Veidai

2020.03.31 08:39

Liūdesys Vaidoto Valiukevičiaus neskandina: gyvenime esu buvęs prisirišęs prie neįgyvendinamų tikslų

LRT OPUS laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt2020.03.31 08:39

Liūdina ne nesėkmė, o prisirišimas prie neįgyvendinamų idėjų, LRT OPUS laidoje „Švelnūs tardymai“ kalbėdamas apie atšauktą „Euroviziją“ kalba dainininkas Vaidotas Valiukevičius. „The Roop“ lyderio muzikavimas prasidėjo nuo susižavėjimo Michaelu Jacksonu – V. Valiukevičius iki šiol šį atlikėją laiko šou verslo pavyzdžiu, o už neįrodytus nusikaltimus jo teisti nėra linkęs.

V. Valiukevičių kovo 23 dieną kalbino LRT OPUS laidos „Švelnūs tardymai“ vedėjas Richardas Jonaitis.

– Kaip išgyveni šį laikotarpį? Iš viešos informacijos matyti, kad tu esi žmogus, kuris buvimą namuose stipriai palaiko.

– Manau, kad visiems reikia kuo greičiau susivokti, kokia situacija. Sunku suprasti, kas vyksta – mūsų ir net mūsų tėvų karta tokios situacijos nėra patyrusi, atrodo, kad viskas netikra. Manau, kuo ilgiau būsime susivieniję, liksime namuose ar bent išlaikysime saugų atstumą eidami pasivaikščioti ar apsipirkti, tuo greičiau visi grįšime į įprastą gyvenimo ritmą.

– Kaip atrodo tavo dienos namuose? Turi rutiną ar leidi sau tinginiauti?

– Nesakyčiau, kad tai rutina, bet bandau keltis panašiu metu – apie 7 ryto, pasimankštinti, norėčiau ilgiau pasportuoti. Toliau – pusryčiai ir darbas, o darbas – ir kūryba, ir bendravimas su vadyba. Šiuo laikotarpiu, manau, svarbu nepamesti rutinos, nes „išsitaškymas“ niekam nieko neduos – jausimės dar blogiau, jei aptingsime, prarasime savo įpročius, nebeturėsime į ką atsiremti kasdienybėje. Tik taip jausimės pasitikintys savimi ir toliau gyvenantys.

Yra didelis apmaudas, bet gyvenime ne kartą buvo panašiai, kai prisirišdavau prie tikslų, kurie ne visą laiką būdavo įgyvendinami. Jaučiuosi liūdnai, bet liūdesys manęs neskandina.

– Turėjote atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“. Buvo geros ir prognozės, kai kas jau dėjo ir nugalėtojų karūną. Kovo 18 d. pasiekė informacija, kad „Eurovizija“ atšaukiama.

– Kai laimėjome, buvo labai didelis džiaugsmas. Po to prasidėjo kelias į didžiąją „Euroviziją“. Lietuva niekada nebuvo taip aukštai vertinama lažybų punktuose, mes ilgiausiai išbuvome trejetuke. Pagal oficialaus „Eurovizijos“ puslapio balsavimą, kuriame dalyvauja iki 100 tūkst. žmonių iš Europos, kaip atsistojome į pirmą vietą, taip joje ir likome iki pat galo. Iki dabar sulaukiame didelio palaikymo iš viso pasaulio gerbėjų.

Buvo padarytas labai didelis darbas... <...> Drąsiai skelbiame, kad jaučiamės morališkai turintys teisę ten dalyvauti kitais metais, nes neužlipome ant „Eurovizijos“ scenos. Mes sukursime tris dainas, iš kurių bus galima išsirinkti, kuri geriausiai atstovaus Lietuvai.

– Kokios šiuo metu tavo emocijos, kai tu visa tai vertini?

– Nenoriu slėpti – yra didelis apmaudas, bet gyvenime ne kartą buvo panašiai. Gal ne tokio dydžio dalykai, bet buvo, kai prisirišdavau prie tikslų, kurie ne visą laiką būdavo įgyvendinami. Tai gyvenimas. Jaučiuosi liūdnai, bet liūdesys manęs neskandina. Jis man kelia iššūkių, kad turiu judėti toliau.

– Ar per 38-erius gyvenimo metus jau esi išmokęs, kaip emociškai išlikti ties viduriu, išvengti pernelyg didelio optimizmo, kai būna pakilimas, ir pernelyg didelio pesimizmo, kai būna nuopuolis?

– Optimizmas nėra blogas dalykas – per didelio optimizmo nebūna. Būna prisirišimas, kad tu būtinai turi tai pasiekti – neduodi savo mintims laisvės ir galimybės, kad gali būti kitaip. Tad labai nuliūdinti gali prisirišimas prie savo idėjų. Vis dar mokausi ramybės. Gal esu to kiek išmokęs, panikos priepuolių nebūna, bet kur tobulėti tikrai yra.

Jeigu apie žmones spręsime tik pagal nuomonę, toli nenueisime, o tai grynai nuomonės formavimas be įkalčių. Žiūrėkite, ką daro socialiniai tinklai – pateikia nepatikrintą informaciją ir žmogus net nebeturi kaip pasakyti, kad taip nėra.

– Vienas iš tavo pasiūlytų kūrinių – Michaelo Jacksono „Black or White“.

– Šiuo atlikėju susidomėjau paauglystėje. Man jis simbolizuoja didelę kūrybą, net pasakyčiau, kad jis šou verslo pavyzdys. Užaugau su jo muzika – jis man davė naują žvilgsnį, kaip galima kurti, save pateikti, gyventi, kad gali būti įvairus, nenuspėjamas – gali būti toks, koks nori būti. Tuo pačiu mokė tolerancijos. Apie jį buvo galima sakyti: nei vyras, nei moteris, nei baltas, nei juodas... Man jis – mano muzikos pradžia.

– O kaip tu galvoji, ar žmogaus poelgius reikėtų atskirti nuo jo meninės veiklos? Žinai, apie M. Jacksoną nuomonė nevienareikšmiška.

– Gal kai kada ne iki galo reikia atskirti. Šis klausimas sunkus, bet vadovaujuosi nekaltumo prezumpcija, kuri mūsų pasaulyje ne šiaip sau išrastas dalykas. Kol neįrodyta, žmogus laikomas nekaltas, nes grįšime į laikus, kai patys užmėtysime akmenimis be jokio teismo. Jeigu apie žmones spręsime tik pagal nuomonę, toli nenueisime, o tai grynai nuomonės formavimas be įkalčių. Žiūrėkite, ką daro socialiniai tinklai – pateikia nepatikrintą informaciją ir žmogus net nebeturi kaip pasakyti, kad taip nėra.

– Ką reiškia prierašas prie tavo vardo „Smookis“?

– Tai mano pravardė. Mano Deimantė mane tiesiog taip vadina ir kurdamasis instagramo paskyrą pirmiausia pagalvojau pasivadinti Shmookiu. Vėliau tai „prilipo“. <...> Kai kada užsieniečiams sunku pasakyti „Vaidotas Valiukevičius“, tad kai kurie dabar mane vadina Shmookiu.

Visas pokalbis – kovo 23 d. laidos „Švelnūs tardymai“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite


Vaidotas Valiukevičius atviras: kelias iki sėkmės nebuvo lengvas – ilgi metai lyg ne savo vietoje ir išgyventa depresija