Veidai

2020.03.22 09:39

Stiprybės savyje išlipti iš dugno atradusi Laima Kybartienė: džiaugiuosi turinti šią savybę

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2020.03.22 09:39

Kai paleidi pyktį, jautiesi kaip mažas vaikas, tačiau ši emocija labai svarbi, o dar svarbiau – mokėti ją paleisti. LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ – ir daugiau neseniai knygą parašiusios žinomos diktorės Laimos Kybartienės patarimų, kaip atsikratyti emocijų naštos ir tapti laimingam. Vienas iš svarbių dalykų – perprasti, kas iš tiesų yra pinigai, kurių L. Kybartienei niekada negana.

Pagaliau knygą prisiruošusi parašyti diktorė apie save ryžosi atskleisti daugiau. Diktoriaus profesija visą laiką buvo prestižinė, diktoriai buvo tarsi dievai – tobuli. Kad tai ir komplimentas, ir prakeiksmas, pritaria ir pati L. Kybartienė.

„Tai buvo respublikos veidas – turėjai būti tobula. Negalėjai rodyti savojo „aš“, negalėjai būti nelaiminga. Privalėjai būti laiminga ir beveik bejausmė. Būdavo pikta. Iš vakaro būdavo paruošiami tekstai, juos turėdavau išmokti ir skaityti tiksliai, bet kartais interpretuodavau. Man sakydavo pastabas, kad taip negalima sakyti, taip netinka, negalima per daug šypsotis.

Aišku, turi susilaikyti, bet, atsimenu, ir dailininkė man yra pasakiusi: dėvėsi šitą suknelę be kalnieriuko. O aš tą kalnieriuką buvau nusimezgusi pati vąšeliu, man buvo labai gražu, aišku, primityvu ir kaimiška, bet tada taip supykau, kad nusiplėšiau nuo savęs tą kalnieriuką ir numečiau ant žemės“, – prisimena pašnekovė.

Visa tai, pasak jos, uždėjo atspaudą gal ir visam gyvenimui. „Juk esu moteris, žmogus, būnu ir nelaiminga, ir pikta, ir pati sau negraži, reikalinga pagalbos, paguodos, ne viską žinanti, suprantanti. Bet turiu savybę, kuria labai džiaugiuosi: jeigu klumpu, einu, darau ir pasiekiu savo“, – pažymi L. Kybartienė.

Daug metų neleidau sau pykti ir mane tai labai kankino. Kai stengiesi būti labai gera, pyktis kaupiasi. Jei jo neišmoksi paleisti, gali pradėti sirgti.

Laidoje „Laimės dieta“ ji pasidalijo savo laimės receptais. Vienas jų – ieškoti laimės savo viduje.

„Anksčiau, jaunystėje, galvodavau, kur čia ta laimė. Įstosi, baigsi muzikos akademiją, pradėsi dirbti televizijoje, būsi laiminga, graži ir turtinga. Atsiranda nelaimės jausmas: kodėl nėra tos satisfakcijos? Kodėl nesijaučiu laiminga? Kodėl yra blogai? Ir šeimoje buvo įvairiausių problemų... Susikaupia negatyvi informacija, jos daug ir pasidaro labai sunku. Kol supratau: kai negali žengti žingsnio į priekį, sustoji savo dugne ir arba žūsti, arba imi kaip Miunhauzenas save už plaukų ir trauki save iš tos pelkės“, – teigia žinoma moteris.

L. Kybartienė prisipažįsta, jog tai, kad viskas mūsų galvose, atrasti padėjo ir psichoanalitikai. Dabar ji vadovaujasi mintimi, kad viskas praeis – nėra nei blogumo, nei gerumo, yra tik tai, ką sukuri savo galvoje.

„Įvairiausi negatyvūs dalykai gimsta tada, kai bandai kitus žmones padaryti geresnius arba jiems padėti, bet jie sako: nesikišk, man tavo pagalbos nereikia.“ Tai dar vienas L. Kybartienės laimės receptas.

