Pirmosios ponios institutas – neformalus, todėl jų vaidmuo ir tikslai tokie įvairūs. Pasaulio istorijoje vienos pirmosios ponios tesiekė padėti atstumtiesiems, o kitos koja kojon žengė su vyru ir skynėsi kelią į politiką. LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ pašnekovė, politologė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad pažiūrėjus į Lietuvos pirmąją ponią Dianą Nausėdienę matyti neapsisprendimas, tačiau jos vaidmuo – tradicinis.
Visai neseniai Lietuvoje buvo minėta Nacionalinė emancipacijos diena. Per ją prisimenamas ir skatinamas moterų įsitraukimas į visuomeninį, politinį gyvenimą. O kuo su demokratija susijusi pirmoji ponia? Vilniaus universiteto profesorę, politologę D. Jakniūnaitę kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.
Pasak laidos pašnekovės, daugumai nesunku įsivaizduoti, kaip atrodo pirmoji ponia, o pirmasis ponas – keistas dalykas. Tačiau tai smarkiai susiję su moterų dalyvavimu politikoje ir viešojoje erdvėje.
1. Neformali paprotinė institucija
Tai, kad pirmosios ponios vaidmuo – neformali paprotinė institucija, svarbu įsisąmoninti. Niekur neužrašyta ir neapibrėžta, kad pirmoji ponia – oficialus institutas, tačiau, kaip teigia politologė, tai nereiškia, kad ji neturi pavidalo ar ją supančių idėjų.
„Papročiai toks dalykas – juos galime keisti ir formuoti, kaip norime. Tad ponia gali prisiimti bet ką, ji gali būti, bet jos gali ir nebūti“, – sako ji.
2. Atskaitos taškas – Jungtinės Amerikos Valstijos
Jeigu pradėtume ieškoti informacijos, greitai suprastume, kad pirmųjų ponių įkvėpimo šaltinis – Jungtinės Amerikos Valstijos. Pasak D. Jakniūnaitės, amerikiečiai yra tai pastebėję ir aiškiai išdėstę, kad keičiantis moters vaidmeniui pasaulyje, politikoje, keičiasi ir pirmosios ponios vaizdinys.
Iki atsirandant demokratijai pasaulyje dominavo monarchija, tad pirmąją ponią galima lyginti su karaliaus žmona. „Formuojantis JAV, kaip demokratinei respublikai, norėjosi kitokio instituto, bet kai kurios poros bando priminti karališkąją porą“, – kalba pašnekovė.
Pirmąją naktį po rinkimų Diana Nausėdienė entuziastingai pareiškė: mane ir moteris vienija tai, kad esame šilumos ir meilės nešėjos. Tai labai tradicinis moteriškumas. Toks šablonas dalį žmonių labai veikia.
3. Stereotipų apie moteris atspindys?
Bėgant laikui pirmosios ponios institutas keitėsi ir tai atspindi besikeičiantį moters vaidmenį visuomenėje. Anot politologės, dažniausiai valstybės vadovą įsivaizduojame vyrą, o jo partnerė dažnai suvokiama kaip pasyvesnė, stovinti šalia, palaikanti, švelni ir besirūpinanti – tai, kas yra tradicinis moteriškumas. „Jeigu kalbame apie JAV, pirmoji ponia suvokiama ir kaip Baltųjų rūmų šeimininkė, kas susiję su namais ir jų priežiūra“, – priduria ji.
D. Jakniūnaitė sako, kad pažiūrėjus ir į mūsų prezidento Gitano Nausėdos žmoną Dianą Nausėdienę galima aiškiai pamatyti, jog ji – tradicinė sutuoktinė, kuri atsakingai žiūri į vyro karjerą, savo statusą ir tai, kaip atrodo.
„Pirmąją naktį po rinkimų ji entuziastingai pareiškė: mane ir moteris vienija tai, kad esame šilumos ir meilės nešėjos. Tai labai tradicinis moteriškumas. Suprantama, būti ponia – iššūkis. Be to, tam tikro tipo žmonos turėjimas gali būti pranašumas. Toks šablonas dalį žmonių labai veikia“, – mintimis dalijasi ji.
