Veidai

2020.04.02 08:21

Ekonomiką dėl aktorystės palikusi Asta Stankūnaitė nepasigailėjo net tada, kai buvo priversta maitintis vien grikiais

Supratus, kad atsipalaiduoja tik užvėrusi biuro duris ir pasiekusi teatro repeticijų salę, ekonomistei Astai Stankūnaitei neliko nieko kito, kaip tik žengti pirmąjį žingsnį naujo gyvenimo link. Dabar ji – ne tik vaidybos mokslus baigusi žinoma aktorė – moteris domisi ir aromaterapija. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ ji papasakojo, ne tik kurie kvapai kuo puikiausiai išbudina, bet ir kurie išvaiko virusus.

Nors nuo mažens A. Stankūnaitė svajodavo apie šokius ir kitus menus, atėjus laikui rinktis ji iš tėvų išgirdo raginimą pirmiausia įgyti rimtą specialybę, o jau po to galvoti, ką nori veikti gyvenime. Tad tėvams pasiūlius studijuoti ekonomiką mergina pernelyg nesispyriojo – nutarė panaudoti savo matematinį ir analitinį mąstymą.

Kaip ir reikėjo tikėtis, baigusiai prestižinę Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje A. Stankūnaitei darbo pasiūlymų nestigo. Darbas didelėse korporacijose, patarimai finansų klausimais, o vakarai – „Palėpės“ teatro repeticijose. Supratusi, kad didesnį džiaugsmą ji junta pasinėrusi į kūrybą, moteris nusprendė – laikas kažką keisti.

„Suvokiau, kad visą dieną praleidžiu analizuodama milijoninius skaičius, darau įvairias prezentacijas, aukščiausio lygio analizes vadovams, o atsigaunu tada, kai išeinu iš darbo, einu į teatrą ir ten repetuoju. Ten laiko neskaičiuodavau. Supratau, kad dabar man yra dvidešimt keleri metai, bet po dar kelerių metų norėsis šeimos, vaikų – suvokiau, kad turbūt liks darbas ir vaikai. Ir kas tada mano darbas? Tai ir buvo tas žingsnis, kuris mane pastūmėjo tiesiog imti ir keisti“, – pasakoja pašnekovė.

Noras kažką keisti buvo stipresnis už bet kokią ekonomistės karjerą, todėl netrukus A. Stankūnaitės gyvenime liko tik teatras. Sulaukusi 26-erių moteris nusprendė stoti į Muzikos ir teatro akademiją mokytis vaidybos. Tiesa, aplinkybės tam nebuvo tinkamos, stigo finansinio stabilumo, teko rūpintis vos penkių mėnesių dukra. Tačiau sutuoktinio palaikymas ir noras tapti profesionalia aktore buvo didesni už bet kokius patiriamus sunkumus bei tėvų reakciją sužinojus, kur link pasuko jų dukra.

Virdavau grikius ir nešdavausi į akademiją, nes valgykloje nieko negalėdavau nusipirkti. Galvojau: na, gerai, dabar yra blogai, bet ar noriu grįžti atgal? Ne – nė už ką nenoriu grįžti atgal. Apie darbą versle sapnuodavau košmarus.

„Mano vyras pasiėmė tris dienas atostogų – Muzikos ir teatro akademijoje stojamieji vyksta beveik paromis: ateini anksti ryte ir lauki, kada ateis tavo eilė. Nėra nieko apibrėžto ir taip yra tris keturias dienas. Sėdžiu koridoriuje, o vyras aplinkui ratu vežimėlį važinėja. Kai reikia mamos, mama išeina penkioms minutėms ir vėl sugrįžta tenai.

Mano tėvai sužinojo, kai aš įstojau į aktorinį. Tai buvo po trijų parų. Paskambinau, o mama padėjo ragelį. Paskui perskambino ir sako: žinai, Asta, jeigu reikės duonos, duosime, bet daugiau nieko neduosime. Mano tėvai yra mokslininkai, habilituoti mokslų daktarai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai – jiems toks žingsnis buvo šokas, netikėtumas“, – prisimena A. Stankūnaitė.

