Veidai

2020.04.09 09:01

Gyvenimo būdą nesyk keitęs Kirilas Glušajevas: turėjau problemų ne su alkoholiu ar santykiais, o vertybėmis

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.04.09 09:01

Karantinas nutraukė visa slepiančias užuolaidas ir parodė, kas iš tiesų moka būti su savimi ir artimaisiais, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ teigia aktorius ir režisierius Kirilas Glušajevas. Jo gyvenime būta įvairių etapų, dabar – sporto ir sveikos gyvensenos laikotarpis. Dieną žinomas vyras pradeda apsipildamas lediniu vandeniu ir linkėdamas sveikatos ne tik sau, bet ir kiekvienam pasaulio žmogui.

Teatrai uždaryti, koncertų nėra, viskas sustoję, tačiau K. Glušajevas pažymi – negali sėdėti ir baimintis, reikia kažką daryti, tad jau kuria scenarijus. „Kažkaip bandysime šitą laikotarpį išnaudoti kaip likimo dovaną“, – sako jis.

Nors K. Glušajevo režisuoto Nacionalinio dramos teatro spektaklio „Julija“ premjera spėjo pasiekti sceną, dabar pakibo ant plauko. Tačiau ar karantinui įsigaliojus aktorius sėdi sudėjęs rankas? Ne – gyvena taip, kaip ir anksčiau.

„Dienotvarkė lygiai tokia pati: sveikata, literatūra, darbas, šeima, tik dabar komunikuojame per telefonus. Bet daug kas pasikeitė. Kai vyksta spektakliai, renginiai ar dar kažkas, visiems atrodo, kad visi faini, spalvoti ir t. t. Dabar nukrito tos užuolaidos, pradeda matytis, kas moka pabūti su savimi, kas nemoka, kas moka pabūti su šeima, kas ne, kas iš tikrųjų kam rūpi. Tai labai geras triukšmo, begalinės vizualinės tėkmės nutildymas, nusinulinimas“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Kad ir kaip koneveiktume esamybę, ne vienas filosofiškai nusiteikęs žmogus teigia, kad virusas tampa būdu pasitikrinti savo asmenines savybes, socialumą, meilę artimiesiems. „Panikai nepasiduodu“, – tvirtina K. Glušajevas, nors neslepia, kad šis niekam nenuspėjamas ir šiurpus laikotarpis neša ir tokius dalykus, kurių ramiais laikais net nepastebėtume.

Dabar nukrito tos užuolaidos, pradeda matytis, kas moka pabūti su savimi, kas nemoka, kas moka pabūti su šeima, kas ne, kas iš tikrųjų kam rūpi. Tai labai geras triukšmo, begalinės vizualinės tėkmės nutildymas, „nusinulinimas“.

„Pilna veiklų, ką galima veikti, bet kalba – ne apie veiklas, o apie tai, kaip tu gali arba negali būti pats su savimi. Jeigu jums blogai vienam, tai, vadinasi, jūs labai blogoje kompanijoje. Aš irgi ilgai labai daug laiko skyriau tam, kad ir su tais, ir su tais, ir ten, ir ten pabūčiau, o po to supranti, kad vis tiek gimsti, miršti vienas. Tai kiek tu su savimi sugebi to laiko praleisti prasmingai, tiek jo ir yra“, – kalba jis.

K. Glušajevas – žinomas režisierius, aktorius, daugeliui pažįstamas improvizacijos meistras. Vienuolika metų artistas dirba vieninteliame Lietuvoje improvizacijos teatre „Kitas kampas“. Ką tai jam davė, kokį žmogiškąjį bagažą sukrovė profesija ir patirtis scenoje?

Režisieriaus ir aktoriaus profesijos – labai skirtingos, tikina laidos herojus. Pasak jo, kai daugiau vaidini, gyvenimą gyveni kaip aktorius, o kai daugiau režisuoji, gyveni režisūriniu laikotarpiu.

