Veidai

2020.01.20 21:06

Donatas Katkus apie pensinį amžių: jūs neįsivaizduojate, kaip gerai būti senuku

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2020.01.20 21:06

77-erių dirigentas Donatas Katkus baigti karjerą nusprendė pats. Optimizmu trykštantis LRT TELEVIZIJOS laidos „Visi kalba“ pašnekovas sako: „Pagalvojau: reikia pabūti pensininku, paskui numirsiu ir nebūsiu juo pabuvęs.“ Ar D. Katkus bijo mirties? Jo jausmai dviprasmiški – ir taip, ir ne.

„Atsimenu, kai man buvo 25 metai, žiūrėjau į 35 metų moterį: graži, bet, Dieve, kokia sena! Galvojau, kaip tokią galima mylėti. Dabar man – 77, mano žmona – pusę metų vyresnė. Tas, kas turi būti – pats tas“, – sako D. Katkus.

Muzikos akademijoje beveik 60 metų dirbantis dirigentas teigia, kad gyvenimas nuostabus visais laikais. „Jūs neįsivaizduojate, kaip gerai būti senuku“, – šmaikštauja pašnekovas.

Juos pagauna siaubas: toks vertingas egzempliorius turės numirti. Kai žmogus save sureikšmina, kiekvieną dalyką, kurį padaro, tikrina, ar kas nors pastebėjo. Ką nors pasako ir galvoja: Viešpatie, kaip aš gerai pasakiau. Nereikia taip daryti.

Laidos „Visi kalba“ herojus optimizmo tikrai nestokoja, tačiau daugybė senyvo amžiaus žmonių Lietuvoje nesijaučia taip gerai, kaip D. Katkus. Kodėl taip yra? Dirigentas viskuo nepatenkintiems senjorams turi patarimą – nesureikšminkite savęs.

„Juos pagauna siaubas: toks vertingas egzempliorius turės numirti. Šakės. Kai žmogus save sureikšmina, kiekvieną dalyką, kurį padaro, tikrina, ar kas nors pastebėjo. Ką nors pasako ir galvoja: Viešpatie, kaip aš gerai pasakiau. Nereikia taip daryti. Jie visi dėl to ir skundžiasi, kad jiems klaikiai savęs gaila“, – mintimis dalijasi jis.

Daugybę metų Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui dirigavęs menininkas dabar eina garbingas garbės dirigento pareigas. Paklaustas, kaip reagavo, kai jam buvo pasiūlyta užimta neaktyvias, t. y. tam tikra prasme žemesnes, pareigas, D. Katkus pabrėžia, kad niekas jam to nepasiūlė – baigti dirigento karjerą pašnekovas tikina nusprendęs pats.

Donatui Katkui – 77, bet iki senatvės jam toli: netikiu pomirtiniu gyvenimu, mirties nebijau

Aš galiu dar ką nors pasakyti, bet yra riba – aš tą pajutau ir pagalvojau: reikia pabūti pensininku, paskui numirsiu ir nebūsiu juo pabuvęs.

„Reikia sugebėti pasitraukti. Nereikia savęs labai vertinti. Dabar tvarkau savo archyvus – kokie koncertai... Fantastiški. Viskas praėjo. Tai tik eilutė popieriuje, kurią kas nors perskaitys, o gal ir neperskaitys. Taip ir reikia gyventi – tokia realybė. Kam tas idealizmas.

Aš negaliu mėgautis pats savimi, o yra tokių, kurie mėgaujasi savo buvusiais nuopelnais. Ne – aš turiu kažką duoti. Aš galiu dar ką nors pasakyti, bet yra riba – aš tą pajutau ir pagalvojau: reikia pabūti pensininku, paskui numirsiu ir nebūsiu juo pabuvęs“, – kalba jis.

Ar D. Katkus bijo mirties? Į šį klausimą jis atsako nuoširdžiai – kiekvienas žmogus truputėlį jos bijo, tačiau sykiu dirigentas visai mirties nebijo – todėl, kad netiki pomirtiniu gyvenimu.

Šiuo metu jis mokosi ispanų kalbos ir sako neįsivaizduojantis, kaip galima, kad ir senatvėje, nustoti mokytis, o tiems, kurie negeba trykšti optimizmu taip, kaip jis, pašnekovas pataria: „Džiaukitės savimi, kiekvienu dalyku, kuris malonus. Mažiau kreipkite dėmesį į nemalonius.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Donatui Katkui – 77, bet iki senatvės jam toli: netikiu pomirtiniu gyvenimu, mirties nebijau