4. Pirmoji ponia ir jos iniciatyva
Be vizijos, kokia turėtų būti pirmojo ponia, labai svarbu ir tai, ką ji veikia – pirmoji šalies dama turi perduoti kokią nors žinutę, teigia D. Jakniūnaitė.
„Jau įprasta, kad ponia rūpinasi socialiniais klausimais, kokia nors aktualija. Žmona siejama su motinos vaidmeniu, tad pirmoji ponia turi turėti iniciatyvą, o dabar – ir prekės ženklą. Ryškus pavyzdys – Nancy Reagan, kuri turėjo kampaniją, raginančią paauglius išsivaduoti iš narkotikų. „Just Say No“ – toks buvo lozungas. Visi gerai prisimena ir Michellės Obamos „Let‘s Move“ kampaniją prieš nutukimą“, – pasakoja žinovė.
5. Pirmoji ponia, kaip simbolis
Jacqueline Kennedy socialiai ar politiškai nebuvo aktyvi, bet tapo elegancijos simboliu. Įdomus ir ryškus pavyzdys ne iš Amerikos – Eva Peron, Argentinos prezidento žmona. Ji buvo dainininkė, bet tapusi prezidento žmona pasisakė už darbininkų, neturtingų žmonių teises, jos dėka argentinietės gavo teisę balsuoti. E. Peron gana anksti mirė ir jos kūnas buvo išvežtas netgi į Italiją, pasak politologės, vien dėlto, kad vietiniai negarbintų jos kaip šventosios.
6. D. Nausėdienės iniciatyva – abstrakti
„Aiškiai matosi, kad Diana Nausėdienė supranta, jog įeina į viešąją erdvę, kad iš jos kažko laukiama. Dėl to gana greitai žiniasklaida pradėjo klausinėti, ką jūs darysite. Ką pastebiu? Suprantama, jog ji turi veiklą, žadama rūpintis ir vaikais, ir seneliais, kitomis pažeidžiamomis grupėmis, bet matomas neapsisprendimas, ar aš noriu tai daryti – turėti kampaniją. Kalbėjimas abstraktus“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
7. Etalonas – Franklino Roosevelto žmona Eleanora Roosevelt
Pasak D. Jakniūnaitės, taip nutiko dėl to, kad E. Roosevelt buvo pirmoji ryški, aktyviai veikianti pirmoji ponia. Pirmiausia F. Rooseveltas Amerikos prezidento pareigas ėjo keturias kadencijas, antra, jis nebuvo mobilus, sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, tad jo žmona prisiėmė pareigą visur važinėti drauge.
Eleanora Roosevelt pirmoji ėmė rengti pirmosios ponios spaudos konferencijas ir reikalavo, kad į jas ateitų tik žurnalistės moterys. Tuo metu žiniasklaida neskubėjo darbinti moterų, tačiau iškėlus tokią sąlygą buvo priversta tai padaryti.
„Ji labai aiškiai pradėjo pasisakyti už juodaodžių teises, aktyviau kalbėti apie moterų teises. Buvo ankstyvoji feministė. Įdomu ir tai, kad ji kasdien rašydavo komentarą, kuris buvo platinamas įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis, turėjo kassavaitinę radijo laidą. Ji buvo labai matoma“, – apie tai, kaip E. Roosevelt tapo pirmosios ponios etalonu, kalba politologė.
Dar vienas įdomus faktas – ji pirmoji ėmė rengti pirmosios ponios spaudos konferencijas ir reikalavo, kad į jas ateitų tik žurnalistės moterys. Tuo metu žiniasklaida neskubėjo darbinti moterų, tačiau iškėlus tokią sąlygą dominuojančios žiniasklaidos priemonės buvo priverstos tai padaryti.