Tačiau pasukus aktorystės link radosi ir kitų nenumatytų emocijų. Moteris pripažįsta, studijuojant būdavo momentų, kai nusvirdavo rankos – tada ji manydavo esanti bloga mama, skirianti per mažai dėmesio savo šeimai. Tačiau ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis būsimos aktorės sutuoktinis neleisdavo jai palūžti. „Esi geriausia mama pasaulyje“, – sakydavo jis, ir pats nutaręs įgyvendinti savo seną svajonę – tapti vaizdo operatoriumi. Tokiu mylimojo sprendimu ir A. Stankūnaitė nesuabejojo nė akimirką.

„Jis sakė: aš eisiu tėvystės atostogų, kad tu galėtum ramiai toliau dirbti, nes aktorystėje tavo pati pradžia – keletą mėnesių tavęs nėra ir staiga tavęs nėra niekur. Tu turi visą laiką būti prieš akis režisieriams, tiesiog visą laiką matytis. Gali atsitraukti, bet tada labai ilgam.

Kai jis nusprendė išeiti tėvystės atostogų, banke buvo etatų mažinimas, kažkokia didžiulė įtampa... Jam vadovas mestelėjo, kad nelabai nori, jog jis grįžtų į tą skyrių. Ir jis išėjo su didele išeitine. Tada visiems buvo šokas, mums – ypač, nes buvo pirmos dienos po dukros gimimo. O aš sakau: žiūrėk, tu visą laiką norėjai būti vaizdo operatoriumi, svajojai. Dar kai aš stojau į aktorinį, jis sakė: būtų faina, norėčiau įstoti į vaizdo operatorius. Svarstė, žiūrėjo, bet sakė: du studentai ir vaikas, ir butas su paskola, kaip? Nesutilpo galvoje ir jis tiesiog tą idėją atmetė. Bet aš sakiau: norėjai studijuoti, pasižiūrėk – gausi didžiulę išeitinę, investuosi į studijas“, – pasakoja žinoma aktorė.

Virsmą iš ekonomistės į aktorę išgyvenusi Asta Stankūnaitė: nė už ką negrįžčiau į dideles korporacijas

Vaidmenų lietuviškuose serialuose atsisakydavo

A. Stankūnaitė iki šiol pamena akimirkas, kai tekdavo tenkintis vien grikiais – kitkam tiesiog neužtekdavo pinigų, nes pirmenybė būdavo būtiniausioms vaikų išlaidoms. Tačiau net ir tokiomis akimirkomis ji sau prisipažindavo: jokiu būdu nenorėtų grįžti į darbą versle, į laikus, kai dienas leisdavo didelių korporacijų biuruose.

„Kol studijavau, kol mes tik vieną dukrą auginome, buvo momentų – stoviu prie Sluškų rūmų ant upės kranto, upė teka ir galvoju: gerai, dabar yra sunku, sudėtinga... Mergaitei nupirkau ekologiškų daržovių, ekologiškos mėsos, kad būtų soti, o man – grikiai ir grikiai. Virdavau grikius ir nešdavausi į akademiją, nes valgykloje nieko negalėdavau nusipirkti – tiesiog nebūdavo pinigų. Galvojau: na, gerai, dabar yra blogai, bet ar noriu grįžti atgal? Ne – nė už ką nenoriu grįžti atgal. Apie darbą versle sapnuodavau košmarus. Turbūt buvo labai aiški vidinė motyvacija. Žinojau, kad čia mano vieta, kad man čia gera, kad noriu eiti šituo keliu“, – mintimis dalijasi laidos herojė.

Jums nemalonus kvapas greičiausiai klibina kokią nors traumą, patirtį arba klausimą. Jeigu gūžiuosi, traukiuosi į kampą, o jis duoda postūmį eiti ir veikti, greičiausiai atsitrauksiu nuo tokio kvapo, nes nesu jam nepasiruošusi. Bet kai sutiksiu žengti pirmąjį žingsnį, tas kvapas gali tapti geriausiu mano palydovu.

