„Esu laimingas ne dėl to, kiek darbų turiu, o kokius darbus turiu“, – LRT RADIJO laidoje „Penktadienio pokalbiai“ sako laidų vedėjas Rolandas Mackevičius. Jis džiaugiasi, kad pagaliau nebeturi nieko smarkiai įrodinėti, džiugina ir tai, kad jo ir Jono Nainio tandemas sėkmingai veikia daugybę metų. Laidų vedėjas įsitikinęs – kaip ir poroje, taip ir kuriant darbinius santykius svarbiausia – atvirumas.
R. Mackevičių kalbina LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ vedėjas Martynas Starkus.
– Tu gyveni savo karjeros aukso amžiuje. Pradėjai kaip radijo laidų vedėjas, dabar tavęs yra labai daug – jeigu tavęs daug, vadinasi, tu įdomus. Jeigu yra paklausia, yra ir pasiūla – greičiausiai yra taip.
– Sunku pasakyti. Jeigu atvirai, nuo 2007 metų bent kartą per metus girdžiu ką nors sakant: va, dabar tai jau jūsų metai – skinkit. Aš kiekvienais metais jaučiuosi labai laimingas – ne dėl to, kiek darbų turiu, o kokius darbus turiu. Kažko skinti niekada nesiveržiau.
– Į tave žiūrėdamas matau entertainer`į, žmogų, kuris neša pramogas, juoką. Bet tu turi įtikti: jei tai odontologų vakarėlis, turi įtikti jiems. Beje, viename iš savo podcast`ų pasakojai, kad buvai viename geriausių renginių.
– Tai įvyko prieš porą savaičių Panevėžyje. Pagaliau suprantu, kad ateidamas į kokį nors renginį turiu šiokį tokį avansą iš žmonių. Man jau nebereikia įrodinėti, pasakoti, stengtis parodyti, kaip bus. Žmonės daugiau mažiau kažko tikisi ir kai jie tai gauna, būna labai geros nuotaikos. Būtent tai ir įvyko – abipusė meilė tarp tų, kas buvo susirinkę pašvęsti, ir to, kas linksmino.
Mus žiūri 10 proc. Lietuvos. Kažkam tai gali skambėti labai mažai, bet žiūrint televiziniu masteliu tai didžiojo sekmadienio šou ar vakaro žinių reitingas.
– Esi žmogus, kuris turi nemažai eterio, bet kuris neieško, kad kažkas jo duotų – eterį sukuri pats sau. Paskutinis atradimas – podcast`as, kurį darai kartu su Mantu Katleriu ir Mantu Stonkumi. Tai tas pats, kas radijo laida, tik tai gali pamatyti vaizdu. Bet aš pagalvojau, su Stonkumi ir Katleriu bet kas galėtų kalbėti?.. Visgi jūsų chemija labai veikia – jus žmonės labai žiūri.
– Su Katleriu ypač. Stonkus galėtų visą podcast`ą „išvaidinti“. Mus žiūri 10 proc. Lietuvos. Kažkam tai gali skambėti labai mažai, bet žiūrint televiziniu masteliu tai didžiojo sekmadienio šou ar vakaro žinių reitingas.
Aš nesu stand-up komedijos žmogus ar aktorius – realiai esu niekas. Būnant tarp jų labiau sužaidžia draugiškumas – nesame pasiskirstę vaidmenimis, bet visąlaik turime planą. Antra dalis būna skirta klausytojų klausimams ir laiškams. Reikia pasidžiaugti, kad mes gauname beprotiškai atvirus laiškus. Jie suskirstomi kategorijomis nuo fetišų iki paprastų klausimų apie santykius.
– Kaip manai, kodėl žmonės rašo? Ne dėl to, kad jiems iš tikrųjų rūpi teisingas atsakymas? Jie provokuoja? Smagu eteryje išgirsti savo vardą?
– Kai kuriems svarbu gauti dėmesio, bet jiems labai svarbu ir sužinoti atsakymą, patarimą – gal kažkuris iš mūsų jiems yra autoritetas.
Kaip ir poroje, labai svarbu atvirumas. Mes niekada gyvenime nesame vienas kitam melavę pradedant darbais, norais, baigiant finansiniais dalykais. Jeigu gauname kokią nors pinigų sumą, visą laiką dalijamės po lygiai.
– Jonas Nainys tavo bendražygis daugybę metų. Gyvenimas turi savo sumanymų ir ne visuomet jūs būnate kartu. Liko vos keli jūsų projektai: diskotekos ir „Nepatogūs klausimai“. Tandemas – labai subtilus dalykas, sunku išlikti daug metų. Kaip veikia jūsų su Jonu tandemas?
– Kaip ir poroje, labai svarbu atvirumas. Mes niekada gyvenime nesame vienas kitam melavę pradedant darbais, norais, baigiant finansiniais dalykais. Jeigu gauname kokią nors pinigų sumą, visą laiką dalijamės po lygiai. Tai – mūsų ilgaamžiškumo paslaptis. Mes netgi turime bendrą sąskaitą ir matome visas įplaukas ir išplaukas, planuojame biudžetą kaip šeima.
– O Jonas nekelia pavydo scenų, kad būni su Katleriu, Stonkumi – kur nors kitur, su kitais?
– Aš nekeliu pavydo scenų, kai jis vysto Jovanio projektą. Jis turi atskirą radijo laidą, atskirą feisbuko paskyrą, kuria vaizdo klipus, dainas – aš į tai nesikišu. Manau, dėl to mūsų duetas ir veikia taip puikiai – jis buvo labiau muzikos pusėje, aš – šou pusėje. Kitaip žmonės pradeda pyktis, grupės yra.
– Tu mėgsti kompiuterinius žaidimus.
– Dievinu. Aš manau, kad tai labai geras dalykas – savęs lavinimas ir nuostabus poilsis. Tai vienas iš būdų [nukreipti mintis] – kaip kinas, knyga, taip ir kompiuterinis žaidimas.
– Kodėl kai kurie žmonės sako, kad tai tuščias laiko švaistymas? Jeigu skaitai knygą, niekas nesako, kad tuščiai švaistai laiką.
– Sunku pasakyti. Jeigu kažkas kurtų žaidimus, būtų Žaidimų kūrėjų sąjunga, kaip ir Rašytojų sąjunga, gal būtų kitoks požiūris. Manau, dėl to, kad tai gana naujas dalykas.
Visas pokalbis – kovo 27 d. laidos „Penktadienio pokalbiai“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
