Garsinimo karjerą nuo „Santa Barbaros“ pradėjęs LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ pašnekovas, režisierius, aktorius Džiugas Siaurusaitis pasidalijo mintimis ir apie kultinius „Simpsonus“ – iš pažiūros lengvą, bet itin kruopščiai sukurtą serialą.
D. Siaurusaitį kalbina LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ vedėjas Martynas Starkus.
– Ar kada nors gyvenime buvo taip, kad gėdijaisi, jog esi aktorius, arba dėl to nejaukiai pasijutai?
– Ne. Aišku, yra visokių aktorių. Gali būti gėda ne dėl pačios profesijos, bet dėl to, kad tu blogas aktorius. O koks tu esi aktorius, vertina žiūrovai ir kolegos. Tu pats viešai tikrai negalėtum įvertinti, esi geras ar blogas. Bet gal kažką pasako populiarumas, žinomumas.
– Manau, kad apie gerus aktorius kalba jų darbų gausa. Tavo darbų gausa labai įspūdinga. Ką dabar darai?
– Filmuojame serialą „Monikai reikia meilės“ – visos dienos atiduotos filmavimams. Yra niuansas, kad šį serialą ne tik režisuoju, bet jame ir nemažai vaidinu. Dėl to jeigu nerežisuoju, tai vaidinu.
Savo garsinimo televizijoje epopėją pradėjau nuo serialo „Santa Barbara“. Po to, kai atsirado daugiau serialų, reikėjo karpyti biudžetą, „Santa Barbaroje“ liko tik vyriškas ir moteriškas balsas. Man atiteko komedijos niša. Po to nebebuvo kur trauktis.
– Bet tai sudėtinga – turi daug ką suvaldyti. Turbūt nesi iki galo objektyvus?
– Kai pats režisuoji ir vaidini, labai sunku. <...> Dvigubas darbas labai varginantis. Kai filmavome antrą „Rimtų reikalų“ sezoną, turėjau ten nedidelį vaidmenį, susitikome su scenaristu ir prodiuseriu aptarti personažo ir jie sako: tu nieko prieš, jeigu mes tave nušausime? Sakau: ačiū jums – kuo greičiau, tuo geriau. 19-toje serijoje mane nušovė ir tada aš atsipalaidavęs ir atsidavęs režisūriniam darbui filmavau visą likusį sezoną.
– Tavo svarbus gyvenimo etapas – „Simpsonai“. Galbūt pats neįsivaizduoji, kokios svarbos šis serialas ir tavo balsas daugeliui gerbėjų. Aš įsivaizduoju, kad užknisa pasakymas: pakalbėk taip ar anaip. Bet turbūt supranti – tai dalis mokesčio už talentą, kuri turi? Kodėl buvo nuspręsta įgarsinti vienu balsu?
– Prašo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tuo metu televizijoje vyko visokios rokiruotės. Savo garsinimo televizijoje epopėją pradėjau nuo serialo „Santa Barbara“. Kiekvienas aktorius turėjo po kokius 4 pagrindinius personažus. Po to, kai atsirado daugiau serialų, reikėjo karpyti biudžetą, „Santa Barbaroje“ liko tik vyriškas ir moteriškas balsas. Visiems kitiems išskirstė kitus darbus – man atiteko komedijos niša. Į tai įėjo situacijų komedijos, kaip „Vedęs ir turi vaikų“, ir „Simpsonai“. Po to nebebuvo kur trauktis.
– Neatrodo, kad šis serialas baigsis – 31 sezonas, daugiau nei 670 serijų. Esi visas įgarsinęs?
– Taip.
„Simpsonuose“ įdėta labai daug darbo. Atrodo, lengvas kūrinys, bet ten kiekvienas dalykas apskaičiuotas. Prie šio serialo tikrai dirba 20 scenaristų ir netgi mokslininkų.
– Kaip manai, kokią auklėjimo priemonę turi „Simpsonai“? Mano namuose „Simpsonai“ sukasi visą laiką, mano vaikai neįsivaizduoja dienos be jų. Su daugeliu dalykų gyvenime man nereikėjo dukrų supažindinti.
– Tas gerai. Bet aš galvoju, kad tiek televizija, tiek filmai, tiek serialai neturi auklėti. Tai pramoga ir reikia tuo džiaugtis, o ne žiūrėti, kokią siunčia žinutę, ar turi prasmę, kenkia nepilnamečiams ar padeda. Reikia į viską žiūrėti paprasčiau.
– Ten būna ir tokių keistų žodžių, kartais net ezopo kalba – turi įdėmiai pasižiūrėti į kontekstą, kad suvoktum.
– Ten įdėta labai daug darbo. Atrodo, lengvas kūrinys, bet ten kiekvienas dalykas apskaičiuotas. Prie šio serialo tikrai dirba 20 scenaristų ir netgi mokslininkų. Pavyzdys – ant lentos užrašyta formulė, kuri „Simpsonuose“ pasirodė gal 2 sekundes. Po 12 metų, kai Šveicarijoje atrado Higso bozoną ir apskaičiavo jo judėjimą, trajektoriją ar greitį, palyginus paaiškėjo, kad ta formulė ant lentos beveik sutapo su ta, kurią užrašė mokslininkai.
Ką tai reiškia? Kad tas formules, užrašomas ant lentos, kurios tik šmėsteli ekrane, užrašo ne šiaip scenaristas ar koks nors žmogus, o profesoriaus titulą turintis mokslininkas, kuris atsakingas už tai, kad ant lentos nebūtų užrašyta nesąmonė.
Visas pokalbis – vasario 21 d. laidos „Penktadienio pokalbiai“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