8. Neigiama pirmosios ponios Hillary Clinton įtaka vyro karjerai
Billas Clintonas 1992 metais kandidatavo ir tapo JAV prezidentu. Jo žmona H. Clinton visą prezidentinę kampaniją buvo greta sutuoktinio – netgi vienas iš kampanijos lozungų buvo „Billary“. Viskas atrodė gražu, tačiau, anot pašnekovės, ši kampanija sulaukė ir didžiulio pasipriešinimo, nes buvo itin neįprasta.
„Ji norėjo būti manoma, girdima – būti lygi politinio proceso dalyvė. Bet gavo daug kritikos. Perrinkimo metu ji buvo visiškai nustumta į šalį“, – pasakoja ekspertė.
9. M. Obama – į politiką, kaip ir H. Clinton?
Vis dėlto H. Clinton nusitiesė sau, kad ir kokį, kelią į politiką. Buvo manoma, kad prezidento Baracko Obamos žmona M. Obama kita, kuri galėtų drįsti dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Ji labai įspūdinga moteris, bet daug kartų pasakė „ne“. Ji buvo labai ryški B. Obamos valdymo metu, bet suvokė, kad į ją bus labai kritiškai žiūrima. Tad jautė labai didelę atsakomybę ir nenorėjo veltis į politiką. Visgi ji buvo ir moderni, ir elegantiška, ir drąsiai kalbanti, kartais – net ką nors leptelinti, kartu – tradiciška žmona ir motina“, – sako politologė.
Ponia Mao prisidėjo prie kultūrinės revoliucijos, vadovavo propagandinei ministerijai. Tai labai geras pavyzdys, kaip uždaroje visuomenėje, kurioje moterų nevadovavimas savaime suprantamas, galima tapti matomai būnant šalia stipraus vyro.
10. „Tyliosios“ pirmosios ponios
Su G. Nausėdos laimėjimu į Lietuvą grįžo ir pirmoji ponia. Kalbama, kad pirmosios ponios idealas Lietuvoje – prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. Ji, pasak D. Jakniūnaitės, ir yra „tylioji“ ponia.
„Ji buvo matoma, bet kaip elegantiška, kukli. Buvo žinoma, kad ji labai nenori viešumos. Dėl to aš ją vadinu „tyliąja“ – net galima rasti interviu, kuriuose ji sako, kad nori palaikyti, bet nesikišti. Mes prisimename vaizdinį, bet ne ją kalbančią“, – aiškina profesorė.
11. Diktatorių žmonų išskirtinumai
Du įdomūs pavyzdžiai – Rumunijos diktatoriaus žmona Elena Ceausescu ir ponia Mao, Mao Dzedongo ketvirtoji žmona. Šie abu atvejai, kaip teigia pašnekovė, panašūs tuo, kad 7-ajame dešimtmetyje jos abi įgijo daug neformalių galių savo valstybėse.
„Jos buvo labai valdingos ir griežtos. Mao prisidėjo prie kultūrinės revoliucijos, vadovavo propagandinei ministerijai. Tai labai geras pavyzdys, kaip uždaroje visuomenėje, kurioje moterų nevadovavimas savaime suprantamas, galima tapti matomai būnant šalia stipraus vyro.
O Mao smarkiai įkvėpė Eleną Ceausescu – ji irgi norėjo būti stipri ir matoma. Net ne iki galo aišku, kas ką valdė“, – pažymi D. Jakniūnaitė.
12. Pirmųjų ponių instituto kaita
Ši institucija labai konservatyvi, tad kyla klausimas, kaip galime įsivaizduoti pirmojo pono vaidmenį, kai pirmosioms ponioms neretai suorganizuojamos „moteriškos“ veiklos, kaip gyvūnėlių apžiūrėjimas? Kol kas mums sunku tai įsivaizduoti, teigia politologė, tad šis institutas turėtų sunykti arba turi atsirasti tokia įvairovė, kad kontrastai mūsų nebetrikdytų.
Plačiau – vasario 24 d. laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
