali šokti iki 40 metų ir tada pradėti svajoti apie šeimą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pabrėžia dėl noro turėti vaikų profesionalios šokėjos karjerą nutraukusi Eglė Visockaitė-Damaševičienė. Atvertus naują gyvenimo puslapį meilė aplankė netikėtai – užsukus į odontologijos kliniką su simpatišku odontologu užsimezgė šiltas pokalbis, galiausiai peraugęs į meilę.

Ar prasminga karjerą aukoti dėl motinystės? E. Visockaitė savo kasdienybės neįsivaizduoja be šokių ir net karantino metu vedė pamokas internetu, tačiau kapstant giliau tenka pripažinti – aistra šokiams yra ir kliuvinys įprastam šeimos gyvenimui. Tad sverti, kas svarbiau, moteriai teko ne sykį, ypač kai dėl karjeros kentėjo šokėjos asmeninis gyvenimas. Jos mama baiminosi, jog dukra taip ir liks vieniša, tačiau būtent mama ir rado dukrai jaunikį.

„Buvo labai netinkamas metas, pats mūsų karjeros pakilimas, gal tikrai būtume iškovoję net pasaulio čempionų titulus. Tikrai buvo tie metai, kai visi treneriai sakė: tik ne dabar. Bet aš nusprendžiau, kad turiu žengti tą žingsnį, kaip sunku ir skaudu bebūtų. Tiesiog nesugebėjau oficialiai padėti taško ir pasakyti: viskas, mes nebešokame, ačiū tam ir tam, ir visiems. Man buvo per skaudu“, – prisimena ji.

Prieš dvylika metų daugkartinė Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionė, pasaulio Lotynų Amerikos šokių taurės laimėtoja E. Visockaitė atsidūrė kryžkelėje – siekti naujų titulų bei pergalių ant parketo ar atsisakyti karjeros ir kurti šeimą. Net ir šiandien žinoma moteris atmena, kaip buvo sunku viešai atsisveikinti su profesionalios šokėjos karjera.

„Buvo paskutinės varžybos, per kurias iš visų jėgų stengiausi negalvoti apie tai, jog jos yra paskutinės. Aš pasilikau atvirą koridorių, kad sugebėčiau išeiti, sušokčiau – galbūt kažkas pasikeis, galbūt aš, kai uždarysiu tas duris, atsisėsiu ramiai ir pagalvosiu, ar noriu tęsti toliau... Per paskutines varžybas Lietuvoje kaip tik buvo pasaulio čempionatas, tūkstančiai mus palaikančių žiūrovų su vėliavomis, nereali atmosfera, fantastiškas jausmas šokti. Aš tiesiog būčiau negalėjusi to padaryti, jeigu viduje būčiau žinojusi, kad tai paskutinės varžybos. Mums siūlė atsisveikinti su žiūrovais, padėkoti treneriams, bet aš negalėjau to padaryti“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Aš labai norėjau šeimos, labai norėjau vaikų, žinojau, kad toks mano gyvenimo būdas neleis to sukurti, kad moteriai amžius yra svarbus.

Apie priimtą sprendimą E. Visockaitė galvojo ne vieną valandą, o tada ir asmeniniame gyvenime nutiko svarbus įvykis – ji su šokių partneriu, sutuoktiniu Andriumi Kandeliu pasuko skirtingais gyvenimo keliais. Pasak laidos herojės, paskyrus pusę savo gyvenimo šokiams teko paaukoti nemažai ir savęs bei asmeninio laiko.

„Aš labai norėjau šeimos, labai norėjau vaikų, žinojau, kad toks mano gyvenimo būdas neleis to sukurti, kad moteriai amžius yra svarbus. Tu negali šokti iki 40 metų ir tada pradėti svajoti apie šeimą, kai neturi nei vyro, nei pagrindo, nieko. Aš niekada neieškojau vyro, galvojau, kad tai ateis savaime, tikiu likimu. Tiesiog žinojau, jog jei neuždarysiu vienų durų, nepradėsiu naujo gyvenimo puslapio, jis neateis, nenusileis iš dangaus.

Grafikas buvo toks, kad keliaudavome kiekvieną savaitgalį, visą dieną praleisdavome salėje, nevaikščiojau nei po klubus, nei po miestą – niekur neidavau, nes tam neturėdavau jėgų. O kai mūsų santykiai su buvusiu vyru nutrūko, buvo sunku šokti, negaudavau teigiamų emocijų. Kas baisiausia – jaučiau, kad dingsta meilė šokiui“, – patirtus išgyvenimus prisimena E. Visockaitė.