Nors baigusi studijas A. Stankūnaitė sulaukdavo ne vieno siūlymo vaidinti lietuviškuose serialuose, ji jų atsisakydavo. Žinoma aktorė teigia – juos filmuojant ne itin daug dėmesio skiriama pasiruošimui, o tai – lyg traškučių vartojimas. Tačiau net pernelyg nešmėžuodama televizijos ekranuose ji sulaukė režisieriaus Algimanto Puipos siūlymo suvaidinti filme „Kita tylos pusė“. A. Stankūnaitė prisipažįsta, kad kino vaidmuo – senos svajonės išsipildymas.

„Jis buvo mano dėstytojas. Kadangi paskui ir aš dėsčiau LMTA, mes susitikdavome koridoriuje. Sakydavau: režisieriau, kaip jūs? Jis klausdavo: kaip jūs, ar turite darbų? Sakydavau: kažkiek teatre, kažkiek čia, akademijoje, dėstau – ir laukiu jūsų pasiūlymo. „Aš galvoju, galvoju...“ O ką reiškia, kai režisierius sako, kad galvoja? Taigi tai nieko nesako.

Bet mes susitikome pokalbio ir kažkaip supratau, kad buvau viena toje atrankoje tam vaidmeniui. Paskui ir iš komandos gavau patvirtinimą, sakė, kad būtent apie mane galvojo. Pasirodo, prieš tai Puipa galvojo ir apie kitą projektą, ir jame mane matė – tiesiog tam projektui negavo finansavimo. Man buvo malonus netikėtumas, taip šilta, kad tada, kai sakė, kad galvoja, iš tikrųjų galvojo“, – prisimena aktorė.

Šiandien A. Stankūnaitė žinoma ne tik kaip aktorė. Dar ji moko viešo kalbėjimo, o prieš penkerius metus susidomėjo ir aromaterapija. Per ne vienus sveiko gyvenimo būdo metus savo šeimos imunitetą ji stiprina eteriniais aliejais, o dabar savo atradimais atvirai dalijasi su kitais. Ypač šioje virusinėje situacijoje jos žinios itin aktualios kiekvienam iš mūsų. Be to, tai gali padėti ir tiesiog norintiems atrasti vidinę ramybę – laidos herojė pataria įsigilinti, kokie kvapai jus traukia, o kokie – atstumia, nes tai – svarbūs ženklai.

„Populiariausia dažniausiai yra kažkas iš citrusų, pavyzdžiui, greipfrutas, citrina, laimas su pipirmėte, eukaliptais. Pastarasis mažina rytinį mieguistumą, suteikia budrumo ir, aišku, virusiniu metu kvėpavimo takams yra tiesiog nepamainomas. Citrusai žadina, budina, suteikia energijos, geros nuotaikos – tai kvapas, su kuriuo labai smagu pradėti dieną. Pipirmėtė skatina budrumą, dėmesingumą, atmintį, tai geras, smagus žadintuvas.

Jeigu iki mūsų namų jau atkeliavo virusai, tinka antivirusinės kompozicijos, kuriose yra: rozmarinų, eukaliptų, cinamono ir panašiai. Tai tie kvapai, kurie apsaugo namus nuo virusinių atakų arba padeda išvalyti kvėpavimą“, – pataria aromaterapija besidominti aktorė.

Įdomu tai, kad, jeigu koks nors kvapas jums atrodo nepriimtinas, greičiausiai šio kvapo jums labai reikia, tik šiuo metu negalite to pripažinti, pažymi A. Stankūnaitė.

„Jisai greičiausiai klibina kokią nors traumą, patirtį arba klausimą. Jeigu aš gūžiuosi, traukiuosi į kampą, o jis duoda man postūmį eiti ir veikti, greičiausiai atsitrauksiu nuo tokio kvapo, nes nesu jam nepasiruošusi. Bet kai sutiksiu žengti pirmąjį žingsnį, tas kvapas gali tapti geriausiu mano palydovu“, – tvirtina laidos herojė.

Plačiau – kovo 21 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Virsmą iš ekonomistės į aktorę išgyvenusi Asta Stankūnaitė: nė už ką negrįžčiau į dideles korporacijas