Veidai

2020.01.11 20:28

Odos ligą išsigydęs Liutauras Salasevičius panoro išpuošti savo kūną – ateityje žada išsitatuiruoti visas

Lina Daugirdaitė, Socialinis projektas „Būti“, LRT.lt2020.01.11 20:28

Nors didelė dalis dizainerio, stilisto Liutauro Salasevičiaus tatuiruočių – religinės tematikos, jis teigia tokiais piešiniais išdabinęs savo kūną visai ne dėl religijos. Socialinio projekto „Būti“ herojus atviras – nėra dalyko, kurio negalėtų išsitatuiruoti, o sykį tatuiruotę pasidarė tiesiog tam, kad nudžiugintų draugę gimtadienio proga.

LRT.lt socialinis projektas „Būti“ – apie klausimus, kuriuos daug kas norėtų užduoti, tačiau nedrįsta, ir tiesius atsakymus iš drąsių pašnekovų lūpų. Kiekvieną trečiadienį kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurių istorijos ir atvirumas suartina.

– Kokia tavo tatuiruotės ant kaktos istorija? [užrašo Devil doesn‘t sleep – red. past.]

– Kai aš sugalvojau pasidaryti savo pirmąją tatuiruotę ant galvos, tuo laikotarpiu čia, Lietuvoje, tai buvo didžiausia tragedija. Didesnė net už Venckienę. Tai padaryti atsisakė bent 5 salonai. Tačiau vienas salonas sutiko be jokių klausimų, kurioje vietoje ar kokio dydžio. Jis buvo Klaipėdoje, tai grūdausi į Klaipėdą, kad pasidaryčiau ant kaktos tatuiruotę.

– Kokius tekstus esi išsitatuiravęs?

Devil doesn‘t sleep neturi labai didelės reikšmės. Tiesiog labai norėjau užrašo. Kai draugams pasakiau, visi atkalbinėjo. Aš suprantu, kad tai labai gotiška, satanistiška ir t. t., nors aš toks nesu, bet man patiko užrašas, kaip posakis „velniai rautų“, ir tai, kad aš viską stebiu. Aš taip suvedu, kad galėčiau pasiteisinti.

If you dare come a little closer buvo dedikuota. I am little monster. Religion dėl religijos. Lotyniškas užrašas reiškia, kad „toliau Dievo nėra“. Jis iš siaubo filmo, man labai patiko ši frazė.

– Ką sako tatuiruočių skeptikai?

– O kaip tu darbą susirasi? Kaip žmonės reaguos? O kaip senatvėje? Šitas pats fainiausias klausimas.

Dėl psoriazės visas pleiskanojau, buvo labai blogai. Atsitiktinai radau gerą kremą, tepiausi juo pusę metų ir išsigydžiau ligą. Kai kurie meistrai sakė, kad turėčiau saugoti savo odą, o man norėjosi ją išpuošti.

– Kodėl tu nori tatuiruočių?

– Dar niekam nesu to pasakojęs – turėjau odos ligą. Kas mane pažįsta, žino, kad seniau vaikščiodavau visas apsimuturiavęs. Dėl psoriazės visas pleiskanojau, buvo labai blogai. Ši liga mane kankino šitiek metų... Atsitiktinai radau tokį gerą kremą, tepiausi juo pusę metų ir išsigydžiau ligą. Ta švara, laisvė... Net žiemą vaikštau su maikėmis.

Būti. Visą kūną vieną dieną išsitatuiruosiantis Liutauras Salasevičius: žmonės užsienyje mane fotografuoja gatvėje

Tai mane labai pastūmėjo, nors kai kurie meistrai sakė, kad kaip tik turėčiau saugoti savo odą, o man norėjosi ją išpuošti, kažką tokio padaryti. Aš neturiu tobulo kūno, man paprasčiau ką nors išsitatuiruoti, negu nueiti į sporto salę.

