Veidai

2020.01.25 21:36

Simas Kučas apie dalyvavimą projekte „Šok su žvaigžde“: buvau vienas labiausiai tobulėjančių dalyvių

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.01.25 21:36

Projekte „Šok su žvaigžde“ dalyvavusiam tenisininkui Simui Kučui komisija negailėjo kritikos, tačiau jis nesigaili sutikęs dalyvauti. LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovas gailisi nedaug ko, tačiau dėl nutrūkusių santykių su lenkaite manekene jam vis dar apmaudu, nors aplinkos jis ir nekaltina. „Turbūt labai retai skiriantis būna viena priežastis“, – svarsto jis.

„Viskas, kas atsitinka mano gyvenime, yra visiškas ekspromtas. Aš niekada nieko nenorėjau – tenorėjau būti pasaulio teniso čempionu, bet kas vyksta mano gyvenime pastaruosius dešimt metų – negalvojau, kad važiuosiu studijuoti į Ameriką, dirbsiu Olandijoje, modeliausiu, negalvojau, kad šoksiu. Nieko negalvojau, tiesiog plaukiu pasroviui ir man sekasi. Iš tikrųjų man gyvenime kartais per daug sekasi, turbūt gaunu gerai per sprandą nuo Dievulio, truputį nuleidžia ant žemės. Tada vėl susiimu ir varau toliau“, – kalba S. Kučas.

Nesunku patikėti, kad teniso treneriui ir modeliui gyvenime sekasi. Ne dažnas vos ketverių kuo nors susidomi taip, kad pomėgis tampa sėkminga profesija. Nors žinomo vyro tėtis rankininkas ir bandė sūnų vesti į rankinio, karatė treniruotes, S. Kučas, vaikystėje paėmęs į rankas teniso raketę, jos nepaleidžia iki šiol. Susidomėjimas tenisu buvo labai stiprus, treniruotėse jis galėdavo praleisti valandų valandas, o pirmą taurę laimėjo būdamas vos aštuonerių.

„Pirmą taurę, atsimenu, laimėjau už trečią vietą. Aš miegojau tą taurę apsikabinęs, nepaleidau jos visą naktį. Tiesiog verkiau iš laimės ir tiek. Pažaisdavau už mokyklą krepšinį, bet mesti ar nelankyti teniso – niekada nebuvo tokios minties. Po teniso treniruočių papildomai dirbdavau namuose, nors man niekas neliepdavo. Iš teniso kortų mane tėvai tiesiog krapštydavo lauk. Atvažiuodavo ieškoti, o aš slėpdavausi kur nors už tribūnų, kad nereikėtų važiuoti namo, kad dar galėčiau pasilikti“, – prisimena pašnekovas.

S. Kučas visada vertino tėvų palaikymą ir skatinimą žaisti tenisą. Tai nėra pigiausia sporto šaka, o vyro tėvai nebuvo turtuoliai, todėl dar paauglystėje jis suprato, kaip tėvai aukojasi, kad sūnus galėtų atsiduoti pomėgiui. Pasak S. Kučo, motyvacija stengtis ir nenuvilti tėvų buvo didesnė nei laimėtos taurės. Iki šiol jis pamena įvykį, kai jautėsi nuvylęs tėvus po nesėkmingos kovos užsienyje – tai paskatino dar daugiau sportuoti.

„Atsimenu, pirmą kartą mane tėvai išleido į Prancūziją su treneriu ir visa komanda. Man gal buvo dešimt metų ir aš žaidžiau turnyre iki dvylikos metų. Tame amžiuje du metai yra labai daug, ypač, jeigu vaikas – iš Pietų, pietiečiai vaikai dar greičiau bręsta. Gal antrame rate pamačiau, kad neturiu jokių šansų jo aplošti.

Tenise žaidžiami du setai, jau po pirmo seto galvoju: tėvai atiduoda visus savo pinigus, kad aš važiuočiau į Prancūziją, kovočiau, stengčiausi, o aš, toks liurbis, sugebu pralošti. Po to mačo dar daugiau dirbau, kad daugiau tai neįvyktų. Nes, galvoju, tėvai galėjo ir atostogų važiuoti, ir dar kažką – ne, jie duoda savo pinigus man, kad aš galėčiau sportuoti. Aš tai labai vertindavau“, – pasakoja S. Kučas.