Su dabartiniu vyru „supiršo“ mama

Nuo pat mažens ji buvo apsupta šokių. Moters tėvai – taip pat profesionalūs sportinių šokių šokėjai, treneriai Virginijus ir Aušrelė Visockai. Pastarieji buvo ir dukros treneriai. Anot E. Visockaitės, profesinis kelias buvo tarsi užkoduotas, o siekiant pergalių čempionatuose tėvai buvo užuovėja ir paguoda.

Sverti, kas svarbiau, Eglei Visockaitei-Damaševičienei teko ne kartą: meilę šokiams pranoko noras kurti šeimą

„Mane palikdavo ramybėje, kad pagalvočiau. Daug kartų esu sakiusi: viskas, man nusibodo, aš nebešoksiu. Krūviai tikrai dideli, ir fizinis, ir psichologinis nuovargis. Bet tėvai nei mane bausdavo, nei kažką atimdavo ar kažko neleisdavo. Tiesiog palikdavo pailsėti, o po vienos dviejų dienų galvoju: ne, ne, aš noriu į salę. Atsiprašydavau tėvų, gal paauglystėje neatsiprašydavau, kartais ateidavau į repeticiją kaip niekur nieko. Bet galiu užtikrintai pasakyti – be tėvų to, ką pasiekiau, nebūčiau pasiekusi“, – pažymi šokėja.

E. Visockaitė tikina: sportiniai šokiai – sunki gyvenimo ir išgyvenimo mokykla. Šokėjo profesionalo kelyje nestinga psichologinių išbandymų, pralaimėjimo kartėlio, nusivylimo ar net fizinio skausmo. Ne kartą ir jai, patyrusiai traumą, teko šokti varžybose.

„Tik širkšt – ir nėra nago, o Eglė šypsosi ir šoka toliau. Tik kai partneris griebia už tos rankos, aš ją patraukiu. Jis piktai žiūri ir rodo ženklais: kodėl? Nes tam tikrais momentais reikia susikabinti, o man upeliais trykšta kraujas. Aišku, reikėjo tęsti, atėjau pas gydytoją, o jis sako: o Dieve, aš būčiau apalpęs. <...> Esu ir su gipsu važiavusi į varžybas, visokių turėjau traumų, dabar nesuprantu, kaip buvo galima su tokiomis traumomis šokti, bet kai yra adrenalinas ir tikslas, visa kita nesvarbu.

Esu girdėjusi istorijų apie balerinas, sulūžusiomis kojomis toliau tęsiančias spektaklį. Žmonės gali pagalvoti, jog tai yra nesąmonė, bet aš galiu užtikrintai pasakyti, jog tai yra tiesa. Nes pati nusikirpau gipsą, užkulisiuose negalėjau paeiti, o aikštelėje puikiai šokau“, – pasakoja šokių studijos įkūrėja.

Kita vertus, palikusi profesionalios šokėjos karjerą E. Visockaitė kardinaliai gyvenimo būdo nepakeitė. Ji pasekė savo tėvų pėdomis ir pasirinko pedagogės bei teisėjos profesiją. O tada likimas pamėtėjo įdomią situaciją, už kurią šokėja dėkinga savo mamai Aušrelei. E. Visockaitė prisimena, kaip mama tapo savotiška piršle, supažindinusia dukrą su dabartiniu sutuoktiniu Mariumi.

„Kai baigiau karjerą, neieškojau vyro, toliau sėdėjau salėje. <...> Labai bijodavau odontologų, o mama sako: dabar turi laiko, prisiversk nueiti susitvarkyti dantų problemų. Ji pati užėjo į nedidelę odontologijos klinikėlę prie savo namų, sako, ko aš čia toli vaikščiosiu. Užėjo ir sako: žinai, ten dirba geras gydytojas, nueik ten ir tu“, – prisimena pašnekovė.

Taip moteris ir atsidūrė kėdėje odontologo, su kuriuo nuo pirmosios pažinties akimirkos užsimezgė malonus bendravimas. E. Visockaitė juokiasi, romantiška draugystės pradžia prilygsta kino filmo scenarijui.

Mačiau, kad šokiai Mariui nelabai rūpi. Bandydavau mokyti visais būdais, bet mačiau, kad tikrai dvi kairės kojos, o pokalbiai krypsta kitomis temomis, ne šokių.