Dar kas mane pastūmėjo visus tuos dalykus darytis – tai, kad aš vedu seminarus. Pastebėjau, kai pats einu į seminarus, jeigu yra dėstytojas ar lektorius, kuris stovi kaip pilka pelė, aš galvoju: tu pats toks, tai kodėl aš turiu tikėti, ką tu kalbi? Tu nepanaudoji tų savo formulių, kad sukurtum efektą. Tai pastūmėjo ir labai pasiteisino. Kai pasidariau pirmąsias tatuiruotes, turėjau seminarų ciklą ir mačiau, kad visos tyrinėja, joms įdomu. Taip sutelkiu žmonių dėmesį, kad nenaršytų telefonuose. Man tai buvo toks: o! Tai gerai.

– Tatuiruotė – puošmena, kurios nebenusiimsi.

– O aš ant tatuiruotės rūbo negaliu užmauti? Galiu. Galiu gerai atrodyti ir nuogas, ir apsirengęs. Gal nebe tie laikai, kad reikėtų taip gilintis. Kūnas yra mano sielos pakeleivis, patalpa – noriu ir ją gražinu.

– Ar aplinkiniai stebisi tavo išvaizda?

– Galiu apsirengti bet ką, niekas nenustemba. Juokiuosi, nes užsienyje, kai einu gatve, mane fotografuoja, Lietuvoje – ne. Ką pagalvotum? Tai, kad užsienyje tokių kaip aš – milijonai, o čia, Vilniuje, – vienetai. Ne, Vilniuje mane daugiau mažiau visi pažįsta, nes aš čia visur trinuosi. O nuvažiavome į Ispaniją, buvo viršūnė!

Mėgstu religinę tematiką, bet ne dėl pačios religijos – aš jos nesuprantu, bet man patinka jos simboliai: visokios Marijukės, kryžiukai. Ne veltui man viena gražiausių Lietuvos vietų yra Kryžių kalnas.

– Ar tavo tatuiruotės ką nors reiškia?

– Iš tikrųjų reikšmių neturi. Man kažkas sakė: „O, tu vorą pasidarei. Voras kalėjime – tai vagis.“ Net nežinojau. Mėgstu religinę tematiką, bet ne dėl pačios religijos – aš jos nesuprantu, nesigilinu į ją, bet man patinka jos simboliai: visokios Marijukės, kryžiukai ir t. t. Man tai yra labai creepy. Ne veltui man viena gražiausių Lietuvos vietų yra Kryžių kalnas, nes ten tikrai labai stipri energetika. Ir mano namuose daug ikonų, visokių kryžių. Man tai yra labai artima, gražu, stilinga ir t. t.

Taip pat skaitykite

Vienintelė tatuiruotė, kuri turi reikšmę – mano labai geros draugės vardas. Buvo jos septyniasdešimtmetis, aš negalėjau atvažiuoti, tai ir klausiau: „Kaip man tau įrodyti meilę, išsitatuiruoti tavo vardą?“ Tai taip ir padarėme: išsitatuiravau, nufilmavau, nusiuntėme. Buvo taip miela.

– Kokį pirmąjį įspūdį palieki?

– Visi iš žiniasklaidos, iš straipsnių, iš mano feisbuko galvoja, kad esu labai pasikėlęs, kategoriškas, griežtas – nieko gero tame sąraše nėra. Bet po seminarų žmonės labai pakeičia nuomonę. Aš gaunu daug laiškų, žinučių, komentarų. Žinoma, „aš ne doleris, kad visi mane mylėtų“, bet miela, kad visgi jie pakeičia nuomonę. Man protu nesuvokiama, kodėl yra tokia nuomonė, bet jeigu jiems gerai... Man svarbu, kad kitam gerai būtų.

– Ko niekada neišsitatuiruotum?

– Turbūt nėra tokio dalyko. Aš vis tiek tai galėčiau su kažkuo suvesti, apipavidalinti. Galvoju, viską galėčiau pasidaryti. Pažadu, vieną dieną išsitatuiruosiu visą kūną.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Būti. Visą kūną vieną dieną išsitatuiruosiantis Liutauras Salasevičius: žmonės užsienyje mane fotografuoja gatvėje