Veidai

2020.02.12 21:01

Akvilė Kavaliauskaitė pristatė antrąją knygą – įkvėpė tikros istorijos, o viršelio heroje tapo ji pati

LRT.lt2020.02.12 21:01

Nors žurnalistė, rašytoja ir LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ vedėja Akvilė Kavaliauskaitė ne kartą girdėjo, kad novelių niekas nebeskaito, ji įsitikinusi kitaip – šis žanras itin tinka mūsų laikams. Tad bičiulių apsuptyje pristatė antrąją savo knygą „Kūnai“.

Prieš penkerius metus Akvilė debiutavo su knyga „Du gyvenimai per vieną vasarą“, patekusia į skaitomiausių knygų dešimtukus. Autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai“, o jos pristatymo nepraleido ir gausus būrys Akvilės bičiulių.

Tarp jų – Andrius Užkalnis ir Fausta Leščiauskaitė, komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė, muzikantas Arnoldas Lukošius, fotografė Neringa Rekašiūtė ir kt.

„Dieną prieš pristatymą sulaukiau klausimo, ar jaučiuosi verta išleisti knygą. O kodėl gi ne? Kažkodėl pastaruoju metu apie tai labai daug diskutuojama, tačiau manau, kad išleisti knygą gali visi, kas nori. Gyvename puikiais laikais.

O ar ši knyga – rimta literatūra ar popsas? Tiesiog turėjau tikslą, kad knygą galėtų skaityti visi ir skaitytų su malonumu“, – patikina A. Kavaliauskaitė.

Ji kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinį kartą scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas.

Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame. Kai kurias noveles įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

„Pavadinimas „Kūnai“ atspindi esminę knygos idėją – visose 12 novelių bandžiau surasti jausmus, kuriuos kiekvienas esame jautę, tačiau dar nesuradome žodžių jiems apibūdinti. Kūnai – vieta, kur tie visi jausmai kunkuliuoja, – trumpai paaiškina autorė. – Daug be kūno negalime daryti, tačiau dažniausiai jį įsivaizduojame kaip reprezentacinį dalyką – mūsų kūnas yra tai, kaip atrodome, deja, vis rečiau kalbame apie tai, kad kūnas yra tai, kaip jaučiamės jame, ar jis atlieka tas funkcijas, kurioms yra skirtas.“

Nors Akvilė ne kartą girdėjo, kad parašyti novelių rinkinį reiškia rinkodarinę savižudybę, ji sako, kad šis žanras puikiai tinka mūsų laikams.

„Iš tiesų turiu du romanus, abiejų dar nebaigiau. Vieną porą mėnesių rašiau Tenerifėje, tačiau iš kelionės grįžau jo taip ir neparašiusi. Novelių žanras man labai patinka ir ,manau, tinka mūsų laikmečiui – perskaitai vieną novelę ir esi kažką užbaigęs. Turbūt kiekvieno namuose dulka knygos, kurias pradėjome, tačiau dar nebaigėme skaityti, o jau pamiršome, kas nutiko pradžioje.

Noveles gali greitai perskaityti. O ir rašydama ganėtinai greitai galėjau pamatyti tam tikrą rezultatą. Tiesa, kai pasakiau, kad noriu išleisti apsakymų rinktinę, man daug kas sakė, kad tai yra nesąmonė, nes apsakymų niekas nebeskaito ir mano idėją vadino rinkodaros savižudybe. Iš tiesų mažiausiai galvojau, kaip iš tos knygos uždirbti, tiesiog norėjau išleisti kūrinį, kurį jaučiu ir kurį galėčiau nejausdama gėdos duoti skaityti draugui“, – pasakoja A. Kavaliauskaitė.

Apie knygą iš viršelio spręsti negalima, tačiau jo nepastebėti neįmanoma – ant jo puikuojasi menininkės Jolitos Vaitkutės kūrinys.

„Sukurti viršelį knygai buvo sena mano svajonė, tad su malonumu ėmiausi šio darbo. Sutarėme su Akvile, kada galėsime fotografuoti. Išvakarėse man paskambino Akvilė ir pasakė, kad idėja jai nebepatinka ir reikia sukurti kažką kito. Teko greitai suktis, tačiau mums pavyko“, – viršelio atsiradimo užkulisius atskleidžia menininkė. Beje, viršelyje ne kas kita, o Akvilės portretas.

Vakaro akimirkos – nuotraukų galerijoje.