Suvokusi, kad kitų žmonių ar pasaulio ji pakeisti negali, o pakeisti gali tik pati save ar požiūrį į dalykus, laidos herojė pamatė, kad šis suvokimas tiesiog akimirksniu pakeitė visa, kas aplinkui. „Kai tai suvokiau, man pasidarė lengviau gyventi“, – pažymi ji.

Tiesa, pasak laidų vedėjos, normalu sureaguoti į dalykus negatyviai, o pyktis – svarbi emocija, kurią būtina mokėti paleisti.

„Daug metų neleidau sau pykti ir mane tai labai kankino. Kai stengiesi būti labai gera, pyktis kaupiasi. Jei jo neišmoksi paleisti, gali pradėti sirgti. Kai jį pradedi paleisti, aišku, reikia išsiverkti, išsibūti. Kai paleidi pyktį, jautiesi kaip mažas vaikas: aš nieko nepadariau, kaip pikta, kodėl man?

Pačioje pradžioje „Mamų uniją“ kūrėme su Egle Mėlinauskiene. Po to atsiskyriau, nes turėjau daug mažų gyvenimų, kuriems turėjau save skirti. Atėjo mano vaikaičiai ir jie man buvo brangesni – be abejo, tai egoizmas, bet neužteko laiko. Tačiau kai onkologinėje ligoninėje susidūriau su tų vaikų mamomis, pamačiau tą skausmą, pasidarė gėda bėdavoti dėl įvairiausių buitinių dalykų, kuriuos iš dalies gali keisti, spręsti“, – patirtimi dalijasi diktorė.

Kiek aš įdedu energijos, tiek sugebu uždirbti pinigų. Kai gauni atlyginimą, tai energija, galimybė juos išleisti arba paskirstyti. Kiek randu savyje sąmoningumo tą energiją suvaldyti?

Trečiasis L. Kybartienės laimės receptas – leisti sau tingėti, jei tik yra galimybė. Anksčiau ji teigia sau to negalėdavusi leisti – būdavo daugybė darbų ir rūpesčių, šalia – augantys vaikai. Išjungti save iš gyvenimo rozetės reikėjo mokytis, neslepia pašnekovė.

Visada stengusis būti tobula mama laidos herojė sako nustojusi bandyti tokia būti, bet ją sustabdė jos pačios dukra. Nebūti tobula mama – dar vienas L. Kybartienės laimės receptas.

„Ji sako: „Mama, baik. Gali nieko nedaryti, mes tave mylime. Neišvesk to šuns – pyksime, bet išsivesime. Neplauk tų indų – jie liks neišplauti arba patys juos išsiplausim. Mama, tu per daug darai.“ Visi vaikai myli savo tėvus, net jeigu tėvai yra patys blogiausi mūsų akimis. Kai supratau, kad mano vaikai labai mane myli, man pasidarė lengviau“, – pasakoja diktorė.

Penktasis jos laimės receptas susijęs su pinigais. Žinoma moteris neslepia – ji tas žmogus, kuriam visada trūksta pinigų. Tačiau dabar ji teigia suvokusi, kad pinigai – tai energija.

„Kiek aš įdedu energijos, tiek sugebu uždirbti pinigų. Kai gauni atlyginimą, tai energija, galimybė juos išleisti arba paskirstyti. Kiek randu savyje sąmoningumo tą energiją suvaldyti? Supratau, kad būtinai reikia skirti aukojimui, savo malonumams, būtina palikti nenumatytoms išlaidoms“, – mintimis dalijasi L. Kybartienė.

Daugiau L. Kybartienės laimės receptų – kovo 12 d. laidos „Laimės dieta“ įraše. Laidos vedėja Rimantė Kulvinskytė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite


Gimę tą pačią dieną. Laima Kybartienė