Veidai

2020.03.24 06:50

„Duokim garo!“ vedėja Loreta Sungailienė papasakojo, kokie jos namai ir kokia ji savo namuose

LRT RADIJO laida „Geriausi dalykai namie“, LRT.lt2020.03.24 06:50

Nuo vaikystės liaudies muziką girdėjusi laidos „Duokim garo!“ vedėja Loreta Sungailienė įsitikinusi, kad etnokultūrą reikia mokėti perduoti su meile, kitaip ją supras ne visi. LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“ etnomuzikologė papasakojo, kokie jos namai ir kokia ji savo namuose – moteris sau negaili ir komplimentų, tačiau neslepia turinti ir priekaištų.

L. Sungailienę kalbina LRT RADIJO laidos „Geriausi dalykai namie“ vedėja Beata Nicholson.

– Kokie yra tavo namai?

– Mano gyvenime taip nutikę, kad savo gimtinėje teko pragyventi 12 metų, net ne vienoje vietoje – vis persikraustydavome siekdami geresnių sąlygų. Kalbu apie vaikystę. Tai buvo Skuodo miestas. Vėliau – Palanga, nuostabus miestas ir nuostabi 5 metų patirtis, kur baigta vidurinė mokykla. Namai labai smagūs buvo ir ten. Dabar namai Vilniuje, Žvėryne. Tai yra butas, bet mediniame, Žvėryno stiliaus name – jame stengiamės išlaikyti ir stilistiką, ir medžiagas, ir visa kita. Rekonstrukcija mums atsiėjo brangiai, bet ten gyventi malonu ir smagu.

Kai tik atvažiavau į Vilnių, labai mėgdavau laisvu nuo paskaitų, mokymosi metu eiti vaikščioti po Užupio mikrorajoną. Ten pajausdavau melancholišką nuotaiką – kartais tai taip atliepdavo mano nusiteikimą.

Tai nestandartinis butas ir išplanavimu, ir viskuo kitkuo. Ten nutinka visko – kartais tenka ir laiptais nubildėti, bet visi sveiki. Mūsų namuose daug medžio – tai buvo vyro užsispyrimas ir aš tuo džiaugiuosi, nes vaikštai basomis ir labai gerai jautiesi. Pagrindas, matyt, labai svarbus. Jokios didelės prabangos, trūksta šviesos, nes langai – ne į tas puses, kur būna daug saulės...

– Esi etnomuzikologė. Tautinė, etnografinė muzika yra tavo gyvenimas. Ir gyveni tradicinės architektūros name – viskas taip gražiai susiję.

– Namas nėra vienalytis. Kelios šeimos turi savo požiūrius ir skirtingas galimybes. Bet mūsų šeima siekė, kad būtų išlaikytas stilius.

– Gyveni Žvėryne, bet gal yra kita Vilniaus vieta, kurioje norėtum gyventi?

– Kai tik atvažiavau į Vilnių, labai mėgdavau laisvu nuo paskaitų, mokymosi metu eiti vaikščioti po Užupio mikrorajoną. Man jis buvo toks simpatiškas, mielas, ten pajausdavau melancholišką nuotaiką – kartais tai taip atliepdavo mano nusiteikimą.

Užsiimdamas tokia gyva, intensyvia, dinamiška veikla toks žmogus kaip aš turi rasti kažkokį aidą melancholiškame, nostalgiškame pabuvime su savimi. Tą atmosferą padėdavo sukurti Užupis, bet senas, neatrestauruotas Užupis, ypač lietingą dieną.

Turiu sau ir komplimentų, ir priekaištų. Stengiuosi viską daryti taip, kad vaikai būtų ir sotūs, ir tvarkingai atrodytų, bet nesu labai tvarkinga.

– Jūsų šeimoje – 3 vaikai. Reikia jais rūpintis, pagaminti valgyti, skalbti... Kokia tu savo namuose? Ar buitis tau – malonumas ar darbas?

– Turiu sau ir komplimentų, ir priekaištų. Stengiuosi viską daryti taip, kad vaikai būtų ir sotūs, ir tvarkingai atrodytų. Bet nesu labai tvarkinga – mėgstu, kad kiekvienas daiktas rastų savo vietą, bet man labai sunku tai sukontroliuoti ir palaikyti. Nežinau, apie kiek aš tų robotų svajoju, bet geriausias robotas yra mama. Kol kas ir svetimų žmonių nėra, kurie ateitų ir padėtų tvarkytis.

– Tu užaugai su muzika, liaudies dainomis.

– Užaugau su visokia muzika. Mama man dainavo liaudies dainas, lopšines nuo pat vaikystės. Ji girdėjo, kaip dainavo jos mama – galima sakyti, tai perimta. Nors nė viena iš jų nebuvo kažkokia ypatinga liaudies dainininkė, dainų karalienė. Bet ir mamos seserys, ir broliai – visi gana muzikalūs ar aktorinių gebėjimų turintys žmonės. O tėtis – choristas, kiek žinau, mokėjo ir gitara groti. Muzikos mokykla buvo tikslas nuo pat vaikystės.

– O papročiai, liaudies dainos, žaidimai – galbūt ne visus juos žmonės žino, moka? Ar verta juos saugoti, puoselėti, perduoti? Yra daugybė žmonių, kurie mažai su tuo susidūrę – paprašyti nesudainuotų jokios liaudies dainos.

– Mokykloje vaikus šiek tiek moko, tik gal ne visiems patinka, ne visi supranta. Aišku, tai ir perduoti, pateikti reikia su meile. Man tai yra gyvenimo būdas arba būdas būti, filosofiškai sakant.

Visas pokalbis – kovo 20 d. laidos „Geriausi dalykai namie“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.