Niekas netikėjo, kad aš modeliausiu. Iš pradžių, kaip ir į visas mano avantiūras, visi žiūri per juoką: eik tu, Simai, ką vėl nusišneki, vėl kažkokią nesąmonę susigalvojai. Susikroviau daiktus ir išskridau.

Kurti šeimą pasirengęs Simas Kučas: viskas, kas nutinka mano gyvenime – visiškas ekspromtas

Gaili nutrūkusių santykių su lenkaite manekene

Teniso treneris pripažįsta iš gyvenimo imantis viską, todėl dar gyvendamas Šiauliuose sutiko treniruoti moterį net nesuprasdamas, jog už tai gaus atlygį. Trenerio karjera prasidėjo visai atsitiktinai: tada šešiolikmetis, už treniruotę gavęs atlygį, pasijuto tikras turtuolis – 20 litų atrodė labai dideli pinigai.

Kita galimybė, kuria pasinaudojo – sporto vadybos studijos Amerikoje, tik jos tetruko pusantrų metų. S. Kučas metė mokslus, grįžo į Europą ir pasirinko tik teniso trenerio kelią. Tačiau, kad ir koks priimtinas buvo trenerio darbas, galiausiai ir tai virto rutina. Todėl prieš penkerius metus gautas siūlymas dirbti modeliu tenisininkui labai tiko.

„Aišku, niekas netikėjo, kad aš modeliausiu. Iš pradžių, kaip ir į visas mano avantiūras, visi žiūri per juoką: eik tu, Simai, ką vėl nusišneki, vėl kažkokią nesąmonę susigalvojai. Ne, sakau, išskrendu kitą savaitę į Šanchajų. Susikroviau daiktus ir išskridau. Ir smagu, įdomu. Man modeliavimas buvo kaip hobis, kaip atrakcija. Aš turbūt per daug ilgai dirbau teniso srityje, be galo daug dirbdavau, po 60–70 valandų per savaitę. Gal išsisėmiau – kiekvienas toks naujas pasiūlymas buvo kaip išsilaisvinimas.

Pamačiau kitokio gyvenimo, kitokių jo pusių: pavyzdžiui, gyvename trise kambaryje ir turime tik dvi lėkštes. Kai kurie modeliai neturi pinigų metro bilietukui, vaikšto pėsti į kastingus po 15 kilometrų per dieną. Buvo tokių kambario draugų, kurie, neturėdami už ką nusipirkti ryžių, darė šou „Dolce & Gabbana Fashion Week`e“,“ – pasakoja pašnekovas.

Kelionės, fotosesijos S. Kučui galvos neapsuko tiek, kad mestų mėgstamą trenerio darbą ir pasirinktų vien modelio karjerą. Gyvendamas ir dirbdamas Šanchajuje jis sulaukė pelningo pasiūlymo dirbti treneriu naujoje Teniso akademijoje.

Gal tik taip atrodo, kad nemėgstu santykiuose stabilumo. Aš, kaip ir visi, noriu turėti tą vienintelę draugę. Į kiekvienus santykius žiūriu kaip į paskutinius savo gyvenime.

Nors dirbdamas modeliu vyras patyrė daug nepamirštamų įvykių, tik vienas iš jų pakeitė asmeninį jo gyvenimą. Vienoje iš kelionių Milane tenisininkas sutiko iš Lenkijos kilusią manekenę Olią, su ja draugystė tęsėsi net ketverius metus. Vyras prisipažįsta, kad dabar gailisi nutrūkusių santykių ir vis dažniau pasvajoja apie šeimą.

„Gal tik taip atrodo, kad nemėgstu santykiuose stabilumo. Aš, kaip ir visi, noriu turėti tą vienintelę draugę. Į kiekvienus santykius žiūriu kaip į paskutinius savo gyvenime. Manau, kiekvienas žmogus taip žiūri, nes kam tada draugauti? Į šituos žiūrėjau taip pat, bet nesusiklostė. Nežinau, gal atšalo jausmai. Turbūt labai retai skiriantis būna viena priežastis. Aš nebuvau neištikimas ir ji nebuvo neištikima, bet kažkas nesusidėliojo, prasidėjo pykčiai, barniai ir tiek.

