Kad suprastum, jog valgai kaukazietišką maistą, jis nebūtinai turi būti patiektas moliniame inde, o ant sienų neprivalo kaboti kilimai, sako LRT RADIJO laidos „C’mon, Nemira“ pašnekovas Karapetas Babajanas. Muzikantu svajojęs tapti vyras ieškoti savęs atvyko į Lietuvą: čia tapo gydytoju, įkūrė kliniką ir, kaip pats sako, joje gerina onkologinių ligonių gyvenimo kokybę.
Gydytoją onkologą, grožio klinikos įkūrėją ir vadovą, restorano savininką ir neseniai Armėnijos garbės konsulu Lietuvoje tapusį K. Babajaną kalbina LRT RADIJO laidos „C’mon, Nemira“ vedėja Nemira Pumprickaitė.
– Tautybė jūsų – armėno? Ar turite Lietuvos pilietybę?
– Pagal tautybę esu armėnas, bet turiu Lietuvos pilietybę. Tėvynė man – Lietuva.
– Kodėl Lietuva? Kaip jūs atsiradote Lietuvoje?
– Tai labiau šeiminis momentas. Visi už mane buvo vyresni. Turėjau dvi 10–12 metų vyresnes seseris. Visi turėjo įdomius ir gerus darbus. Viena sesuo buvo labai žymi programuotoja (tada programavimas buvo tik atsiradęs), kita – chemikė, tėtis – vienas iš urologijos pradininkų, o mama – mokytoja.
Paskutiniais metais mokykloje tvirtai nusprendžiau tapti gydytoju. Jerevane mano ateitis buvo aiški, o aš nusprendžiau, kad aš tokios ateities nenoriu. Norėjau dalykų, kurie man neaiškūs.
Aš nusprendžiau kurti savo gyvenimą ir išvažiavau. Kodėl į Lietuvą? Tada nebuvo kur važiuoti. Buvo Tarybų Sąjunga, o man Pabaltijo šalys buvo įdomesnės. Taip nutiko, kad galėjau keliauti į Kauną arba į Rygą. Atvažiavau į Kauną.
Tai buvo vienintelė išeitis – kur daugiau išvažiuoti? Tarybų Sąjunga buvo kalėjimas. Galėjai nebent pabėgti. O Pabaltijyje buvo laisvės dvasia. Man čia buvo įdomu.
– Norėjote būti gydytoju?
– Ne, norėjau būti muzikantu. Bet paskutiniais metais mokykloje tvirtai nusprendžiau tapti gydytoju. Jerevane mano ateitis buvo aiški, o aš nusprendžiau, kad aš tokios ateities nenoriu. Norėjau dalykų, kurie man neaiškūs.
– Esate įkūręs „GK kliniką“. Tai ne grožio klinika?
– Ne. Tai „gyvenimo kokybė“, susijusi su onkologija. Tuo metu, kai onkologija būdavo labai sudėtinga sritis ir ką nors padarydavome, mano mokytojai sakydavo: mes neišgydėme, tik pagerinome gyvenimo kokybę. Įsivaizduokite – pašalini liežuvį ir padarai naują liežuvį. Tu tik pagerini gyvenimo kokybę. Iš to atsirado „GK“. O paskui visi pradėjo klijuoti: „grožio klinika“, „geros kainos“, „Gytė ir Karapetas“... Nors tai tikrai prasidėjo nuo „gyvenimo kokybės“.
Genetiškai galima nustatyti, kas tau naudinga, net ar tau naudingas sportas. Mes girdime – geras futbolininkas ir staiga – mirtis. Genetika parodo, kad, pavyzdžiui, alinantis sportas tau negalimas.
– Apie lieknėjimą. Labai dažnai girdžiu pasakymą, kad tavo geri genai, nes tau neauga svoris. Tada aš sakau, kad mano genai niekuo dėti, tai man brangiai kainuoja: einu į sporto salę, riboju maistą... Bet žinau, kad galima atlikti genetinį tyrimą ir sužinoti, ar tavo genai leidžia tau būti lieknam, ar ne, ar gresia kokia nors liga, ar ne.
– Tai iš tiesų veiksminga, tik tuo negalima spekuliuoti. Tai kompleksinis momentas – visada reikia nusilenkti prieš dietologus, jie atlieka didžiulį darbą po to. Bet genetiškai galima nustatyti, kas tau naudinga, net ar tau naudingas sportas. Mes girdime – geras futbolininkas ir staiga – mirtis. Genetika parodo, kad, pavyzdžiui, alinantis sportas tau negalimas. Taip pat yra ir su maitinimusi, genetika, ar susirgsi, sakykime, cukriniu diabetu ar širdies liga.
Imamos seilės ir siunčiamos į Londoną. Po savaitės jūs gaunate knygą visam gyvenimui – viskas aprašyta, antrą kartą to daryti nereikia. Sportininkai tai daro seniai.
– Restoranas iškrenta iš medicinos ribų. Kam jį įsigijote?
– Tai kultūros dalis. Visi klausinėdavo, kaip ką daryti. Daug patarinėdavau ir net padėdavau. Nemėgstu, kai Kaukazo virtuvė sutapatinama su šašlykais ar kebabais. Mane tai tiesiog biesina. Yra tiek daug gražių patiekalų – nebūtinai turi stovėti molinis indas su aviena ir ant sienos būti pakabinti kilimai, kad suprastum, jog esi Kaukaze.
Visas pokalbis – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