„Aš nuėjau ir pamačiau, kad gydytojas ne tik labai geras profesionalas, bet ir labai simpatiškas vyras. Bet nė vieno procento nedaviau, kad gali prasidėti pažintis ar kažkokie santykiai. <...> Bet išėjo kalba apie šokius ir gydytojas paklausė: ar galėčiau ateiti į jūsų studiją išmokti šokti? Taip užsimezgė mūsų draugystė. Mačiau, kad šokiai Mariui nelabai rūpi. Bandydavau mokyti visais būdais, bet mačiau, kad tikrai dvi kairės kojos, o pokalbiai krypsta kitomis temomis, ne šokių“, – sako ji.

Taip šokių pamokos peraugo į meilę ir santuoką. Po dvejų pažinties metų susituokusi pora šiandien skaičiuoja jau daugiau nei dešimtmetį kartu ir augina du vaikus – sūnų Taurą ir dukrą Tėją. Tuo tarpu pasaulinio lygio šokėja, kaip ir kiekviena moteris, ieško balanso tarp darbo ir šeimos. Ir prisipažįsta – trenerės darbas į jų šeimą įneša žiežirbų.

„Mūsų darbas nėra palankus šeimai, nes savaitgaliais dažnai būname išvažiavę į varžybas. Savaitgaliais su vaikais laiką leidžia jis, kartais ir pyksta, ir skundžiasi, bet galiausiai supranta, jog gavo tokį žmogų, koks jis yra, ir negali jo pakeisti“, – pabrėžia žinoma moteris.

Iš vaikų mokosi džiaugtis smulkmenomis

Praėjusio rudens šeštadieniais sutuoktiniui Mariui irgi teko susitaikyti, jog žmona leidžia laiką ne su šeima, o su LRT TELEVIZIJOS projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviais. E. Visockaitė projekte neretai teisėjaudavo ne tik su kolegomis, bet ir tėčiu Virginijumi. Prieš televizijos kameras nevirpanti šokėja prisipažįsta: projekte jai neteko taikstytis su šou pasaulio taisyklėmis.

„Iš profesionalios pusės aš tikrai turiu, ką pasakyti. Labai tikiuosi, jog žiūrovui, klausytojui tai įdomu. Nes televizija – toks dalykas: gali būti labai šaunus profesionalas, bet jei būsi neįdomus žiūrovui, tave išmes kaip musę ir pasodins tą, kuris visus juokins“, – svarsto pašnekovė.

Tačiau E. Visockaitė pabrėžia, kad treneris ar komisijos narys turi atsakingai rinkti savo žodžius, nes šie gali atmušti norą šokti. Svarbu pajusti ir žmogaus charakterį, nes jautresniam žmogui privalai kritiką išsakyti taip, kad jis tikrai norėtų pasitaisyti.

Nenuostabu, jog karantino metu šokėja buvo priversta laiką leisti namuose su šeima. Dėl pandemijos buvo atšaukti šokių čempionatai, o pamokas teko perkelti į virtualią erdvę. Trenerė nenusimena dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir mato gerąją užsidarymo pusę – atėjo laikas skirti dėmesio ne tik šeimai, bet ir saviugdai.

„Atvažiuoju į tuščią studiją vesti pamokėlių ir skauda širdį, nes tikrai nenoriu jos tuščios matyti. Bet daug kartų esu mąsčiusi: kai baigsis šitas svarbus projektas, padarysiu tą ir tą, kai baigsis šitos varžybos, tą ir tą, kai turėsiu laiko... Štai turime galimybę turėti šiek tiek daugiau laiko, reikia jį tinkamai naudoti.

Pradžioje mano sūnus negalėjo patikėti, vis klausdavo: mama, tu ir vėl būsi kartu? Sakau: taip, ir visą dieną. Klausinėjo visą savaitę, negalėjo patikėti, tada susitaikė, kad taip bus ir toliau, ir džiaugėsi kiekviena minute“, – pasakoja laidos herojė.

E. Visockaitės teigimu, tiek vaikai, tiek sustojęs pasaulis primena, kad reikia džiaugtis smulkmenomis ir mažiau dejuoti.

„Iš vaikų mes kasdien mokomės. Svarbiausia, ko stengiuosi iš jų mokytis – gyvenimo džiaugsmo. Ši situacija mus visus šiek tiek sustabdė, privertė atsisukti į dalykus, kuriuos mes pamiršome. Mes nebemokame džiaugtis smulkmenomis, mums reikia kažkokių didelių materialių dalykų, kažko neaprėpiamo, o čia ir dabar galiu pamatyti žibutę, žaliuojančią žolę, besiskleidžiantį pumpurą ir reikia tuo džiaugtis, o vaikai tai moka“, – kalba tituluota šokėja.

Plačiau – gegužės 2 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Sverti, kas svarbiau, Eglei Visockaitei-Damaševičienei teko ne kartą: meilę šokiams pranoko noras kurti šeimą