Vasario 28-ąją žurnalistė, prodiuserė, laidų vedėja Edita Mildažytė mini 54-ąjį gimtadienį. Nuolat besišypsanti ir, atrodytų, niekada nenuilstanti moteris dažnai atsiduria ir pašnekovo kėdėje, kurioje visuomet atvirai ir be kaukių dalijasi mintimis apie darbą, šeimą ir namus.
Neseniai duodama interviu portalui LRT.lt E. Mildažytė minėjo, jog šį gimtadienį pasitinka rami ir užtikrinta.
„Paprastai prieš gimtadienį daugelis būna ne ypač geros nuotaikos. Pasitaiko atvejų, kai, vienaip ar kitaip susiklosčius aplinkybėms, prieš pat savo gimimo dieną žmonės miršta. Matyt, tas mėnuo prieš gimimą iš tiesų būna neramesnis, sujauktas.
Vis dėlto sulig kiekvienu gimtadieniu darausi ramesnė ir užtikrintesnė. Žinoma, norėtųsi, kad viskas būtų kartu: ir jaunystė, ir grožis, ir išmintis, ir branda... Deja, taip nebūna, bet turiu pripažinti, kad antroji gyvenimo pusė man žymiai smagesnė, joje daug mažiau nerimo“, – kalbėjo laidų vedėja.
E. Mildažytės ilgametės karjeros istorijoje – daugybė jos incijuotų paramos renginių, įkurtas ir iki šiol veikiantis „Bėdų turgaus“ fondas, sukurtos ir televizijos ekranuose papasakotos šimtai istorijų.
LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“ E. Mildažytė yra sakiusi, jog sugrįžus į namus jai svarbiausia atmosfera, kurią sukuria namuose esantys žmonės.
„Pats baisiausias dalykas, kaip aš sakau, yra buldozerizmas – kai žmogus sugalvoja planą ir bando jį įgyvendinti nepaisydamas šalia esančiųjų nuomonės. Pavyzdžiui, sako, jog šiandien yra šeštadienis ir mes tvarkysimės. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai gali duoti tik neigiamų rezultatų“, – mintimis dalijosi žurnalistė E. Mildažytė.
Vyro netektį išgyvenusi E. Mildažytė sakė sulaukusi raginimų parduoti namus, kad neslėgtų skausmą keliantys prisiminimai, tačiau nusprendė juose pasilikti.
„Jeigu būčiau ko nors nepadariusi, gal būčiau grąžiusi rankas ir apgailėjusi. Aš padariau viską, ką galėjau padaryti. Ir mes vienas dėl kito padarėme viską, ką galėjome padaryti. Aš neturiu ko bijoti. Tiesa, yra dalykų, kurių dar nedarau. Pavyzdžiu, nevartau jokių albumų.
Ir, aišku, nevažiuoju į sodybą. Ten tai ne – nenoriu ir man yra labai sunku. Paskutinius penkiolika metų mes turbūt nieko kito nedarėme, kaip tik ją tvarkėme, įrenginėjome – tai buvo Ginto žaidimų laukas. Ten aš nevažiuoju, nes įvažiuoju, suakmenėju ir suprantu, kad reikia greitai iš ten išvažiuoti. Nėra taip, kad būtų paprasta“, – LRT PLIUS laidoje „Veranda“ prieš kurį laiką pasakojo E. Mildažytė.
Daugiau akimirkų iš Editos Mildažytės gyvenimo – archyviniuose įrašuose
