Sausio 15-oji – 73-osios legendinio dainininko Stasio Povilaičio gimimo metinės. Nors jo nebėra jau beveik penkerius metus, iki šiol S. Povilaičio nepamiršta ištisos kartos gerbėjų, žino ir gerbia net tie, kurie nesidomi lietuviška estrada – tai išskirtinis atlikėjas, apdovanotas unikaliu balso tembru, charizma ir scenos kultūra.
„Jis labai mylėjo jūrą. Net jei būdavo prastos nuotaikos, vos priartėjus prie kopų, jo veide atsirasdavo šypsena“, – portalui LRT.lt apie savo bičiulį yra pasakojęs geras draugas Mindaugas Budvytis.
Nors S. Povilaitis, kaip žinomas žmogus, dažnai sulaukdavo aplinkinių dėmesio, o kartais būdavo nepelnytai apkalbamas, pats, anot bičiulio, niekada nėra nieko apkalbėjęs ar kažko pikto pasakęs.
„Jis buvo labai reiklus, tad galbūt ši savybė kartais kiek erzindavo aplinkinius. Tačiau jis labai gerbė žiūrovą ir savo darbą visuomet atlikdavo labai nuoširdžiai, iki galo“, – patikino M. Budvytis.
Taip pat skaitykite
Režisierė Laima Lingytė, daugelį metų dirbanti televizijoje, anksčiau kalbėdama su LRT.lt S. Povilaitį taip pat vadino išskirtiniu atlikėju: „Galima daug dirbti, daug mokytis, tačiau jei Dievo neduota, nieko nepadarysi. Stasiui Dievas davė labai daug: charizmą, įdomų balso tembrą, kurio su niekuo nesupainiosi, daug išminties.“
Režisierė negailėjo ir gražių žodžių maestro būdui, anot jos, S. Povilaitis buvo labai taktiškas, korektiškas, visuomet labai malonus, niekada nesivėlė į jokias intrigas ir niekada nekomentuodavo kolegų darbo, muzikos, dainavimo manieros ar pan.
Taip pat skaitykite
S. Povilaitis užsiėmė aktyvia muzikine veikla: priklausė ansambliui „Nemuno žiburiai“, ansambliui „Nerija“, taip pat rengė ir autorines programas, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 2015-aisiais jo gyvybę pasiglemžė vėžys.
