Su ispanu Lino šeimą sukūrusi menininkė, juvelyrė Jurga Lago neslepia, kad gyvenime buvo visko: teko ilgai poliruoti ir aštrius kampus, ir leistis slidžiomis nuokalnėmis. LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ ji pasakoja, kad jos santuoką sucementavo tai, jog ji nesiveržė siekti karjeros ir sutiko šeimoje atlikti tradicinį moters vaidmenį.
J. Lago kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.
– Kai skaitau feisbuke jūsų įrašus, galvoju: jums viskas rūpi, apie viską pasisakote, sulaukiate įvairiausių vertinimų. Ar Jurga kartais nenori būti abejingesnė?
– Būna. Labai teisingas pastebėjimas. Bet tada turėčiau rinktis kitą kelią. Mano specialybė, menininko duona mane įpareigoja [taip elgtis], kitaip negali nieko sukurti. Netikiu tais kūrėjais, kurie yra gimę tam, kad prisiderintų. Kad kažką sukurtum, pavyzdžiui, būtum mados diktatorius, negali taikytis, pritapti, būti tapetu, interjero detale. Turi žiūrėti į priekį – kartais toks matymas šiandien „nepatogus“, bet rytoj jis gali būti ir visai „patogus“.
Menininkai – slidūs gyvūnai. Gyvenimo kelyje buvo visko: ir labai aštrių kampų, ir slidžių nuokalnių, bet mes nesame niekuo ypatingi – šiais laikais išlikti santuokoje nėra taip paprasta.
Pastebėjau, kad turiu šį gebėjimą – nuspėti ateitį. Skamba labai didingai, bet dabar pasitikiu savimi labiau. Dizaineris toks yra – matai, kas bus madinga po 2, 5 metų. Mada apima ne tik batus, pirštines ir šukuoseną. Mada apima aplinką. Tendencija – ne tik rūbai. Tendencija yra viskas.
– Ištekėjote už ispano, svetimšalio. Ko moko dviejų kultūrų santuoka?
– Tikriausiai kaip ir dviejų skirtingų žmonių – moko būti kartu, prisitaikyti, priimti, atrasti kitą. Atrasti kiekvienais metais, nes žmogus keičiasi. Aš nieko ypatingo neišmokau. Mūsų bendras vardiklis – krikščioniška kultūra. Jis ispanas, aš lietuvė – mums nėra taip sudėtinga, tik kalbą reikėjo išmokti.
– Kita vertus, abu jūsų tėvai – juvelyrai, menininkai. Jūs su Lino irgi menininkai. Kaip du tokius ego sutalpinti į vienus namus? Menininkai vis dėlto tokie yra – vienam sekasi labiau, kitam mažiau. Pernai jūsų vyrą aplankė pasaulinis pripažinimas, bet reikėjo gyventi ir su nepripažintu menininku.
– Tai kartais kaip tikėti į Dievą. Turi tikėti tuo žmogumi ir viskas. Besąlygiškai tikėti, kad jam seksis, ir pasitikėti. Menininkai – slidūs gyvūnai. Gyvenimo kelyje buvo visko: ir labai aštrių kampų, ir slidžių nuokalnių, bet mes nesame niekuo ypatingi – šiais laikais išlikti santuokoje nėra taip paprasta.
Mano vyras – tradicinis mačo. Arba šalia jo esi tradicinė moteris, arba eini sau arti arimų viena.
Žmonės galbūt nėra linkę prisitaikyti ar aukotis. Santuokoje yra aukos. Klausimas, ar man buvo sunku aukotis? Tikriausiai niekada nebuvo sunku aukotis. Visą laiką žinojau ir jaučiau – kiek atiduosiu savęs, tiek gausiu atgal.
Aš žinojau, kad ištekėjau už gero žmogaus – man to užteko. Visada tikėjau meile ir kad žmogus keičiasi. Mano vyras pasikeitė. Kai tekėjau, žinojau, koks jis bus, kokia gali būti geriausia Lino versija – jis toks šiandien ir yra. Nei daug, nei mažai – praėjo 18 metų. [Reikėjo] daug poliravimo.
– Man atrodo, kad jūs labai stipri moteris. Nesinori, o gal teko pabūti silpna?
– Aš kitaip nebūčiau galėjusi gyventi su savo vyru. Mano vyras – tradicinis mačo. Arba šalia jo esi tradicinė moteris, arba eini sau arti arimų viena. Mūsų poroje jis yra vyras, aš esu moteris ir tai apima viską: namuose dulkių valymą, maisto darymą, vaikų vežiojimą į būrelius – viską, ką daro ir darė mano mama. Aš ta moteris, kuria, kaip šiais laikais sakoma, nereikėtų būti. Bet man ši formulė pasiteisino, tai buvo cementas, kuris mus išlaikė kartu, kad nesiveržiau būti karjeros siekiančia dama.
Laidoje „Laimės dieta“ J. Lago pasidalijo savo laimės receptais. Visas pokalbis – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
