Kad ir kokią nuomonę turėtume apie „Eurovizijos“ dainų konkursą, tai lietuviams – vienintelė galimybė pritraukti užsienio fanų, tuo įsitikinęs dukart Lietuvai atstovavęs dainininkas Donatas Montvydas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ jis turėjo priekaištų ir atstovą renkančiai komisijai – ji, pasak atlikėjo, renka tą, kuris gali laimėti, o ne tą, kuris parodytų pasauliui, jog galime kurti kokybišką muziką.
Jau dukart (2012 ir 2016 metais) didžiąją „Eurovizijos“ scenos išbandęs Donatas Montvydas neslepia – praėjusiais metais stebint konkursą sugrįžo azartas ir noras dar kartą dalyvauti.
Nors pirmą kartą dalyvaudamas „Eurovizijoje“ atlikėjas finale pasirodė palyginti neblogai (užėmė 14 vietą), jis teigia, kad iš to karto nedaug ką atsimena.
„Nepamenu proceso, nes labai bijojau. Dominavo baimė, o tai scenoje labai negerai – tada bandai forsuoti, daryti viską labai įtaigiai. „Love is Blind“ Azerbaidžano visiškai „nepaėmė“. 2016 metais buvo priešingai – matyt, praktika Lietuvoje lėmė, jog kiekvieną sekundę scenoje bandžiau išnaudoti sąmoningai. Tie metai buvo sąmoningi“, – prisimena jis.
Tąkart 9 vietą užėmęs dainininkas tvirtina, kad Lietuvoje tikrai daug žmonių stebi „Euroviziją“, tačiau čia populiaru tai neigti.
„Jiems atrodo, kad tai popsas, susirenka balkanai ir politika. Bet kiekvienas pasiima savo motyvaciją. Aš pirmą kartą važiavau su mintimi dalyvauti, tai buvo mano svajonė nuo vaikystės, o antrą kartą į tai žiūrėjau kaip į galimybę. Ir pirmą kartą aš nelaimėjau, bet Europoje, net Amerikoje padaugėjo mano fanų. Tu turi galimybę juos engage`inti. Tai Lietuvos atlikėjui galimybė – kitų galimybių mes neturime. Yra vietinė rinka, kurioje maudomės, bet kaip patekti į užsienį?“ – mintimis dalijasi pašnekovas.
Visi sako – nelaimėsime. Nesvarbu – mums reikia pritraukti pasaulinius prekės ženklus, kad jie žinotų: čia ne trečioji šalis, jie žino, kaip tai daryti kokybiškai.
Kai kuriems gali pasirodyti, kad tokiam atlikėjui, kaip jis, bepigu kalbėti – Lietuvos dalyvavimo „Eurovizijoje“ istorijoje būta ir ne itin malonių kartų, kai muzikantai tiesiog susimovė. D. Montvydas pripažįsta, kad kartais tokie dainininkai ir neatsitiesia, nes spaudimas, kurį nesėkmės atveju patiria atlikėjas, labai didžiulis.
„Jeigu tu psichologiškai jautresnis ir silpnesnis, gali nebegrįžti į sceną. Tu jauti, kad visas pasaulis tavęs neapkenčia“, – sako jis.
Įdomu tai, kad Lietuvai atstovaujantį muzikantą išrenka patys žmonės, o nepasisekus tie patys žmonės puola smerkti. D. Montvydas įsitikinęs, kad tauta turėtų prisiimti ne mažesnę atsakomybę nei atlikėjas. „Gal aš Europos kontekste nesu geras, bet – ei, jūs mane išrinkote“, – pažymi jis.
Anot jo, ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos reikėtų pastatyti ne tik gerai dainuojantį, bet ir charizmatišką bei psichologiškai stabilų žmogų, nes pasirodymas – tik 3 minutės, tačiau ten delegacija būna dvi savaites ir atlieka svarbų diplomatinį darbą.
„Kiekvieną dieną kalbina spauda iš įvairiausių šalių. Tu gali užsidaryti, bet juk nori reprezentuoti savo valstybę. Tai kaip pasaulio ar Europos krepšinio čempionatas“, – teigia atlikėjas.
Tam, kad išsakytum kritiką, turi būti ramus, negalvoti apie save, kaip atrodysi televizijos ekrane. Manau, mūsų komisija per daug jaudinasi.
Galbūt raktas į sėkmę – sava kalba? D. Montvydas abejoja, kad jo eurovizinė daina „I‘ve Been Waiting for This Night“ lietuviškai būtų nuskambėjusi geriau.
„Jeigu atneši kalbą, kurią moka tik tavo tautiečiai, reikia kažko lietuviško ir muzikinėje dalyje. Mano daina buvo labiau scandinavian pop music – tokia daina turi būti europietiška, suprantama visiems. Patriotinio jausmo, kad „dainuokime lietuviškai“, neturiu“, – pabrėžia žinomas dainininkas.
Be to, pasak D. Montvydo, visi galvoja, kad Lietuva važiuoja atstovauti savo valstybei, tačiau, jo nuomone, atlikėjai turėtų važiuoti reprezentuoti muzikinį Lietuvos skonį – būtent dėl to jis nėra linkęs siųsti humoristinių ar kitokių prastų dainų.
„Visi sako – nelaimėsime. Nesvarbu – mums reikia pritraukti pasaulinius prekės ženklus, kad jie žinotų: čia ne trečioji šalis, jie žino, kaip tai daryti kokybiškai. Todėl reikėtų ne ieškoti dainos nugalėtojos, o to, kas būtų vau“, – mintimis dalijasi vyras.
Būtent taip, anot muzikanto, elgiasi ir lietuviška komisija – renka tą, kuris turėtų laimėti, o ne tą, kuris galėtų tinkamai reprezentuoti lietuvišką muzikinį skonį.
„Tam, kad išsakytum kritiką, turi būti ramus, negalvoti apie save, kaip atrodysi televizijos ekrane. Manau, mūsų komisija per daug jaudinasi. Jie turėtų labiau koncentruotis ne į laimėjimą, o muzikos kokybę, jauną atlikėją, išrinkti tai, kas reprezentuotų muzikinę pusę, o ne kas laimėtų. Kai žiūriu „Euroviziją“, dažniausiai nesutinku su tuo, ką jie komentuoja“, – kalba D. Montvydas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