„Ilgainiui pajutau, kad gyvendamas aktoriniu laikotarpiu puikiai pailsi ir pasikrauni režisūriniam, o gyvendamas režisūriniu puikiai pasikrauni ir pailsi prieš aktorinį. Bet poilsis nėra nieko neveikimas, poilsis yra dėmesio taško arba fokuso pervedimas kitur, tam tikra įvairovė. Jaučiuosi puikiai derindamas tuos du dalykus, kaip kadaise Antonas Čechovas sakė, kad dramaturgija yra jo meilužė, o medicina – jo žmona. Tai čia irgi gali būti kažkokios tokios sąsajos: aktorystė – mama, režisūra – tėvas“, – aiškina K. Glušajevas.

Nuo teatro atkirstas Kirilas Glušajevas: bandysime šį laiką išnaudoti kaip likimo dovaną

Greta vaidmenų teatro scenoje ir lietuviškuose filmuose, jis skaito ir poeziją. Jo režisuotas spektaklis „Terapijos“ už dramaturgiją pelnė „Auksinį scenos kryžių“. Tačiau kurią scenos pusę labiau mėgsta, vyras atsakyti dvejoja.

„Kalbant apie aktorystę, didžioji dalis buvimo ant scenos arba buvimo veikiančiojo vaidmenyje susijusi su improvizacija. Improvizacija, iš vienos pusės, struktūrinis žanras, iš kitos pusės, labai spontaniškas. O režisūra savyje irgi turi ir spontaniškumo, ir racionalumo, bet visgi improvizacija yra tai, kas vyksta čia ir dabar. Tu negali to niekaip nuspėti, suplanuoti. Režisūra labiau susijusi su praeities analize ir ateities prognozėmis. Tai yra labai skirtinga“, – pasakoja pašnekovas.

Ieškodamas rakto į laimingųjų pasaulį atrado paprastas tiesas

Gyvenimas – tai gera improvizacija. Nori gyventi, turi suktis. K. Glušajevas pritaria minčiai, kad ilgainiui gyvenimas žmogų keičia. Nors vaidmenys ir kūryba skatina gyventi kitaip nei dauguma, sveikas protas ir nusiteikimai parodo kitus kelius. Ar taip nutiko ir žinomam vyrui, atvirai kalbančiam apie savo gyvenimo būdą, jo pokyčius ir racionalumus?

„Kaip sako viena išmintinga tauta, koks labas rytas, toks ir labas vakaras. Geriausia dieną pradėti nuo šalto vandens ir pagal P. Ivanovo grūdinimosi sistemą prieš apsipilant vandeniu palinkėti sveikatos sau, artimiesiems ir visiems žmonėms pasaulyje“, – sako jis.

Bet kuriuo metų laiku, bet kokiu oru, kiekvieną dieną – tokia procedūra režisierius iš senelių paveldėto sodo namelio kieme pradeda kasdienį kūno ir ištvermės grūdinimo ritualą. Po jo – intensyvios bėgimo arba vaikščiojimo su šiaurietiškomis lazdomis treniruotės netoliese esančiame miške.

Nuo vaikystės girdime apie žmonių skirstymą į laimingus ir nelaimingus. Ir tu tarsi turi daryti kažką, kad užsitarnautum galimybę būti įleistas į laimingųjų pasaulį. Raktų į laimingųjų pasaulį paieškos ir sąlygojo tą įvairovę, kol galų gale prieini prie to, kad jokio laimingųjų pasaulio nėra. Kaip tu šiandien jautiesi ir gyveni, taip ir yra.

„Mano gyvenimo būdas keitėsi kardinaliai kelis kartus, pradedant nuo vaikystės. Pirmas mano gyvenimo būdą sąlygojęs dalykas buvo vaikystėje lankoma muzikos mokykla, visas laisvalaikis sukosi aplink mokymąsi groti akordeonu. Vėliau buvo dailės mokykla, breiko šokiai, grafičių paišymas, apskritai aktyvus įsitraukimas į hiphopo kultūrą.

