Koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusi aktorė Ieva Labanauskaitė portalui LRT.lt sako nenorinti kelti baimės ir stengiasi išlikti pozityvi net pandemijos akivaizdoje. Vis dėlto, iš Santaros Klinikų gydytis toliau išleista į izoliacijos patalpas Vilniaus Psichikos sveikatos centre, ji prisipažįsta, kad tikėjosi kitokių sąlygų: patalpos čia netvarkytos jau kelias dienas, o šiukšles išneša patys izoliuotieji.
Kovo 27-ąją, kolegas sveikindama su Teatro diena, aktorė I. Labanauskaitė savo feisbuke pasidalijo ir kita žinia: „Turiu virusiuką.“ Merginai buvo nustatytas koronavirusas (COVID-19).
Ieva prieš porą savaičių sugrįžo iš Jungtinės Karalystės, kur studijuoja aktorinio meistriškumo magistrantūroje. Saugant vyresnio amžiaus bendruomenės narius mokslai jos universitete baigėsi savaite anksčiau.
„Tuo metu Jungtinėje Karalystėje atviros panikos dar nebuvo, nors apie virusą jau buvo patyliukais kalbamasi namuose ar su draugais. Sakyčiau, kad dalis visuomenės į besiklostančią situaciją dar nekreipė dėmesio, o dalis kažkiek jau nerimavo.
Tai, kad uždarė universitetą, buvo tuo metu labai nepopuliarus sprendimas, valdžia laukė ir nesiėmė drastiškų priemonių. Žiniasklaidoje netgi buvo pasirodžiusi publikacija su žinomų žmonių pasisakymais, skatinusiais toliau gyventi ir dirbti. Savaitę prieš mano išvykimą parduotuvėse jau buvo išpirkti makaronai, tualetinio popieriaus lentynos buvo gerokai ištuštintos. Tačiau kai Lietuvoje, jau buvo nuspręsta uždrausti didesnius susibūrimus, Jungtinėje Karalystėje to nebuvo – dirbu restoranų srityje, ir savaitgalį, kai išvykau namo, aš dar turėjau dirbti renginyje, kuriame turėjo dalyvauti apie 500 žmonių“, – portalui LRT.lt pasakojo Ieva.
Suprasdama, kad Lietuvos sienos netrukus gali būti uždarytos, Ieva iškart nusipirko bilietą į gimtinę. Ji sako nenorėjusi laukti iki paskutinės minutės ir vėliau tapti valstybei našta, kurią reikėtų specialiais reisais parskraidinti namo. Kovo 14-ąją sugrįžusi į Lietuvą mergina iškart izoliavosi ir laikėsi visų rekomendacijų.
„Būnant izoliacijoje man prasidėjo sloga, vėliau atsirado didžiulis galvos skausmas, o slogai praėjus, pastebėjau, kad nejaučiu skonio ir kvapo. Temperatūra tik kartą buvo pakilusi iki 37,2 laipsnių, nors ją nuolat sąžiningai matavausi“, – savo patirtus simptomus vardija I. Labanauskaitė.
Pajutusi simptomus pašnekovė paskambino į Koronos karštąją liniją 1808, tačiau čia sakėsi pagalbos nesulaukusi, tad kreipėsi į greitąją pagalbą. „Teko kone išnervinti dispečerę, kad už poros valandų sulaukčiau greitosios. Patikrinta buvau tą pačią dieną.
Pralaukus 3 val. su dūstančiais ir gerokai sunkesnės būklės žmonėmis priimamajame, man buvo atliktas tyrimas, kuris, beje, labai nemalonus – kiša ilgus ausų krapštukus giliai į nosies ertmę. Naktį praleidau izoliuota individualioje palatoje ir kitą dieną sužinojau, kad tyrimas – teigiamas, man nustatytas koronavirusas“, – prisiminė mergina.
Kitas kelias dienas Ieva praleido Santaros klinikose. „Ten yra absoliuti izoliacija, išeiti iš skyriaus negalima, o duris atidaryti gali tik personalas, COVID-19 pacientams yra skirta atskiras vonios ir tualeto kambarys.
Palatose gyvenome po du. Su manimi gyvenusio žmogaus simptomai buvo kiek sunkesni – beveik visą savaitę laikėsi aukšta temperatūra (38-39 laipsniai), kankino sausas kosulys“, – pasakoja Ieva.
Ji sakėsi nenorinti skleisti baimės ar nerimo – galbūt ne viskas taip blogai, pastebi pašnekovė: „Žinoma, situacija įtempta, žmonės pavargę, medikai dirba per naktis, o kai kurių apsaugos priemonių jiems dar trūksta. Tačiau jie stengiasi išlikti kiek įmanoma pozityvesni, tad ir aš noriu koronaviruso akivaizdoje išlikti pozityvi.“
Ir nors, pasak jos, ne visi kosti, dūsta ar turi temperatūros, labai svarbu saugotis. „Mes su šeima taip pat naiviai tikėjomės, kad niekas iš mūsų viruso nepasigaus. Tačiau situacija yra tokia, kokia yra. Manau, kad daugelis jaunų žmonių gali sirgti lengvesne viruso forma, tačiau jie gali būti nešiotojais ir kirviu po kaklu senoliams ar žmonėms, turintiems lėtines ligas“, – pastebi Ieva.