Žinoma, kad norėčiau šeimos, jau nebesu jaunuolis. Norint turėti šeimą turi būti stabilumas, sėslumas ir ramybė – aš esu tam pasiruošęs. Nėra tokių dalykų, kokios moters noriu: juodaplaukės, šviesiaplaukės, aukštos, plonos. Man svarbu, kad būtų chemija, kad būtų linksma, kad vienas kitą motyvuotume, kad būtų aistra, pagarba, o išvaizda... Seniau, gal prieš dešimt metų, kai buvau jaunas, buvo labai svarbu. Dabar tai yra antraplanis dalykas. Svarbu, kad teiktume vienas kitam džiugesį, o ne tiesiog būtume“, – mintimis dalijasi S. Kučas.

Jei kas ir nuliūdina, tai tik pats save

Tenisininko gyvenimas pilnas veiklos, tad vietos vienišumui nėra. Nuolatinis bėgimas, aplink – daugybė žmonių. S. Kučas atviras naujiems iššūkiams, tad sutiko dalyvauti ir LRT šokių projekte „Šok su žvaigžde“. Nors modelis jame ir nesužibėjo, greičiau atvirkščiai, sulaukdavo daugiausiai kritikos iš komisijos, tačiau nė kiek nesigaili sutikęs išbandyti jėgas ir šioje srityje. Dabar jis prisipažįsta, kad į šį televizijos šou žiūrėjo kaip į nuotykį, o ne kaip į varžybas ar konkursą, ir džiaugiasi išmoktais šokių žingsneliais.

Dažniausiai liūdžiu dėl savo kaltės, pats prisidarau kokių nesąmonių, paslystu, būnu per daug atviras, naivus. Aplinkui labai daug piktų, pavydžių, nelaimingų žmonių, kurie tik ir laukia, kad tu suklystum.

„Aš niekada nešokęs. Dauguma iš dalyvių gali maivytis, gali nesimaivyti, bet didžioji dalis iš jų yra šokę, ar mažiau, ar daugiau. Be to, mano raumenys susiformavę kaip tenisininko, jie turi būti visą laiką įtempti. Tai yra visiška priešingybė šokiui. Manau, dėl to man buvo dar sunkiau, bet aš stengiausi, tikrai nebuvau projekte mažiausiai tobulėjantis žmogus. Gal nuskambės arogantiškai, bet aš buvau vienas labiausiai tobulėjančių žmonių. Dėl to, kad kiti gerai šoko nuo pirmos dienos. Aš, kai atėjau, nemokėjau šokti, o dabar jau kažkiek sugebu“, – kalba vyras.

Kad ir kas gyvenime nutiktų, S. Kučas įsitikinęs: reikia visada išlikti pozityviam. To jis siekia kasdien ir vengia negatyviai nusiteikusių žmonių. Galiausiai sau linki labai paprastų dalykų – siekti dar labiau džiaugtis gyvenimu. O nekreipti dėmesio į tuos, kas linki blogo, jis jau išmoko.

„Kad kiti mane sunervintų ar nuliūdintų – aš tiesiog nekreipiu į tai dėmesio, man tokie dalykai nebeegzistuoja. Aš priimsiu, tą minutę paliūdėsiu, pasinervinsiu ir pamiršiu. Dažniausiai liūdžiu dėl savo kaltės, pats prisidarau kokių nesąmonių, paslystu, būnu per daug atviras, naivus. Aplinkui labai daug piktų, pavydžių, nelaimingų žmonių, kurie tik ir laukia, kad tu suklystum. Bet stojiesi ir eini toliau“, – pažymi S. Kučas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Kurti šeimą pasirengęs Simas Kučas: viskas, kas nutinka mano gyvenime – visiškas ekspromtas
Paklausk žvaigždės. Simas Kučas: grožis man – emocija