Veidai

2020.03.17 06:40

Merūnas Vitulskis sūnų patriotiškumą ugdo ne vien būdamas šauliu – moko ir lietuvių liaudies dainų

Daug kam gali būti netikėta, tačiau neseniai romatiškasis operos solistas Merūnas Vitulskis pasiryžo stoti į šaulių gretas. Tokį sprendimą pastaruoju metu priėmė ne vienas žinomas Lietuvos žmogus, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ M. Vitulskis pažymi nemanantis, kad tai tėra mada – karo atveju šauliai įsipareigoja stoti į kovą, be to, būtų vieni pirmųjų priešų.

„Myliu savo gyvenimo moterį, bet myliu ir savo šalį“, – teigia M. Vitulskis, tačiau priduria, kad nemąsto apie tai, jog kada nors reikėtų šaudyti ar kitaip kariauti. Jis stengiasi vadovautis skautų mintimi, kuri sako, kad visada reikia budėti ir būti pasiruošusiam.

Pirmoji stojimo į Lietuvos šaulių sąjungą banga buvo pastebėta po Krymo okupacijos, tačiau dainininką prisijungti prie Lietuvos šaulių gretų paskatino ne tai.

„Niekada nežinai. Man ginklai niekada nebuvo svetimas dalykas. Buvo laikas, kai skautavau, po skautavimo labai norėjau įstoti į legioną Prancūzijoje. Nutranzavau iki Paryžiaus, bet kai prasidėjo kankinimai, metimas į baseiną surištomis rankomis, lakstymas ir kasimasis iki kaklo smėlyje poligonuose labai greitai persigalvojau“, – pasakoja laidos svečias.

Susimąstyti apie tarnystę Lietuvai paskatino ir M. Vitulskio senelis, kuris buvo represuotas sovietų. Šis buvo didelis patriotas, kaip ir jo tėvas, M. Vitulskio prosenelis, kuris taip pat buvo šaulys.

„Yra išlikusios nuotraukos. Jis savo uniforma labai didžiuodavosi. Tam tikras Kauno elito ratas, jei žmogus – politikas, visuomenės veikėjas – nebūdavo šaulys, žiūrėdavo atsainiau. Kaip į trūkumą“, – kalba muzikantas.

Klausia, kas tie mūrai, kodėl joja... Viskas nuo to ir prasideda. Reikia apie tai nuo anksti ir daug kalbėti: apie protėvius, kaip viskas kūrėsi, kodėl jiems dabar taip gerai gyventi. Manau, su kiekvienais metais jiems aiškės situacija, kurioje kažkada gyvenome.

Šaulių sąjungos nariai namuose turi turėti ginklą. Paklaustas, kiek jis laiko ginklų, M. Vitulskis sako, kad jo namuose daugiau pjaunamųjų ar duriamųjų ginklų, bet yra ir dujinis pistoletas bei „Baikal`as“, Makarovo tipo šautuvas. „Turiu dovaną iš įtakingo farmacininko, milijonieriaus, kuris man kasmet padovanoja ką nors įdomaus. Jis padovanojo japonišką kataną – tikrą kardą“, – teigia pašnekovas.

Tai, kad gali ginklu kažkam atimti gyvybę, nėra paprastas supratimas – net policininkai, tai padarę, išgyvena, pažymi laidos „Visi kalba“ svečias. Visi ginklai namuose išslapstyti, nes šeimoje auga du mažamečiai vaikai. M. Vitulskis stengiasi auginti mažuosius patriotus ne vien būdamas šauliu, bet ir per kitus dalykus, pavyzdžiui, dainas. Pasitaikius progai jis moko savo sūnus lietuvių liaudies dainų.

„Palinko liepa šalia kelio“, „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“ – klausia, kas tie mūrai, kodėl joja... Viskas nuo to ir prasideda. Dabar išmoko ir Lietuvos himną. Reikia apie tai nuo anksti ir daug kalbėti: apie protėvius, kaip viskas kūrėsi, kodėl jiems dabar taip gerai gyventi. Jie labai maži, bet labai daug klausinėja šia tema. Manau, su kiekvienais metais jiems aiškės situacija, kurioje kažkada gyvenome“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Į Lietuvos šaulių sąjungą įstojęs Merūnas Vitulskis: myliu savo gyvenimo moterį ir savo šalį

M. Vitulskis, augindamas vaikų patriotiškumą, stengiasi nepersistengti, bet jo atžalos žino, kad tėtis šaudo.

„Visai neseniai pagalvojau, kad laikas vaikus nuvesti į šaudyklą. Mano vyresniam ypač įdomu, kas ten šaudo, kas tai yra. Aišku, kad ir kaip stengiesi vengti žiaurumų, kraujo ir lekiančių galvų pilnas feisbukas ir jutubas. Vis tiek kažkur įlenda, o ten – ne patys gražiausi vaikui nesuprantami dalykai“, – kalba operos solistas.

Mano gyvenime yra buvę situacijų, kai sulaukiau vagį. Mes su žmona nuolat pakliūvame į tokias situacijas.

Tikros šaulio duonos dainininkui dar neteko paragauti, tačiau jis tiki, kad tai įvyks jau šią vasarą. Vis dėlto, M. Vitulskio įsitikinimu, svarbiausia – ne šaudymas. Labai svarbu kuo dažniau praktikuotis, perprasti smulkius dalykus, pavyzdžiui, kvėpavimą, tačiau šaulio pareiga – kitaip žiūrėti į aplinką. Šaulio statusas įpareigoja būti budriam kiekvienoje kasdienėje situacijoje, pavyzdžiui, kad ir pamokyti šiukšlinantį žmogų.

„Mano gyvenime yra buvę situacijų, kai sulaukiau vagį. Yra buvę primušę žmogų, o jis visas kruvinas vijosi... Mes su žmona nuolat pakliūvame į tokias situacijas. To niekada pats neieškai, bet tiesiog pakliūni į tokias situacijas. Per jas truputį kitaip save „įformini“. Tai darai su didesne atsakomybe“, – sako M. Vitulskis.

Galbūt visa tai – dėl mados? Dabar nemažai žinomų žmonių įstoja į Lietuvos šaulių sąjungą. Operos solistas netiki, kad toks dalykas gali būti tiesiog mada – tai apsisprendimas, turintis ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, įvykus okupacijai šauliai būtų vieni pirmųjų, atsidūrusių priešų sąrašuose, be to, tai karo atveju įpareigotų stoti šalia tų, kurie prisiekė Dievui ir šaliai.

M. Vitulskis pats pažįsta ne vieną įžymų žmogų, tapusį šauliu – muzikantas įsitikinęs, kad šie žmonės, esant reikalui, garbingai stotų ginti Lietuvos, o ir jis pats norėtų stovėti šalia tokių žmonių.

Plačiau – kovo 13 d. laidos „Visi kalba“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Į Lietuvos šaulių sąjungą įstojęs Merūnas Vitulskis: myliu savo gyvenimo moterį ir savo šalį