Kadangi jos sveikata nepablogėjo ir sako, kad šiuo metu jaučiasi gerai, gydytis toliau pirmadienį ji buvo išleista į kitas, izoliacijai skirtas patalpas Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vasaros g. 5.
„Toliau gydytis į namus gali važiuoti tie, kurie turi izoliacijai tinkamas patalpas, su atskiru vonios ir tualeto kambariu bei virtuve. Minėtose erdvėse yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Kadangi aš tokių sąlygų neturiu, saugodama savo tėvus, nusprendžiau vykti į Vasaros gatvėje esantį centrą“, – patikslina pašnekovė.
Pasak jos, skųstis nesinori, tačiau ji tikėjosi, kad Vilniaus savivaldybės suteiktos sąlygos bus padoresnės: „Šiuo metu esame šešiese. Dauguma gyventojų atkeliavo praeitą savaitę ir sakė jau susitaikę su esama situacija. Man pasakojo, kad iš pradžių taip pat buvo pakraupę, bandė ieškoti išeičių, norėjo keisti vietą. Taip pat manė, kad sąlygos antisanitarinės. Vienas iš ten esančių pasakojo, kad nuo praėjusio ketvirtadienio niekas nebuvo atėjęs išvalyti patalpų, o šiukšles kartais išneša pats.
Nėra jokio už sveikatą atsakingo žmogaus, niekas nesidomi, niekas nebuvo paskambinęs pasiteirauti apie sveikatą nuo praeito ketvirtadienio, kai čia atsikraustė pirmieji gyventojai. Sužinojau, kad vakar naktį vieną jauną merginą su greitąją išvežė. Kas čia žino, gal ir nebeatlaikė šitų sienų atmosferos ir vėl susirgo, kad tik greičiau ištrūktų kažkur kitur“, – pirmaisiais įspūdžiais iš izoliacijos Vasaros g. 5 numeriu pažymėto pastato dalijasi I. Labanauskaitė.
Vis dėlto, ji mato ir tam tikrų privalumų – galima išeiti į lauką ir pasivaikščioti po aptvertą zoną, tris kartus per dieną tiekiamas maistas, yra bevielis internetas ir skalbimo mašina, padori virtuvė. „Gal ir užtenka patogumų“, – svarsto Ieva, šiuo metu laukianti, kad vėl bus pakartotas koronaviruso testas ir besitikinti, kad jis pagaliau bus neigiamas.
„Bandysiu neprarasti vilties ir pozityvo, žinau, kad ne man vienai dabar nelengva. Tikiuosi visiems pakilo motyvacija likti savo namuose ir izoliuotis kiek jaukiau negu mums“, – rašė ji savo feisbuke ir pasidalijo keliomis nuotraukomis.
Portalas LRT.lt susisiekė ir su Vilniaus savivaldybės atstovais. „Šiuo metu gyvename ne įprastomis sąlygomis, o ekstremalios situacijos metu. Tai reiškia, kad vis tik galimybės šiuo metu tampa svarbiau už lūkesčius.
Savivaldybė suteikia patalpas izoliacijai tiems asmenims, kurie neturi galimybės izoliuotis namuose, tuo tikslu yra įvertinusi ir numačiusi visas savo galimas patalpas, kurios gali būti panaudotos asmenų izoliacijai. Vienos jų – Vasaros g. patalpos, kurios skiriamos būtinajai saviizoliacijai. Tačiau tai nėra prievolė – jei asmuo turi saugią vietą, kuri atitinka karantinui taikomas taisykles, savivaldybės patalpose saviizoliuotis nėra privaloma“, – sako Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėja Ieva Dirmaitė.
Pasiteiravus dėl sąlygų izoliuotiesiems Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, ji pažymi, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu patalpų paskirtis pasikeitusi, ligoninės funkcijos ji neatlieka, tad ir lūkesčių tokių patalpoms neturėtų būti.
„Vis tik, įsiklausydami į ten esančių grįžusiųjų prašymus, reaguojame ir ieškome sprendimo, kad galėtume pagerinti sąlygas. Viešai savivaldybės socialiniame tinkle paskelbėme ir atskiro viešbučio paiešką, kadangi vienas, sužinojęs, kad numatoma perkelti asmenis, sergančius koronaviruso lengva forma, priimti žmones atsisakė.
Rankų nenuleidžiame, neabejojame, kad atsiras ir socialiai atsakingo verslo atstovų, kurie ir čia vieningai pagelbės – tada artimiausiu metu galėsime asmenis iš Vasaros g. patalpų perkelti į naujas. Verta pažymėti, kad keli asmenys šiandien iš Vasaros g. patalpų patys pasiprašė būti išleidžiami į savo saviizoliacijos vietas – namus, kadangi buvo klaidingai supratę tvarką, t. y. buvo nesupratę, kad jei gyvena po vieną bute, gali ten ir izoliuotis“, – portalui LRt.lt sakė I. Dirmaitė.
