Gamtos fotografui Mariui Čepuliui šis penktadienis puiki diena švęsti – „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose jis pripažintas sėkmingiausiu 2019 metų turizmo ambasadoriumi Lietuvoje, Be to, sausio 24-oji jo puslapio „Čepulio fotoklajonės“ 6-asis gimtadienis.
„Labai malonu, kad „Čepulio fotoklajonės“ sulaukė šio gimtadienio. Džiugina ir tai, kad jis turi jau apie 75 tūkst. sekėjų. Manau, kad tai visai neblogai“, – portalui LRT.lt sako M. Čepulis.
Anot jo, prieš šešerius metus jis visiškai nesitikėjo, kad jo puslapis sulauks tokio susidomėjimo ir pritrauks dešimtis tūkstančių sekėjų.
„Tada sukosi tik viena mintis – reikia pagaliau pradėti rašyti ir parodyti žmonėms, kokia ta Lietuva faina, kokie faini jos žvėrys ir atskleisti gamtos fotografijos užkulisius. Paskui atsirado noras edukuoti, supažindinti su mūsų šalies gyviais, gamta ir neatrastomis vietomis. Tačiau, kad puslapis taip išaugs tikrai nesitikėjau“, – pasakoja fotografas, savo įžvalgomis ir tekstais kiekvieną penktadienį besidalijantis ir su portalo LRT.lt skaitytojais.
Nesitikėjo Marius, kad metus jis pradės atsiimdamas sėkmingiausio 2019 metų turizmo ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą. Ne tik nesitikėjo, bet dar ir nežinojo, kad yra nominuotas.
„Kai man paskambino ir pakvietė į renginį, nepatikėjau. Maniau, kad mane nori išdurti. Pasirodo, viskas čia labai rimta. Tačiau apdovanojimą priimu, nes nesijaučiu visiškai neprisidėjęs prie tos augančios žmonių meilės Lietuvai ar jos vardo populiarinimo“, – sako M. Čepulis.
Kiek anksčiau portalui LRT.lt pasakojo, kad geras gamtos fotografas turėtų bent šimtą dienų per metus praleisti gamtoje, dar geriau 150. Tiek reikia, kad pajaustum miško ar kokios nors kitos vietos pulsą. „Kitaip didžiąją išvykos dalį praleisi žvalgydamasis, stebėdamas, kokie paukščiai ten lankosi, kokie žvėrys užsuka.
Fotografuoti gali tik turėdamas pakankamai žinių. Nors esu baigęs zoologiją, o tiksliau turiu ornitologijos magistro diplomą, teorinės žinios nepadeda daug sužinoti apie gyvūnų elgesį ar tikslias vietas, kur juos aptikti.
Juk paprastai mokslinėje knygoje galite surasti informaciją apie tai, kokio ilgio yra paukščio sparnas ar kiek sveria jo kiaušinis. Kam tai įdomu? Tik tam, kuris matavo. Taigi visą reikalingą informaciją tenka po trupinėlį surinkti pačiam.“, – sakė jis.