Dar vėliau – studijos Dailės akademijoje, tada režisūros, tada improvizacijos teatro „Kitas kampas“ atsiradimas, režisūriniai darbai. Mano gyvenimo būdas ir veiklos visą laiką buvo viena kitai priešingos, tad ir gyvenimo audinį suformavo labai įvairų ir spalvotą“, – teigia K. Glušajevas.

Jau penkerius metus sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama režisieriaus ir jo žmonos, aktorės Gintarės Latvėnaitės gyvenimo dalis, tačiau ir anksčiau, pasak vyro, kardinalių gyvenimo pokyčių būta ne kartą.

„Tai buvo kažkokios gyvenimo formos arba kažkokios gyvenimo procesų sumos, kuri leistų būti įleistam į tą laimingųjų terpę, paieška. Labai dažnai nuo vaikystės mes vienaip ar kitaip girdime apie žmonių skirstymą į laimingus ir nelaimingus. Kažkas save įvardija kaip nelaimingą, kitas sako: aš labai laimingas. Ir tu tarsi turi daryti kažką, kad užsitarnautum tą galimybę būti pakviestas arba įleistas į laimingųjų pasaulį. Turbūt raktų į laimingųjų pasaulį paieškos ir sąlygojo tą įvairovę, kol galų gale prieini prie to, kad jokio laimingųjų pasaulio nėra. Kaip tu šiandien jautiesi ir gyveni, taip ir yra. Ir tiek“, – atradimais dalijasi K. Glušajevas.

Neegzistuojančio laimingųjų klubo paieškos aktorių ir režisierių ilgainiui atvedė prie supratimo, kad tik bandymai neduoda vaisių – reikia kažką keisti iš esmės. Tačiau iki atradimo dar laukė ilgokas ir sudėtingas kelias. Ir gana bohemiškas.

„Daug kas susiję su šita vieta [sodo nameliu – red. past.]. Čia aš leisdavau vaikystę, turėjau labai gražų ryšį su seneliu, su tėvais. Tame vaikystės laikotarpyje buvo daug svajonių, pomėgių, daug įvairiausių norų. Ilgainiui nuo tų norų, svajonių pradėjau kažkaip tolti, nuo to savo vidinio vaiko, vaikiškos kūrybinės sielos pradėjau kažkur bėgti. Bet vienu metu supratau, kad nedarau to, ką svajojau daryti, nesielgiu taip, kaip svajojau, kad elgsiuosi – negyvenu taip, kaip vaikystėje įsivaizdavau, kad gyvensiu“, – kalba jis.

Perkopęs trisdešimtmetį K. Glušajevas ryžosi pokyčiams. Jei susitvarkai mąstymą, visa kita aplink ima keisis tarsi savaime, tikina aktorius. Mintys ir disciplina pakeitė ne tik jo veiksmus ir jų sekas, bet ir patobulino išvaizdą: K. Glušajevas per kelerius metus atsikratė nemažai kilogramų, nors tokio tikslo niekada neturėjo.

„Mes nuo savęs bėgame, išorėje ieškome pasaulėžiūrų, receptų, įvairiausių mus tarsi gelbėjančių dalykų, o iš tikrųjų to reikia ieškoti viduje. Aišku, ne kapstytis, knistis po vidų – nieko ten nerasi, bet ugdytis. Dėl to stulbinančiai teisūs yra senoliai, senos knygos, kalbančios apie labai paprastus dalykus, apie tai, kad gyveni tik vieną kartą, kad reikia skirti laiko dvasiai, sielai, saugoti sveikatą ir t. t.“, – pažymi pašnekovas.

Paprastos tiesos, tačiau tai – dėsniai, sako jis. Vis tik K. Glušajevas tvirtina, kad keisti gyvenimą jis nutarė visai ne dėl problemų su alkoholiu, santykiais su žmonėmis ar dar kuo nors. „Vienintelė problema, kurią aš turėjau, tai problema su savo vertybėmis“, – teigia jis.

Plačiau – kovo 28 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Nuo teatro atkirstas Kirilas Glušajevas: bandysime šį laiką išnaudoti kaip likimo dovaną
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt