Veidai

2020.03.04 08:20

Zitos Kelmickaitės rytas: pagal Unikauską negyvena, bet jo siūlyme anksti nepusryčiauti įžvelgia tiesos

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.04 08:20

„Mano rytas atrodo džiaugsmingai tada, kai niekas neskambina telefonu ir kai galiu neskubėdama tą rytą skirti sau“, – apie savo ryto ritualus LRT RADIJUI pasakoja muzikologė, radijo ir televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Ir nors dabar visi gyvena „pagal Unikauską“ ir stengiasi nepusryčiauti, Z. Kelmickaitė sako anksčiau visada mėgusi sukirsti sočius pusryčius.

„Rytais atsikelti man tikrai nesunku. Kitiems būna labai sunku išvirsti iš lovos, o man nesunku. Spragt – ir galiu iškart atsikelti, lygiai taip pat, kaip ir užmigti. Sako, kad čia didelė Dievo dovana. Na, tai ačiū Dievui, kad taip yra“, – pasakoja Z. Kelmickaitė.

Tiesa, kad greitai užmigtų, Z. Kelmickaitė sako, jog jai būtina įsisukti į šiltus patalus. „Būtinai turiu šiltai apsikloti. Net kai studijavau, amžinąjį atilsį mama manęs klausė, ką man, studijuojančiai konservatorijoje, pirmiausia duoti: ar maisto, ar ko... „Ne, – sakau, – mamyt, jeigu gali, tai duok man patalus“, – prisimena Z. Kelmickaitė.

Ji sako, jog, kad ir kaip norėtų rytinius švaros ir kavos gėrimo ritualus atlikti lėčiau, tai pavyksta ne visada. „Išsibudinti man niekas nepadeda, tiesiog ima pypsėti mobilus telefonas ir aš tuoj pat atsikeliu. Būtų gerai, kad galėčiau lėčiau atlikti visus švaros ritualus, išgerti kavos ar arbatos, neskubėdama lipti į troleibusą, nuvažiuoti į darbą ar pėsčiomis nueiti į Muzikos akademiją, bet paprastai taip nebūna.

Jeigu vakare tenka ilgai montuoti, tai grįžtu vėlai, miegui lieka tik kokios 4 valandos. Tada jau žūriu ir galvoju: „Ai, dar valandą numigsiu ir tada važiuosiu taksi“, –pasakoja Z. Kelmickaitė.

„Kartą mano profesorius tuometėje Sovietų Sąjungoje, iki dabar Rusijoje žinomas mokslininkas, folkloristas Izalijus Zemcovskis, aspirantūroje mums sako: „Pradėsim nuo darbo higienos.“ Galvoju, kokia čia nesąmonė, mums apie tai niekas gyvenime nekalbėdavo....

Tada jis klausia: „Kelintą valandą keliatės?“ Na, tai, sakom, vieną dieną tada, kitą – tada... O jis sako: „Jei norite atsikelti ir jums yra labai sudėtinga, bet turite kažką padaryti, visada kelkitės 5 val. ryto, nes bus lengviau. Na, o 7 val. jau yra kritinis laikas, nes tada dar norisi bent valandėlę pamiegoti.“ Pamanėm, kad jis išsigalvoja“, – studijų laikus prisimena Z. Kelmickaitė.

Ji pasakoja anksčiau visada turėjusi valgyti sočius pusryčius. „Košė – dabartinis išmislas. Net jei iš vakaro troškindavau mėsą ar darydavau balandėlius, mielai juos valgydavau pusryčiams.

Dabar visi rėkia, kad „gyvenam pagal Unikauską“. Žinote, pagal Unikauską aš negyvenu, bet galvoju, kad jo siūlymas taip anksti nevalgyti pusryčių gal ir turi kažkokios racijos. Kažkaip vis tiek žiūriu, kad dabar galiu apsieiti be pusryčių. O košių nevalgiau būdama vaikas, tai ką, aš, moteriškė, persiritusi per klonius, pradėsiu košes valgyti?“, – kalba geros nuotaikos nestokojanti Z. Kelmickaitė.

Visas pokalbis – laidos „Ryto garsai“, LRT RADIJO eteryje nuskambėjusios 2019 m. rugsėjo 19 d., įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt