„LAIŠKAS iš Santaros klinikų COVID-19 poskyrio, 282 PALATOS“, – taip savo laišką feisbuke antradienio vakarą pradėjo kino prodiuserė Justina Ragauskaitė. Jai nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19. Laišku J. Ragauskaitė sutiko pasidalinti ir su žiniasklaida.
J. Ragauskaitė prastai pasijuto po komandiruočių Barselonoje ir Paryžiuje, kur išvyko dar kovo 3 d., kai Ispanija ir Prancūzija dar nebuvo paskelbtos rizikos regionais.
„Ispanijoje yra 46 mln. gyventojų, tądien skelbtas užsikrėtusiųjų skaičius tebuvo 151; Prancūzijos populiacija – 67 mln., o užsikrėtusiųjų tuo metu – 613. Tiesą sakant, ten užsiėmę žmonės dar itin net neeskalavo koronaviruso temos, ne taip užsiėmę eskalavo nebent anekdotuose ar karikatūrose. Kaip ir Lietuva.
Tad kovo 14 d. tapusi oficialiai vos dešimtąja lietuve, užsikrėtusia koronavirusu, mąsčiau – ar man taip klaikiai atsitiktinai nesiseka (teoriškai labiau nei trenktam žaibo), ar sergančiųjų statistika vis dėlto neturi nieko bendro su realia situacija...“ – feisbuke rašo J. Ragauskaitė ir priduria, kad COVID-19 jai kol kas skausmingesnis psichologiškai nei fiziškai.
Taip pat skaitykite
Iš ligoninės siunčiamoje žinutė J. Ragauskaitė rašo suvokianti keistą paradoksą: „Mes šiame amžiuje dar niekada nebuvome taip vieni nuo kitų atskirti, tiek tarpasmeniškai, tiek tarpvalstybiniu mastu, tačiau štai šitokioj saviizoliacijoj, ko gero, dar niekada nebuvome ir tokie vieningi. Vieningi bendroje akistatoje su mūsų nediferencijuojančiu vienu priešu.

Ir ginklas čia tik vienas – atsakomybė. Socialinė. Prevencinė. Jei nusispjaut ant prevencinės individualiai sau, tai prevencinė aplinkinių atžvilgiu yra tiesiog privaloma. Man šios užteko, kad grįžusi iš jau rizikos zonomis paskelbtų šalių, Lietuvoje nenueičiau net į parduotuvę.
Apie kvietimo dalyvauti gimtadienyje priėmimą apskritai nekalbu. Kad ir kaip menkai (klaidinančiai remiantis skaičiais) būčiau vertinusi savo užsikrėtimo tikimybes... Vienintelis kontaktas tebuvo taksi vairuotojas, vežęs iš oro uosto. Jo vardu su NVSC pasidalinau, surado, viliuosi, jog viskas gerai.
Todėl sunku pateisinti elgesį, kai parvykusieji iš kone kapinynais virstančių regionų sugeba „atsižymėti“ visose įmanomose viešose vietose ir draugų susibūrimuose. Nesmerkiu, tiesiog konstatuoju, jog vis dar neįvertinama, kiek arti, koks lakus ir kaip bet kuriam vienodais šansais sutiktinas koronavirusas yra. Žmogau, na pabūk namuose!“
Visas J. Ragauskaitės laiškas čia: